Žydų amatininkai ir amatai Šiaulių krašte (1)

LIETUVOS ŽYDŲ ISTORIJOS METAI

Šiaulių apskrities žydai amatininkai ir amatai (XVIII a. – XX a. I pusė)

Žydų bendruomenė Šiaulių krašte ir Šiauliuose susiformavo XVIII a. pirmoje pusėje. Jie Šiauliuose ir krašte įsikūrė karaliaus Jano Sobieskio III (1674-1696) valdymo laikais. Karalius J. Sobieskis leido žydams gyventi ir verstis amatais ir prekyba Šiauliuose. Jie galėjo statytis savo namus ant žemės priklausiusios katalikų dvasininkijai.

Lietuvos istorikas prof. Zigmantas Kiaupa pažymi, kad didžioji dalis Šiaulių amatininkų buvo kilę iš Šiaulių ar aplinkinių vietovių. Būta ir žydų amatininkų – 1789 m. jų buvo 4 siuvėjai, 2 kailiadirbiai, skardininkas. 1837–1861 m. Šiauliuose labai išsiplėtė amatai ir išaugo jų tempai, gausėjo įvairių amatininkų. Jų skaičius Šiauliuose gausėjo ne tik veikiant ekonominėms priežastims, bet ir dėl caro vidaus politikos. 1882 m. įstatymu uždraudus žydams gyventi Kauno gubernijos kaimuose, apsigyvendami mieste dauguma jų pradėdavo verstis amatais ir prekyba.

Iki 1885 m. Šiauliuose veikė krikščionių ir žydų cechai. Kadangi dauguma amatininkų Šiauliuose buvo žydai, tai 1870-85 m. mieste veikė sudėtinis krikščionių cechas, į kurį įėjo batsiuviai, staliai, kalviai, kubiliai, puodžiai, laikrodininkas.

Caro valdžiai uždraudus pagal religinį principą veikiančių cechų veiklą, 1885 m. visi Šiaulių amatininkai buvo sujungti į cechus pagal specialybes. 1889 m. Šiaulių miesto bendrojoje amatų valdyboje buvo užregistruota 11 cechų su 355 meistrais: batsiuvių – 80 (70 žydų ir 10 krikščionių), mėsininkų – 27 (24 žydai ir 3 krikščionys), kepurininkų – 8 (visi žydai), skardininkų – 13 (visi žydai), auksakalių laikrodininkų – 18 (visi žydai), stalių – 43 (27 žydai ir 16 krikščionių), kalvių, šaltkalvių – 21 (15 žydų ir 6 krikščionys), dažytojų ir stiklių – 12 (11 žydų ir 1 krikščionis), kepėjų – 12, krosnininkų – 19 (Šiaulių miesto istorija (iki 1940 m.), 1991, p. 46, 76, 97).

1847 m. Šiauliuose gyveno 2565 žydai, 1864 m. – 3787, 1902 – 9847 (58 proc.), 1914 m. – apie 12 tūkst. žydų. Viena iš pagrindinių priežasčių didelio žydų gyventojų augimo Šiauliuose buvo pramonės ir amatų vystymasis, nutiesus per Šiaulius Libavos-Romnų geležinkeliui (pastatytas 1874 m.).

Nuo seno žydai Lietuvoje buvo pirkliai, užsiėmė žemės ūkio produkcijos supirkimu, steigė krašte krautuves, traktierius, smukles, buvo amatininkai, vystė amatus, steigė dirbtuves, įmones, fabrikus. XIX amžiaus antroje pusėje Šiauliuose sparčiai vystėsi pramonė, jos suklestėjimui daug prisidėjo ir vietos žydai. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje dėl patogių ryšių Šiaulių kraštas ir ypač Šiauliai augo ir tapo svarbiausiu Šiaurės Lietuvos pramonės, kultūros ir visuomeninės veiklos židiniu.

