Naujausios
Unikalūs ir patriotiški
Gausiai į šventę atvykę svečiai šiauliečiams išsakė daug gerų žodžių: tokiu įspūdingu šios jubiliejinės futbolui datos paminėjimu ne tik kad aukštai užkelta kartelė, bet ir tiesiami tiltai tarp futbolo kartų.
Šiaulių ir regiono futbolo bendruomenės, kaip pastebėjo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Edgaras Stankevičius, turi ambicijų bei išskirtinumo ir yra puikūs pavyzdžiai, kaip ištikimai tarnauti idėjai, siekti bendrų tikslų.
„Savo miesto bei Lietuvos futbolininkais reprezentacinėje komandoje besiremiantys Šiauliai – sektinas pavyzdys“, – vertino federacijos prezidentas, įteikdamas apdovanojimus ir dėkodamas Šiaulių apskrities futbolo federacijos suburtai organizacijai ir jos prezidentui Gintautui Mirauskui. Pastarasis ŠAFF vadovauja nuo 2018-ųjų pavasario, jis yra ir Lietuvos futbolo federacijos antrasis viceprezidentas.
Apibendrinanti padėka nuskambėjo dabar Maltos „Spartans“ klube rungtyniaujančio vieno iš šiandienos šiauliečių futbolo žvaigždžių ir rinktinės nario Domanto Šimkaus lūpomis. Futbolininkas, į 100-mečio šventės dalyvius kreipęsis vaizdo ryšiu iš ekrano, pasveikino susirinkusius bendruomenės narius: „Ypatinga diena. Ir aš esu Šiaulių futbolo istorijos dalis. Ta proga įteikdamas specialų prizą nuoširdžiai reiškiu didžiausią pagarbą ŠAFF prezidentui Mirauskui.“
LFF prezidentas federacijos III laipsnio ordinus įteikė Tomui Kančelskiui ir Vitalijui Daniličevui. Buvo pagerbti ir kiti žinomi futbolo žmonės, o tokių tądien būta per šimtą – žaidėjai, treneriai, teisėjai, rėmėjai, gausiai atvykę ne tik iš Šiaulių regiono, bet ir kitų Lietuvos miestų.
Šiaulių meras Artūras Visockas minėjo, kad vietos futbolo organizacija yra labiausiai jungianti, turinti daugiausia tikėjimo, pasitikėjimo ir lietuviškumo.
Labai simboliška, kad šventinei nuotaikai atliepė ir sparčiai šalia arenos kylantis futbolo ir regbio maniežas, kuris, neabejojama, suteiks naują postūmį visai futbolo plėtrai mieste, treniruočių proceso kokybei bei vaikų užimtumui.
Keturių Šiaulių vyrų komandų, kurios 10 kartų tapo Lietuvos čempionėmis – „Elnio“, „Statybininko“, „Tauro“ ir „Karedos“ – laimėjimus papildo net 23 kartus šalies moterų pirmenybes laimėjusi „Gintra“. Pastaroji, dar 1999 metais suburta Gintaro Radavičiaus ir sėkmingai gyvuojanti iki šiol ir kurią daug metų (kaip ir Lietuvos rinktinę, kurios pagrindą sudarė "gintrietės") treniravo Rimantas Viktoravičius, du kartus buvo patekusi ir į pajėgiausių Europos klubų šešioliktuką.
2023 metais Lietuvos futbolo federacijos apdovanojimų ceremonijoje futbolo akademija „Šiauliai“ buvo pripažinta kaip geriausia organizacija Lietuvoje. Veikdama kryptingai ir strategiškai nuosekliai per kelerius nelengvus vyrų futbolui metus ne tik kad sugrąžino komandą į elitinę futbolo lygą, bet po labai ilgos pertraukos buvo iškovoti ir Lietuvos čempionato medaliai – bronza.
Šventėje dalyvavo ir Akmenės, Kelmės bei kitų rajonų merai ir atstovai. Regionų futbolo bendruomenės yra ir Šiaulių apskrities futbolo federacijos narės. Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, kuris, beje, iki posūkio į politiką irgi buvo aktyvus futbolo bendruomenės narys, treneris, kalbėjo apie tai, jog futbolas nėra vien tik apie elitą, bet ir apie jaunąją kartą bei jos ugdymą. „Bendrystė ir palaikymas – labai svarbu, o eidami drauge nueisime toliau“, – sakė V. Mitrofanovas.
Apskrities futbolo pasiekimų sąraše be šiauliečių laimėjimų yra ir Pakruojo „Kruoja“, kurią 2014-aisiais į istorinį (ir daugeliui netikėtą) pasiekimą – Lietuvos čempionato sidabrą – atvedė Vladimiras Čeburinas (vėliau ir Vilniaus „Žalgirį“ – tik jau ant čempionų pakylos).
Lietuvos rinktinėje be trijų dešimčių šiauliečių buvo matomi ir kuršėniškiai broliai Deividas ir Edgaras Česnauskiai, atstovavę nacionalinei komandai atitinkamai 64 ir 45 kartus.
