Penktą kartą pirmuosius olimpiečius pagerbsiantis žygis tapo „Olimpinės dienos“ programos dalimi

Andriaus LAMAUSKO nuotr.
Dviračių žygį, pagerbiant pirmuosius Šiaulių olimpiečius, Šiaulių apskrities žydų bendruomenė rengia nuo 2018 metų.
Birželio 8 dieną prie Talkšos ežero ir Geležinės lapės šurmuliuos išskirtinis šios vasaros sporto renginys – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos olimpinio fondo ir Šiaulių miesto savivaldybės rengiama „Olimpinė diena“. Tarp itin gausios įvairiausios sportinės veiklos renginių bus ir tradicinis dviratininkų žygis, kuriuo pagerbiami Šiaulių olimpiečiai, 1924 metais Prancūzijos sostinėje Paryžiuje dalyvavę debiutinėse Lietuvai vasaros olimpinėse žaidynėse. Kasmet vis kitame mieste rengiama „Olimpinė diena“ Šiauliuose jau yra vykusi 2016-aisiais.

Dviračių žygis rengiamas nuo 2018 metų

Dviratininkų žygis, skirtas pagerbti pirmuosius olimpiečius dviratininkus – su Šiauliais siejamus čia gimusį Isaką Anoliką bei Juozą Vilpišauską (dėl pastarojo dar vis stokojama kai kurių faktografinių duomenų), šiemet vyksta jau penktą kartą.

Nors šie abu lenktynėse plente dalyvavę dviratininkai (Anolikas – dar ir 1928 m. olimpiadoje) prieš šimtą metų vykusioje olimpiadoje nesublizgėjo, nes dėl dviračių gedimų distancijos neužbaigė, tačiau jau vien tik dalyvavimas olimpinėse žaidynėse to meto Lietuvai buvo didelis įvykis.

Norime, kad šie mūsų herojai, kuriems dalyvavimo olimpinėse žaidynėse aplinkybės ir sąlygos buvo nepavydėtinos, nebūtų pamiršti,“ – žinutę 2018-aisiais siuntė šio renginio iniciatorius, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis. Kaune, kur Anolikas treniruodavosi vieninteliame Lietuvoje treke, 2016 m. atidengtas „Atminimo akmuo“ (į grindinį įmontuota žalvariu padengta plytelė) – sportininkas 1943 m. buvo nužudytas Kauno IX forte.

Ilgainiui šis bendruomenės renginys vis labiau artėjo prie miesto masinių sporto renginių – Sporto festivalio, tradicinių Šiaulių dviračių lenktynių, kai 2022 metais elito varžybų distancija buvo pavadinta Anoliko vardu, su miesto savivaldybe buvo susitarta dėl naujos gatvės pavadinimo šio tarpukario olimpiečio vardu. Taip jau yra pagerbtas 1928 m. olimpiadoje Amsterdame (Nyderlandai) dalyvavęs kitas šiaulietis – boksininkas Juozas Vinča, kurio vardu pavadinta gatvė atsirado Vinkšnėnuose (Šiaulių raj.).

Šiemet dviračių žygis tapo ir vienu iš „Olimpinės dienos“ programos akcentų. Distancijos ilgis siekia 10 km Tilžės gatve, aplink Talkšos ir Ginkūnų ežerus ir grįžtant į starto vietą per Ginkūnus.

TARPUKARIO SPORTAS nuotr.
Debiutinės Lietuvai 1924 metų olimpiados Paryžiuje dalyviai – Juozas Vilpišauskas (antras iš kairės) ir Isakas Anolikas (antrame plane, trečias iš dešinės).

Debiutantai Paryžiuje neturėjo net būtiniausių sąlygų

1924 m. olimpiadoje Paryžiuje taip pat dar dalyvavo 13 futbolininkų iš Kauno klubų. Tuo pat metu keletas pajėgių klaipėdiečių tiesiog nespėjo prisijungti, rinktinė neturėjo jokių bendrų treniruočių. Negana to, kelionė traukiniu prailgo dėl formalumų – neturėta tranzitinių vizų. Neturėję galimybės net normaliai pailsėti, futbolininkai 0:9 nusileido Šveicarijai.

Tuometinę situaciją mūsų sporte Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas vertino taip: „1924 metų olimpinių žaidynių išvakarėse Lietuva neturėjo net būtiniausių sąlygų olimpinei komandai suburti…Pasaulio sporto visuomenė jau buvo tolokai nužingsniavusi olimpinio sąjūdžio maršrutais ir išsiugdžiusi tvirtas olimpines tradicijas.”