Su žydų pramonės ir amatų atsiradimu susietas Chaimo Frenkelio odos fabrikas. 1877 m. pradėjo veikti jo įsteigtas odos fabrikas ir daug kitų pramonės įmonių. XX a. pradžioje Šiauliuose iš 1733 amatininkų – 1386 (80 proc.) buvo žydai, ypatingai daug žydų (amatininkų ir darbininkų) dirbo odos pramonėje. 1915 m. artinantis kaizerio kariuomenei, dauguma Šiaulių žydų pasitraukė į Rusiją. Karui pasibaigus, didelė jų dalis vėl sugrįžo į Šiaulius.

Tarpukariu Šiauliuose gyveno 21878 gyventojų iš jų 5338 žydai (24,4 proc.), 1939 m. – 30 tūkst. gyventojų, iš jų žydų – 8000 (26,66 proc.). 1945 m. Šiauliuose liko apie 500 žydų.

Tarpukariu Lietuvoje suklestėjo amatai, radosi daugiau amatininkų. Tarpukariu Šiauliuose buvo atstatoma pramonė, statomi nauji fabrikai, steigiamos įvairios įmonės ir dirbtuvės, vystėsi amatai, steigėsi įvairių įmonių ir amatininkų dirbtuvės. Šiaulių krašte, be lietuvių, amatininkų dirbtuves steigė, amatus vystė, žydų ir kitų tautybių atstovai.

Amatai – tradicinės profesijos, kurių atstovai paprastai vadinami amatininkais, o gaminiai buvo gaminami rankiniais įrankiais arba neautomatinėmis mašinomis. Amatininkams buvo priskiriami tradicinių profesijų atstovai – auksakaliai, juvelyrai, graveriai, laikrodininkai, statybininkai, staliai, baldų staliai, kalviai, dailidės, stikliai, kalviai, kubiliai, puodžiai, drožėjai, knygrišiai, siuvėjai, kirpėjai, batsiuviai, kailių dirbėjai, kailininkai, metalo dirbėjai, kurpiai, račiai, skardininkai, kaminkrėčiai, dažytojai, odminiai, šikšniai, šaltkalviai, tekintojai, varkaliai, dailiųjų amatų atstovai, taip pat užsiėmimų, labiau susijusių su miesto pramone (maisto, metalo, kasybos, statybinių medžiagų gamybos, chemijos ir kt. amatų atstovai) ir kt.

Šiaulių krašto amatininkai savo dirbinius pardavinėdavo prekyvietėse ir turgavietėse. Parduotuves ir prekystalius turėjo kai kurių specialybių amatininkai: odminiai, kepėjai, konditeriai, mėsininkai, skerdikai. Šiaulių turguje pynėjai pardavinėjo krepšius ir pintines, puodžiai – puodus ir kitus keramikos dirbinius, račiai – ratus, virvių pardavėjai – virves ir pančius, grėblių dirbėjai – grėblius ir šluotas. Dar krašte prekiavo auksakaliai ir graveriai, balniai, kepurininkai, duonkepiai, mezgėjos, skardininkai ir kt. Dirbo batsiuviai, dažytojai, kailiadirbiai, kalviai, kirpėjai, kubiliai, laikrodininkai, mėsininkai, mūrininkai, siuvėjai, staliai, stikliai, stogdengiai, šaltkalviai, šikšniai, tekintojai, vežikai ir kt.

Šiaulių krašte, be lietuvių, daug buvo žydų tautybės amatininkų, kai kurie jų turėjo dirbtuves.Šiaulių krašto žydai amatininkai būrėsi į sąjungas, įvairias organizacijas.1921 m. kovo 15 d. Šiaulių apskrities komisija prie Apskrities viršininko 1921 m. kovo 9 d. įregistravo Kuršėnų žydų amatininkų sąjungą. Šiaulių miesto ir apskrities viršininko 1930 m. balandžio 12 d. įsakymu buvo įregistruotas amatininkų ir žemės ūkio žydų tarpe kelti Lietuvoje draugijos Šiaulių skyrius. Šio skyriaus pirmininku buvo išrinktas B. Abromavičius, sekretorius L. Ch. Joffe, iždininkas M. Šuras.

