Demokratų frakcija: „Tai, ką daro monopolistas Lietuvos paštas, yra spaudos naikinimas“

Domas Griškevičius.

 

Seimo narys

 

Antradienį pasirodė informacija, kad AB Lietuvos paštas, nepaisydamas leidėjams praėjusiais metais pristatyto 3 metų plano ir 100 proc. keltų įkainių, nusprendė vėl branginti leidinių pristatymo kainas. Tai lems, kad leidinio pristatymo kaina, daugeliu atveju, viršys pačio leidinio kainą. Jau kelis metus vykstanti Lietuvos pašto reforma, atrodo, neduoda vaisių – nuostoliai auga, nuolat skundžiamasi paslaugų kokybe, o pats paštas vis kelia įkainius, taip didindamas informacinę atskirtį ir darydamas žalą visuomenei.

Man kyla labai daug klausimų dėl susisiekimo ministerijos gebėjimo kontroliuoti Lietuvos paštą ir pačio pašto vadovybės kompetencijų. Mums buvo pažadėta vos ne revoliucija Lietuvos pašte, tačiau ji šiuo metu susiveda į drakoniškus įkainius, atleistus darbuotojus ir nuolatinį kokybės kritimą. Dar daugiau, nepaisant visų žadėtų reformų, praėjusiais metais Lietuvos paštas patyrė 6.4 mln. nuostolių. Tad paskutiniai Lietuvos pašto veiksmai atrodo, kaip tolimesnis bandymas perkelti netinkamo vadovavimo sukuriamus nuostolius ant klientų pečių. Savo pačių pristatytų planų nesilaikymas, nuolatinis kokybės kritimas – tai ypatingai prastos vadybos pasekmės, kurios, atrodo, tenkina susisiekimo ministrą Marių Skuodį.

Lietuvos paštas per paskutinius trejus metus atleido apie 900 darbuotojų, tendencijos neturėtų keistis ir šiais metais, kai planuojama atleisti dar 600 darbuotojų. Lietuvos pašto vienintelė akcininkė yra LR Vyriausybė, o akcininko teises atlieka susisiekimo ministerija. Įmonė yra monopolininkė, tiekianti pašto paslaugas.

„Tai, ką daro Lietuvos paštas, yra regioninės ir visos periodinės spaudos naikinimas. Tai visiškai neatitinka valstybės deklaruojamų strateginių tikslų: valstybė viena ranka garantuoja lengvatinį PVM spaudai, kita ranka – žlugdo smulkųjį verslą neįkandamais įkainiais. Panašios paslaugos, pavyzdžiui, Latvijoje yra įvardintos kaip visuotinai svarbi paslauga, tad didesnioji jos dalis kompensuojama. Dabar norima palikti dalį žmonių be prieigos prie informacijos ir tai daro valstybinė įmonė. Tokius žmones mes paliktume paveikius dezinformacijai, mažintume jų įsitraukimą į valstybinius procesus. Jau nekalbu apie smulkios leidybos verslo žlugdymą. Panašu, Lietuvos paštas nori pats užgesinti šviesos židinius mūsų regionuose, – sakė Seimo narė Laima Mogenienė.

Artimiausiu metu planuojama kreiptis ir į susisiekimo ministeriją, kad visuomenei būtų pristatyta Lietuvos pašto situacija ir pateikiamos gairės, kaip planuojama užtikrinti pašto paslaugų tiekimą ir kokybę.