RADVILIŠKIO RAJONO NAUJIENOS

Šniū­rai­čiuo­se do­mi­na­vo džin­si­nis ko­das

Šniū­rai­čių kai­mo bend­ruo­me­nė vėl su­kvie­tė kai­my­nus į tra­di­ci­nę gė­lių šven­tę, ku­ri kai­me ai­dė­jo try­lik­tą kar­tą. Šį­kart jos te­ma bu­vo džin­si­nė.

Į šven­tę su­va­žia­vę Mie­žai­čių, Dau­gė­lai­čių, Dir­žių, Vos­ko­nių, Ku­tiš­kių, Kar­če­mų bend­ruo­me­nių na­riai, kaip ir kas­met, sten­gė­si kuo iš­ra­din­giau at­spin­dė­ti šven­tės te­mą.

Tra­di­ciš­kai bu­vo de­monst­ruo­ja­ma gė­lė­mis pa­puoš­tų skry­bė­lių ko­lek­ci­ja, ant sce­nos li­po ir "gy­vos gė­lės" – gė­lių kos­tiu­mais pa­si­puo­šę vai­kai.

Pa­ti Šniū­rai­čių bend­ruo­me­nė iš kai­my­ni­nių Rad­vi­liš­kio se­niū­ni­jos kai­mų su­va­žia­vu­siems sve­čiams pri­sta­tė rū­bų ko­lek­ci­ją "Iš se­no – nau­ja". Ją de­monst­ra­vo ne tik mo­te­rys, bet ir kai­mo vy­rai.

Bend­ruo­me­nės į šven­tę at­vy­ko ne tuš­čio­mis – at­si­ve­žė glė­bius gė­lių, ku­rios bu­vo pa­nau­do­tos kur­ti gė­lių kom­po­zi­ci­jas. Šie­met su­kur­tas puokš­tes rei­kė­jo įkom­po­nuo­ti į pri­kimš­tas džin­si­nes kel­nes.

Už kū­ry­bi­nį po­lė­kį vi­sos bend­ruo­me­nės bu­vo ap­do­va­no­tos šven­tės šei­mi­nin­kų – aso­cia­ci­jos "Šniū­rai­čių bend­ruo­me­nė" na­rių su­kur­to­mis puokš­tė­mis.

Rink­ti ir sti­lin­giau­si šven­tės da­ly­viai. Šį ti­tu­lą pel­nė Ma­ry­tė Biels­kie­nė iš Dau­gė­lai­čių ir Sta­sys Ši­mai­tis iš Šniū­rai­čių.

Šven­tė­je pa­gerb­ti gra­žiau­sių se­niū­ni­jos so­dy­bų šei­mi­nin­kai – Mie­žai­čių kai­mo gy­ven­to­jai Kris­ti­na ir Sva­jū­nas Si­mai­čiai, Vi­ta­li­ja ir Čes­lo­vas Rim­kai iš Šniū­rai­čių, Re­na­ta Sa­vic­kai­tė ir Dai­va­ras Ga­nys-Ogins­kis iš Kar­če­mų, Ro­mual­das ir Ja­ni­na Ja­nu­šaus­kai iš Ku­tiš­kių, Gin­tau­tas ir Auš­ra Dak­niai iš Dau­gė­lai­čių, Ja­ni­na Liu­gie­nė iš Man­kiš­kių, Da­nu­tė ir Kęs­tu­tis Ja­nu­šaus­kai iš Vos­ko­nių.

Gė­lių šven­tes prieš ke­lio­li­ka me­tų pra­dė­ju­si reng­ti Šniū­rai­čių kai­mo bend­ruo­me­nė kas­met su­gal­vo­ja vis ki­to­kią te­mą, ku­riai pri­tai­ko ir ori­gi­na­lią ap­lin­ką.

Per­nai šniū­rai­tiš­kiai ir kai­my­ni­nės se­niū­ni­jos kū­rė bal­tą­ją šimt­me­čio gė­lių pa­sa­ką, kiek anks­čiau gė­lė­mis puo­šė na­mų apy­vo­kos daik­tus, iš gė­lių kū­rė paukš­čius, me­džius, verps­tes ir ki­to­kias gro­žy­bes.

Sidabravo bažnyčioje skambės naujas varpas

Sidabravo Švč. Trejybės bažnyčioje tikinčiuosius į pamaldas kvies naujas varpinės varpas.
Jis pakeitė suskilusį, avarinės būklės senąjį varpą. Vietoje jo pakabintas naujas 500 kilogramų sveriantis varpas, kuriam pagaminti lėšų skirta iš rajono biudžeto bei tikinčiųjų aukų.
Prieš pakabinant naująjį varpą, Sidabravo Švč. Trejybės bažnyčios varpinė buvo suremontuota.
Pasak Sidabravo parapijos klebono kunigo Remigijaus Jurevičiaus, niekas nebepamena, prieš kiek laiko skilo senasis Sidabravo bažnyčios varpas ir kokia yra jo skilimo istorija.
"Užtat dabar turime naują, pasakiškai skambantį gražuolį, kuris bus pašventintas rugsėjo 22 dieną", – redakcijai sakė klebonas.
Varpą pašventins Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
Tai jau antras naujas varpas, kuris skambės Sidabravo parapijos tikintiesiems.
Pernai 420 kilogramų sveriantis varpas buvo pakabintas Vadaktų šv. Agotos bažnyčioje.
Jis buvo išlietas už Seinų krašto (Lenkija) gyventojų paaukotas lėšas ir pakeitė prieš kelerius metus iš varpinės pavogtą, ilgapirščių suskaldytą į gabalėlius ir metalo supirktuvei parduotą varpą.
Po šios vagystės vadaktiškius į pamaldas kvietė 1883 metais pagamintas varpas. Tačiau jo skambesys buvo menkas, mat, tikinčiųjų kvieslys buvo suskilęs ir po to suvirintas. Pakabinus naująjį varpą, senolis buvo išvežtas į Varniuose esantį Žemaičių vyskupystės muziejų.
Abu naujieji varpai išlieti toje pačioje Lenkijos Pšemysl (Przemyśl) miesto varpų liejykloje.