Lietuvos žydų amatininkų draugija 1938 m. balandžio 23 d. Šiauliuose, Piliečių klube surengė tradicinį amatininkų balių. Jo pelnas buvo skirtas neturtingiems amatininkams medicinos pagalbai suteikti.

1939 m. prieš sovietinę okupaciją Šiauliuose gyveno 8500 žydų. 1939 m. fašistinė Vokietija aneksavo Klaipėdą ir jos kraštą. Žydai, gyvenę Klaipėdoje ir jos krašte, pasitraukė į Lietuvą, dalis jų atvyko į Šiaulius. Tais pačiais metais prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, Vokietija nukariavo Lenkiją. Labai daug žydų gelbėjosi bėgdami į Lietuvą, tuo išvengdami nacių persekiojimų. Daug žydų apsigyveno Šiauliuose. Nemaža jų dalis buvo amatininkai

1940 m. liepos mėnesį sovietams okupavus Lietuvą buvo nacionalizuotos lietuviams, žydams ir kitų tautybių savininkams priklausiusios didesnės pramonės ir prekybos įmonės, amatininkų dirbtuvės, apribota jų veiklą. Prasidėjus sovietų okupacijai, o vėliau karui bei vokiečiams okupavus Šiaulius, labai praretėjo amatininkų gretos, užsidarė daugelis mieste veikusių dirbtuvių ir įmonių, dalis jų pasitraukė į Rusijos gilumą ir kitas šalis.

Vokiečių kariuomenė Šiaulius užėmė 1941 m. birželio 26 d. 1941 m. rugpjūčio 20 d. Šiauliuose gyveno 36 200 gyventojų (30801 lietuvis, 5034 žydai, 365 kitų tautybių žmonės). 1941 m. liepos mėn. fašistiniai okupantai įsteigė Šiaulių getą, kuris veikė nuo 1941 m. liepos 18 d. iki 1944 m. liepos 24 d. Į getą prievarta buvo perkelta daugelis Šiauliuose ir apskrityje gyvenusių žydų amatininkų ir kitų profesijų specialistų, taip pat jų nemažai buvo atvežta iš kitų Lietuvos miestų ir miestelių. Jie dirbo Šiaulių mieste ir apskrityje veikiančiuose fabrikuose, įvairiose įmonėse, dirbtuvėse ir darbo stovyklose. Nuo 1941 m. rudens žydai amatininkai dirbo Šiaulių gete, taip pat jų nemažai buvo įdarbinta Ch. Frenkelio odos ir avalynės fabrike. Dar „Batas“, „Semlin“, „Filato“ ir „Gliukozės fabrikuose, Davydovo kailių dirbtuvėje, miesto savivaldybei ir privatiems asmenims priklausiusiose įmonėse, amatininkų dirbtuvėse.

Visos dirbtuvės, kurios tiesiogiai neaprūpindavo Šiaulių geto, buvo uždarytos. Buvo paliktos tik batsiuvių, siuvėjų ir cheminės dirbtuvės. Vis daugiau Šiaulių geto žydų buvo siunčiami į įvairias darbo stovyklas į kitas vietoves. Šiaulių mieste buvo įsteigta didelė žydų darbo stovykla prie kariuomenės drabužių įstaigos (Armeebekleidungsamt). 1944 m. kovo mėn. šioje darbo stovykloje dirbo apie 800 žydų amatininkų ir darbininkų.