Lietuvius lenkė ir mūsų kaimynai – tarptautinio sporto daugiau ragavę latviai bei estai. Pastarieji 1920 metų Antverpeno (Belgija) olimpinėse žaidynėse iškovojo vieną aukso (sunkiojoje atletikoje) ir du sidabro medalius.

LTOK nuotr.
„Olimpinės dienos“ renginiai visada sutraukia tūkstančius dalyvių.

Olimpinė diena“ keliasi į Šiaulius

Lietuvoje „Olimpinė diena“ rengiama nuo 1989 metų, o pasaulyje – jau bemaž 70 metų. Ilgą laiką Vilniuje vykdavusi šventė nuo 2015-ųjų pradėjo keliauti po Lietuvos miestus. Šiemet į Šiaulius ji atkeliavo iš Panevėžio, kur vyko 2023-iaisiais. Šiauliuose „olimpiečiai“ vieši jau antrą kartą – 2016 metais buvo sulaukta per 15 tūkstančių dalyvių.

Tuomet olimpinės dienos ugnies estafetėje dalyvavo Rasa Drazdauskaitė, Remalda Kergytė, Edvinas Ramanauskas, Mindaugas Norbutas, Edvinas Krungolcas, Rita Razmaitė, Mindaugas Bilius, Jonas Spudis.

Olimpinei bendruomenei švenčiant debiuto olimpinėse žaidynėse 100-metį,labai gausią ir įvairią šventės programą paįvairins ir pirmą kartą vyksiantis Baltijos šalių ugniagesių gelbėtojų čempionatas. Lietuviai (šalies komandoje buvo ir penki puikiai rungtyniavę šiauliečiai) čia yra itin žinomi ir garsūs – pernai triumfavo pasaulio čempionate, vykusiame JAV.

Šiaulių meras Artūras Visockas kalbėjo apie simbolinius sąskambius, nes olimpinio judėjimo šimtmečio šventė į Šiaulius atkeliavo ir dėl olimpinėje juostoje esamų gražių šiaulietiškų akcentų.

Šiemetinį olimpinį nuo Paryžiaus iki Paryžiaus renginį apvainikuos Donato Montvydo koncertas.

Ekspozicijoje – Šiaulių olimpiečiai

Šiemetinio renginio ambasadoriai yra Šiaulių olimpiečiai – dviejų (2008 ir 2016 m.) olimpinių žaidynių dalyvė lengvaatletė Eglė Balčiūnaitė ir irkluotojas Edvinas Ramanauskas, olimpinės 2016 metų bronzos (su Aurimu Lanku) laimėtojas.

Pirmasis iš šiauliečių, kuriam pavyko pelnyti olimpinį medalį, buvo boksininkas Jonas Čepulis, 1968-aisiais Mechike (Meksika) iškovojęs sidabrą.

Trijose olimpinėse žaidynėse dalyvavo lengvaatletės Nelė Žilinskienė ir Rasa Drazdauskaitė bei imtynininkas Mindaugas Ežerskis.

Visų jų, kaip ir kelių dešimčių kitų su Šiauliais siejamų olimpiečių atvaizdai bei pavardės buvo įamžinti specialioje ekspozicijoje, kurią parengė

Šiaulių apskrities žydų bendruomenė. Pastarojo projekto vadovė Rašella Galininienė minėjo, jog konsultuojantis su sporto istoriku Arūnu Petraičiu, į Šiaulių olimpinį sąjūdį pažvelgta kiek platesniu rakursu.

Per olimpinio laikotarpio šimtmetį tarp gausaus (per 420) būrio Lietuvos olimpiečių yra daugiau nei trys dešimtys šiauliečių ar su Šiauliais sietinų atletų.

Išskirtinis jubiliejus, kurio renginiai mieste vyksta birželį bei rugsėjį, galėtų tapti proga olimpiniais ciklais, kas ketverius metus, suburti draugėn ir „Šiaulių olimpiečių klubo“ narius.

Šiemetinė išskirtinė šventė, pasak Sanios Kerbelio, galėtų tapti proga ją įprasminti pašto ženklu. Panaši idėja buvo įgyvendinta prieš trejus metus, kai pažymint organizuoto sporto judėjimo Šiauliuose 100-metį, siejamo su 1921 metais įsteigtu žydų „Makabi“ Šiaulių skyriumi, buvo išleistas specialus pašto ženklas.