Iš Kauno atvykęs šiaulietis legendinio „Elnio“ žaidėjas 84-erių Romualdas Lavrinavičius, rungtyniavęs saugu ir puolėju, prisiminė, kaip tekdavo derinti nuo 7 val. ryto prasidedantį darbą gamykloje ir futbolo treniruotes. Čempionas su „Elnio“ (1961) ir Kauno „Atleto“ (1962) komandomis, vėliau dar dukart čempionu tapo jau treniruodamas Klaipėdos „Granitą“ (1981) bei FBK „Kauną“ (2004). Per bemaž penkis karjeros futbole dešimtmečius Romualdas be daugybės klubų yra treniravęs ir įvairias Lietuvos rinktines, buvo LFF Vykdomojo komiteto narys. Svečias linkėjo, kad sportas ir moralė visąlaik būtų kartu.
Renginyje dalyvavo ir kita Šiaulių futbolo legenda – Lietuvos čempionas bei prizininkas itin rezultatyviai kartu su broliu Kornelijumi rungtyniavęs „Statybininko“ puolėjas ir vyriausias šventės dalyvis 88-erių Romanas Skeivys. Baigęs aktyvią futbolininko karjerą, jis pasuko į kūrybą. Jau daug metų yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus narys. Sukūręs daugybę įvairiausių prizų, dalyvavęs ir parodose, kūrėjas su futbolo simbolika apdovanojimų pagamino ir šiai šimtmečio šventei. Tiesa, pastebėjo, kad tikriausiai galėjo savo prizus įteikti ir pats...
„Elnio“ komandoje įvairiais laikotarpiais žaidė ir Rimantas Ilgauskas, Aleksandras Rybakovas, Sigitas Fedotovas (Paškauskas). Pastarasis linkėjo: „Kad mūsų futbolas ir toliau augtų, ugdytų jaunimą ir garsintų Šiaulius. Svarbu niekada nepamiršti, kad šis žaidimas – ne tik apie pergales, bet ir komandą, pagarbą ir meilę futbolui.“ Apdovanojimą už negalėjusį atvykti veteraną atsiėmė jo artimieji.
Šiaulių statybos tresto „Statybininko“ ir televizorių gamyklos „Tauro“ komandose tapo žymus Česlovas Urbonavičius, žaidėjas ir treneris.
Po nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais buvusį nelengvą laikotarpį ir laimėjimų „badą“ pakeitė neįtikėtinas „Karedos“ šuolis aukštyn, nežiūrint tuometinių federacijos vadovų priešiškumo ir statomų kliūčių. Tuo metu komandos treneriu dirbęs Algimantas Liubinskas prisiminė istoriją, kai jau pasibaigus čempionatui komanda pratęsė sezoną ir nuvyko pasitreniruoti į Slovakiją: „Ten aikštėje tiesiog maudėmės purve. Nemažai dirbome – nemažai ir pasiekėme.“
Ženklų pėdsaką istorijoje palikusi komanda nebūtų nei atgijusi, nei tiek pasiekusi, jei ne rėmėjai Egidijus ir Iveta Šimkai. Įteikdamas dovaną „Karedoje“ dvejus sezonus žaidęs klaipėdietis Rimantas Žvingilas dėkojo už metus, praleistus Šiauliuose. „Kareda“ kol kas išlieka paskutine Šiaulių miesto komanda, iškovojusia Lietuvos vyrų futbolo čempionato auksą (1998).
Buvo apdovanoti ir kiti futbolo mecenatai, daug prisidėję ir prisidedantys prie sėkmingos šios sporto šakos plėtros: Astijus Jasaitis, Linas Kublinskas, Gintaras Radavičius, Rolandas Gabrielaitis („Bodesa“) bei Tadas Ožinskas („Sovli“).
Šventinę renginio nuotaiką kūrė muzikantai Greta Karnatkaitė ir grupė „Vairas“.
Unikali nuotrauka ir futbolo dinastijų istorijos
„Štai jis – mano tėvas Bronius“, – sustojęs prie vienos iš Šiaulių arenos fojė eksponuotų nuotraukų bedė pirštu R. Lavrinavičius. Toje 1925 metų nuotraukoje užfiksuota Šiaulių „Žiežirba“, Lietuvos socialdemokratinės jaunimo sąjungos sporto sekcijos komanda. Vėliau Bronius Lavrinavičius žaidė dar ir kitose Šiaulių komandose. Broniaus anūkas ir Romualdo sūnus Andrius taip pat žaidžia futbolą.
Kad Šiauliai turi ypatingą „futbolo geną“ liudija ir nemažai kitų futbolininkų dinastijų istorijų. Tai – ir arenoje apdovanojimus atsiėmę Kančelskiai – „Statybininkui“, Vilniaus „Žalgiriui“, Klaipėdos „Atlantui“, Smolensko „Iskrai“ atstovavęs Česlovas bei po dviejų dešimčių metų jo pramintu keliu ėję sūnūs Tomas bei Deivis.