V. Bubnys knygoje „Šiaulių getas“ rašo“ „Vienas iš būdų padėti žydams buvo sukurti darbo vietų ir juos įdarbinti. Šiaulietei Danutei Venclauskaitei pavyko Šiaulių miesto centre atidaryti keletą dirbtuvių pirštinėms siūti, šepečiams gaminti ir pan. Šiose dirbtuvėse buvo įdarbinamos neturinčios profesijos ar amato žydės. D. Venclauskaitei pavyko gauti dirbtuvėms vermachto tiekėjų statusą. Galimybė dirbti žydėms moterims bent laikinai išgelbėjo joms gyvybę, nes pirmiausia buvo šaudomi nedarbingi žydai“ (Bubnys A. Šiaulių getas, Vilnius, 2014, p. 61, 62).

Šiau­lių kraš­to žy­dai ama­ti­nin­kai ir jų dirb­tu­vės

Tar­pu­ka­riu Šiau­lių kraš­te bu­vo su­si­tel­kęs gau­sus bū­rys ama­ti­nin­kų ir įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tų. Per­žiū­rė­jus įvai­rius šal­ti­nius ir do­ku­men­tus pa­vy­ko nu­sta­ty­ti Šiau­lių kraš­te ir Šiau­liuo­se dir­bu­sius žy­dų ir ki­tų tau­ty­bių ama­ti­nin­kus, iš ku­rių ne­ma­žai tu­rė­jo įvai­rias įmo­nes ir dirb­tu­ves. Dau­giau­sia jų bu­vo su­si­tel­kę Šiau­liuo­se. Tai to­li gra­žu nė­ra iš­baig­tas są­ra­šas, jis ga­li ir tu­rė­tų bū­ti pil­do­mas ir tiks­li­na­mas.
Au­dė­jai ir au­di­mo dirb­tu­vės: Šiau­liuo­se – Me­ri Abels­kie­nė (g. 1909 m. ba­lan­džio 20 d. Jur­bar­ke) au­dė­ja, Pe­re­cas Či­kins­kis (g. 1885 m. sau­sio 5 d. Šven­čio­ny­se) au­dė­jas meist­ras, vo­kie­čių oku­pa­ci­jos me­tais dir­bo au­dyk­lo­je Šiau­liuo­se, Ra­chi­lė Či­kins­kie­nė (g. 1900 m. bir­že­lio 19 d. Kel­mė­je), au­dė­ja, vo­kie­čių oku­pa­ci­jos me­tais dir­bo au­dyk­lo­je, Ima­nue­lis Či­kins­kis (g. 1923 ba­lan­džio 17 d. Šiau­liuo­se) au­dė­jas, vo­kie­čių oku­pa­ci­jos me­tais dir­bo au­dyk­lo­je Šiau­liuo­se, Mau­ša Ja­no­ve­ris (g. 1925 m. sau­sio 7 d. Kel­mė­je) au­dė­jas, Šmue­lis Minc­ber­gas (g. 1916 m. gruo­džio 16 d. Če­ko­či­ne, Len­ki­jo­je) au­di­mo meist­ras, Mal­ka Noi­kie­nė (g. 1918 m. Ba­zi­lio­nuo­se, Šiau­lių aps.) au­dė­ja, au­di­mo spe­cia­lis­tė, vo­kie­čių oku­pa­ci­jos me­tais dir­bo au­di­mo dirb­tu­vė­je Šiau­liuo­se.
Auk­sa­ka­liai, ju­ve­ly­rai ir gra­ve­riai: vie­nas se­niau­sių Šiau­lių auk­sa­ka­lių žy­das Ber­kas 1792 m. ko­vo 30 d. pa­mi­nė­tas Šiau­lių ma­gist­ra­to kny­go­je kaip pi­ni­gų sko­lin­to­jas (LVIA SA 15141, 1. 6).
Šiau­lių auk­sa­ka­lys Vei­ve­lis Be­re­lo­vi­čius (Wel­wel Be­re­lo­wicz) 1795 m. bu­vo paė­męs iš Šiau­lių pi­lie­čio M. And­riuš­ke­vi­čiaus auk­si­nį žie­dą pa­tai­sy­ti ir ne­grą­ži­no. 1800 lie­pos 18 d. Šiau­lių ma­gist­ra­tas nag­ri­nė­jo šią by­lą (MAB RS, f. 37-A 1789, 1. 1).
Pa­gal 1817 m. sau­sio 10 d. ir 1818 m. ba­lan­džio 22 d. po­li­ci­jos pra­ne­ši­mus, auk­sa­ka­lių ir ju­ve­ly­rų Šiau­liuo­se bu­vo - 3, Šiau­lių pa­vie­te – 1. Iš iš­li­ku­sių ata­skai­tų ma­ty­ti, kad 1846 m. Šiau­liuo­se įsi­re­gist­ra­vo – 3, 1848 m. – nė vie­no auk­sa­ka­lio ir ju­ve­ly­ro (Ed­mun­das Lau­ce­vi­čius, Bi­ru­tė Rū­ta Vit­kaus­kie­nė. Lie­tu­vos auk­sa­ka­lys­tė XV-XIX am­žius. Vil­nius: Bal­tos lan­kos, 2001, p. 141, 160, 189).
1849 m. Šiau­liuo­se dir­bo auk­sa­ka­liai Me­no­chas Vai­za­ge­ris, Me­je­ris Vai­za­ge­ris ir Vol­fas Ro­žans­kis, 1850 m. – tie pa­tys ir Jan­ke­lis Vai­za­ge­ris. 1851 m. ba­lan­džio 19 d. Šiau­lių mies­to val­dy­ba pra­ne­šė, kad auk­sa­ka­liai Me­no­chas ir Jan­ke­lis Vai­za­ge­riai per­si­kė­lė į Vil­nių.
1849 m. Kau­no pra­ba­vi­mo rū­mai ga­vo Šiau­lių mies­to val­dy­bos pra­ne­ši­mą, kad šia­me mies­te dir­ba auk­sa­ka­lys ir ju­ve­ly­ras Me­je­ris Vai­za­ge­ris, įre­gist­ruo­tas ir įpa­rei­go­tas siun­ti­nė­ti įspau­duo­ti sa­vo dir­bi­nius į Kau­no pra­ba­vi­mo rū­mus. 1850.XII.17 Šiau­lių mies­to val­dy­ba pra­ne­šė Kau­no pra­ba­vi­mo rū­mams, kad M. Vai­za­ge­riui įteik­tas lei­di­mas 1851 m. ga­min­ti auk­so ir si­dab­ro dir­bi­nius, o 1851.IV.19 – kad M. Vai­za­ge­ris iš­si­kė­lė į Vil­nių (KAA, f. 406, ap. 1, b. 2, l. 59, nr. 44; b. 3, l. 6, 10).
1849 m. Kau­no pra­ba­vi­mo rū­mai ga­vo Šiau­lių mies­to val­dy­bos pra­ne­ši­mą, kad šia­me mies­te dir­ba auk­sa­ka­lys Me­no­chas Vai­za­ge­ris, įre­gist­ruo­tas ir įpa­rei­go­tas siun­ti­nė­ti sa­vo dir­bi­nius įspau­duo­ti į Kau­ną. 1850 m. gruo­džio 17 d. Šiau­lių mies­to val­dy­ba pra­ne­šė Kau­no pra­ba­vi­mo rū­mams, kad M. Vai­za­ge­riui įteik­tas lei­di­mas ga­min­ti auk­so ir si­dab­ro dir­bi­nius (KAA, f. 406, ap. 1, b. 2, l. 59, nr. 44; b. 3, l. 10) (Ed­mun­das Lau­ce­vi­čius, Bi­ru­tė Rū­ta Vit­kaus­kie­nė. Lie­tu­vos auk­sa­ka­lys­tė XV-XIX am­žius, p. 141, 160, 161, 395).