Šventėje dalyvavusio ir su „Statybininku“ pergales skynusio Valentino Sipavičiaus tėvas Antanas Sipavičius irgi buvo labai gerai žinomas žaidėjas, treneris, teisėjas. Kaune jis baigė karo mokyklą, o to meto spaudoje buvo pristatomas kaip „vienas iš žymesniųjų miesto sportininkų, „Sakalo“ narys“. Tarpukariu atstovavo ir Lietuvos rinktinei. Po karo rungtyniavo Šiaulių „Spartako“ ir „Elnio“ komandose, pastarąją ir treniravo.
Matydami pavyzdį šeimoje, futbolą rinkosi ir Rimanto Viktoravičiaus atžalos, Gintautas Mirauskas, Eduardas Kurskis, Robertas Urnikas, Manfredas Lukjančukas bei kiti.
Atidengta futbolo 100-mečio lenta: apie žmones, datas, įvykius
Ant stadiono administracinio pastato įrengtą Šiaulių futbolo 100-mečiui skirtą atminimo lentą atidengė LFF prezidentas Edgaras Stankevičius, treneris Česlovas Urbonavičius ir Šiaulių mero patarėjas Vincas Urbonavičius.
Ant lentos šalia proginio užrašo yra išvardytos penkios Šiaulių komandos – Lietuvos čempionatų nugalėtojos. Nuskaičius QR kodą, galima sužinoti ir daugiau faktų apie Šiaulių bei regiono futbolą, svarbiausias datas ir įvykius, iškiliausius pasiekimus bei asmenybes.
Šiaulių futbolo istorijos pradžia laikytinos pirmosios pirmenybės, kurias 1925 metais surengė tais pačiais metais įsteigta Šiaulių futbolo apygarda. Varžybų nugalėtoja Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) Šiaulių skyriaus komanda Kaune lapkričio pabaigoje, spaudžiant 10 laipsnių šaltukui, 0:2 nusileido Kauno apygardos čempionui vietos „Kovui“, kuriam tuo metu atstovavo ir daug Lietuvos rinktinės žaidėjų.
Tuo laikotarpiu net penkios Šiaulių futbolo komandos bandydavo kažkaip išsitekti Arklių rinkos (turgaus) aikštėje netoli Prūdelio. Čia ir treniruodavosi, ir rungtyniaudavo, tačiau toje pačioje aikštėje kelis kartus per savaitę dar vykdavo ir gyvulių turgūs, o šalia veikė skerdykla. Tad nors sportuota ir be normalių sąlygų, bet užtat – su dvasia.
Situacija pagerėjo, kai buvo atidarytas „Makabi“ stadionas. Dar po dviejų dešimtmečių, nuo 1945-ųjų, pagrindiniu miesto stadionu galiausiai tapo dabartinėje vietoje įrengta aikštė. Iki tol rungtynės, net ir karo metais, vykdavo šiame, nors ir nepabaigtame įrengti, stadione.
Auksinį vyrų futbolo amžių žymėjo „Elnias“, Šiaulių avalynės kombinato komanda, kuri tapo pirmąja ekipa, atvertusia šiauliečiams auksinį Lietuvos futbolo istorijos puslapį. Komanda debiutantė iš provincijos ne tik sensacingai nugalėjo 1948-ųjų pirmenybėse, bet ir daugiau nei dešimtmetį dominavo respublikos futbolo padangėje.
Tarp daugiausiai Lietuvos čempionų titulų iškovojusių yra: Tomas Kančelskis, Eduardas Kurskis, Mantas Kuklys, Algimantė Mikutaitė, Rasa Imanalijeva (Grigonė), Greta Kaselytė (Lukjančukė).
Retro stiliaus detalės – ir A lygos čempionato rungtynėse
Rugsėjo 14-osios vakare vyšnaitės ant šiauliečių šventės torto visgi pagailėjo Kauno rajono „Hegelmann“: svečiai A lygos čempionato ketvirtojo rato pirmosiose rungtynėse 1:0 pranoko specialia retro apranga, kokios būta prieš 100 metų, pasipuošusią FA „Šiauliai“ ekipą.
Apylygiai vykusioje dvikovoje kelių palankių progų nepanaudoję šeimininkai 80-ąją min. galiausiai patys praleido įvartį. Šiauliečiai pačioje rungtynių pabaigoje dar galėjo išvengti pralaimėjimo, kai į „Hegelmann“ vartus buvo skirtas 11-os metrų baudinys. Tačiau portugalas Bernardo Silva, šiemet visus savo keturis įvarčius pelnęs būtent po tokių baudinių, šįkart nepasižymėjo – svečių komandą išgelbėjo smūgio kryptį nuspėjęs ir kamuolį atmušęs varžovų komandos vartininkas.
Beje, „Hegams“ pralaimėta jau ketvirtą kartą čempionate, nes mūsiškiams šiemet neįveikiama uola tapę kauniečiai visose ankstesnėse tarpusavio rungtynėse irgi šventė pergales:1:0, 3:0 ir 5:2. Negana to, „Hegelmann“ dar laimėjo ir taurės turnyro ketvirtfinalio dvikovą, įveikdami šiauliečius 3:1.