XIX a. II pu­sė­je Šiau­liuo­se ju­ve­ly­ru ir gra­ve­riu dir­bo Geor­gas Bre­ne­ris ir vė­liau JAV pa­gar­sė­jęs jo sū­nus Vik­to­ras Da­vi­das Bre­ne­ris (1871-1924). Gra­ve­rio Vik­to­ro Da­vi­do Bre­ne­rio se­ne­lis bu­vo kal­vis, o tė­vas – ju­ve­ly­ras, gra­ve­ris ir ant­spau­dų ga­min­to­jas. Paau­gęs try­li­ka­me­tis Vik­to­ras pa­dė­jo tė­vui, jo dirb­tu­vė­je at­li­ko įvai­rius ne­su­dė­tin­gus už­sa­ky­mus. Su­lau­kęs 16 me­tų Vik­to­ras ta­po kva­li­fi­kuo­tu gra­ve­riu. 1887 m. tė­vo pa­de­da­mas, įstei­gė gra­ve­rio dirb­tu­vė­lę Šiau­liuo­se ir dir­bo sa­va­ran­kiš­kai. Jam ge­rai se­kė­si, tu­rė­jo daug už­sa­ky­mų, klien­tų.
No­rė­da­mas to­bu­lin­ti sa­vo ama­to įgū­džius, 1889 m. Vik­to­ras Bre­ne­ris kar­tu su tė­vais per­si­kė­lė į Kau­ną, kur pa­gar­sė­jo kaip ta­len­tin­gas gra­vi­ra­vi­mo meist­ras. 1890 m. Vik­to­ras Bre­ne­ris iš­vy­ko į JAV, ap­si­gy­ve­no Niu­jor­ke. 1894 m. čia ati­da­rė nuo­sa­vą dirb­tu­vė­lę, kū­rė ju­ve­ly­ri­nius dir­bi­nius, me­da­lius, pla­ke­tes, ban­dė jė­gas skulp­tū­ro­je.
Broi­tas Tod­re­sas. Šiau­lių ap­skri­ties Viekš­nių mies­tie­tis, 1898 m. sau­sio 12 d. bu­vo įra­šy­tas dviems me­tams pas Vil­niaus auk­sa­ka­lį L. Gol­dą. Šiau­lių mies­tie­tis Kia­je­ris Lei­ze­ris 1842 m. ge­gu­žės 22 d. įra­šy­tas dviem me­tams pa­meist­riu pas Vil­niaus ju­ve­ly­rą J. B. Mi­no­vą (LVIA, f. 956, ap. 1, b. 8, l. 21). Šiau­lių mies­tie­tis Ro­das Šmue­lis, 1893 m. mo­kė­si pas Vil­niaus ju­ve­ly­rą M. Du­bovs­kį. 1898 m. lie­pos 9 d. Vil­niaus ama­tų val­dy­ba iš­da­vė jam lei­di­mą sa­va­ran­kiš­kai dirb­ti Vil­niaus ju­ve­ly­ru (LVIA, f. 939, ap. 1, b. 69, l.110) [Edmundas Lau­ce­vi­čius, Bi­ru­tė, Rū­ta Vit­kaus­kie­nė, Lie­tu­vos auk­sa­ka­lys­tė XV-XIX am­žius, p. 312, 345, 395].
Tar­pu­ka­riu Šiau­lių kraš­te bu­vo šie auk­sa­ka­liai, gra­ve­riai, ju­ve­ly­rai ir jų dirb­tu­vės: Šiau­liuo­se - Ici­kas Ba­ro­nas – auk­sa­ka­lys ir laik­ro­di­nin­kas Vil­niaus g. 207, auk­sa­ka­lys Si­mo­nas Bo­ra­kas (g. 1887 lie­pos 31 d. Vo­kie­ti­jo­je) vo­kie­čių oku­pa­ci­jos me­tais dir­bo dirb­tu­vė­je „Fai­no­lit“, auk­sa­ka­lys Ab­ro­mas Fi­še­ris Vil­niaus g. 158, auk­sa­ka­lys Do­vy­das Šter­lin­gas (g. 1904 m. Bai­so­ga­lo­je) vo­kie­čių oku­pa­ci­jos me­tais dir­bo me­ta­lo dir­bi­nių dirb­tu­vė­je „Fao­no­lit“, Ci­lė Vol­pie­nė (g. 1913 rugp­jū­čio 21 d. Šiau­liuo­se) vo­kie­čių oku­pa­ci­jos me­tais dir­bo gra­vi­ruo­to­ja Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės dirb­tu­vė­je, ju­ve­ly­ras Aro­nas Mel­ce­ris Vil­niaus g. 203 (dar Vil­niaus g. 142. Aro­nas Mel­ce­ris g. 1880 Šiau­liai, Vil­niaus g. 122. Laik­ro­džių, auk­so ir si­dab­ro dir­bi­nių pre­ky­ba. Re­gist­ras 1938 m. lapk­ri­čio 17 d.). Pas­ta­ra­sis ju­ve­ly­ras sa­vo ga­mi­nius žy­mė­jo spe­cia­liu ant­spau­du. Dar vei­kė bro­lių Ša­pi­ro ju­ve­ly­ri­nė ir gra­vi­ra­vi­mo dirb­tu­vė Vil­niaus g. 134.
Au­li­nin­kai. 1940 m. Šiau­liuo­se bu­vo 1 au­lų dirb­tu­vė, 23 ava­ly­nės dirb­tu­vės. Iš jų bu­vo šie žy­dai au­li­nin­kai: Ema Cu­mer­ma­nai­tė (g. 1910 m. ko­vo 8 d. Vil­nius), Ef­roi­mas Be­ras (g. 1924 m. rug­sė­jo 24 d. Šiau­liuo­se), Ber­ve­ris Gi­da­lis (g. 1924 m. rugp­jū­čio 2 d. Pane­vė­žys) au­li­nin­kas, dir­bo bat­siu­vių dirb­tu­vė­je, Ici­kas Ber­ge­ris (g. 1914 m. ko­vo 18 d. Po­la­niz, Len­ki­jo­je) au­li­nin­kas, dir­bo odų fab­ri­ke Šiau­liuo­se, Bo­ru­chas Ble­che­ris (g. 1899 m. ko­vo 11 d. Šiau­liai), Eli­jas Bor­čius (g. 1902 m. ge­gu­žės 1 d. Obe­lių vlsč. Ro­kiš­kio aps.) au­li­nin­kas, dir­bo bat­siu­vių dirb­tu­vė­je, Ba­sė Cvi­kie­nė (g. 1911 m. ge­gu­žės 22 d. Pa­ne­vė­žy­je) au­li­nin­kė, dir­bo odų dirb­tu­vė­je Šiau­liuo­se, Ici­kas Da­nie­lis (g. 1922 m. lie­pos 2 d. Še­du­vo­je), Abė Le­vi­ta­nas (g. 1921 m. ko­vo 28 d. Pak­ruo­jy­je), Mak­sas Le­vi­ta­nas (g. 1898 m. spa­lio 10 d. Šiau­liuo­se) au­lų siu­vė­jas, dir­bo odų dirb­tu­vė­je Šiau­liuo­se, Le­vi­te Mo­te­lis (g. 1917 m. sau­sio 20 d. Lau­ku­vo­je), Bei­nu­šas Frid­ma­nas (g. 1906 m. spa­lio 23 Kre­ke­na­va, Pa­ne­vė­žio aps.), Pei­sa­chas Fur­ma­nas (g. 1918 m. sau­sio 11 d. Šiau­liuo­se), Chai­mas Ka­čel­ni­kas (g. 1915 m. gruo­džio 15 d. Vil­niu­je), Ri­va Kap­la­nai­tė (g. 1915 m. lie­pos 5 d. Kel­mė­je) au­li­nin­kė, vo­kie­čių oku­pa­ci­jos lai­ko­tar­piu dir­bo odų dir­bi­nių dirb­tu­vė­je Šiau­liuo­se, Be­re­lis Kauf­ma­nas (g. 1912 m. sau­sio 30 d. Šiau­liuo­se), Mar­kas Ši­jas (g. 1903 m. bir­že­lio 27 d. Šiau­liuo­se) au­li­nin­kas, Chai­mas Me­ro­vi­čius (g. 1919 m. sau­sio 3 d. Len­ki­ja) au­li­nin­kas dir­bo au­lų siu­vyk­lo­je Šiau­liuo­se, La­za­ris No­lis (g. 1912 m. gruo­džio 10 d. Še­du­vo­je), Lei­ba Se­ga­lis (g. 1909 m. Še­du­vo­je), He­ne­chas Se­ga­lo­vi­čius (g. 1907m. va­sa­rio 8 d. Šiau­liuo­se), Mo­te­lis Vi­šeis­kis (g. 1904 m. ge­gu­žės 15 d. Aly­tu­je) au­li­nin­kas, dir­bo ba­tų dirb­tu­vė­je, Do­vy­das Zaid­ma­nas (g. 1914 m. ko­vo 6 d. Var­šu­vo­je, Len­ki­ja) ir kt.
Au­to­me­cha­ni­kai ir au­to­re­mon­to dirb­tu­vės: C. Ka­ga­nai­tės au­to­tai­sy­mo dirb­tu­vė Pa­gy­žių g. 104, in­ži­nie­riaus Zi­vo Ko­pe­lio me­cha­ni­kos ir įvai­rių au­to­mo­bi­lių re­mon­to dirb­tu­vė Til­žės g. 122, Gin­kas No­chu­mas (g. 1911 m. rug­sė­jo 15 d. Vil­niu­je) au­to­re­mon­tuo­to­jas, vo­kie­čių oku­pa­ci­jos me­tais dir­bo au­tot­res­te Šiau­liuo­se, Ab­ro­mas Šes­ki­nas (g. 1924 m. ge­gu­žės 6 d. Šiau­liuo­se) au­to­me­cha­ni­kas, Li­pė Šus­te­ris (g. 1917 m. bir­že­lio 20 d. Bir­žuo­se) au­to­re­mon­tuo­to­jas, vo­kie­čių oku­pa­ci­jos me­tais dir­bo au­tot­res­te Šiau­liuo­se ir kt.
Ava­ly­nės dirb­tu­vės: Šiau­liuo­se - Aki­mo Lei­ze­rio ba­tų dirb­tu­vė, Chai­mo Frid­ma­no Til­žės g. 126, Chai­mo Fur­ma­no ava­ly­nės dirb­tu­vė Til­žės g. 126, C. Mal­ko Var­po g. 22, P. Ši­me­le­vi­čiaus Pa­kal­nės g. 4, J. Ši­lo­vi­čiaus Tra­kų g. 32 ir kt.
Ici­ko Gan­de­lio ava­ly­nės dirb­tu­vė Jo­niš­ky­je; Be­ro Tru­bo­vi­čiaus – ava­ly­nės dirb­tu­vė Kęs­tu­čio g. 5, Rad­vi­liš­ky­je; Sro­lio Frei­ma­no ava­ly­nės dirb­tu­vė Pa­pi­lė­je; Bo­ru­cho Mar­ku­so ava­ly­nės dirb­tu­vė Šau­kė­nuo­se; Ju­de­lio Per­ci­no ava­ly­nės dirb­tu­vė Lin­ku­vo­je; Ža­ga­rė­je: Lei­bos Le­vi­to ava­ly­nės dirb­tu­vė, Pei­sa­cho Ra­po­por­to ava­ly­nės dirb­tu­vė ir kt.
 

(Bus daugiau)