Naujausios
Kas yra knyga? Popieriaus pluoštas, eilėmis išrikiuotos raidės, viršelis ir numeruoti puslapiai? Taip, jeigu klausiame įprastos bibliotekos skaitytojo. Tačiau Lietuvos audiosensorinėje bibliotekoje į šį klausimą būtų galima atsakyti kur kas plačiau. Čia knyga gali būti ne tik skaitoma, bet ir klausoma, liečiama, „skaitoma“ Brailio raštu ar atsiverčiama ekrane. Ir tai ne žodžių žaismas – tai kasdienė bibliotekos realybė.
Šiemet Lietuvos audiosensorinė biblioteka (LAB) mini gražų jubiliejų – 60 veiklos metų. Oficialia bibliotekos istorijos pradžia laikoma 1966 m. vasario 1-oji, kai penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir Švėkšnoje veikę neregių bibliotekų padaliniai buvo sujungti į Lietuvos aklųjų draugijos centrinę biblioteką. Tačiau LAB istorijos ištakos siekia dar ankstesnius laikus – 1927 m., kai buvo įkurtas Kauno aklųjų institutas ir pasirodė pirmosios Brailio rašto knygos. Po Antrojo pasaulinio karo bibliotekos neregiams pradėtos steigti Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje.
Taigi bibliotekos istoriją galima pasakoti ne vien datomis. Ją galima pasakoti ir tuo, kaip keitėsi pati knyga. Iš pradžių svarbiausia buvo Brailio rašto knyga – tokia, kurią galima perskaityti pirštais. Vėliau greta jos atsirado garsinė knyga. Dar vėliau į bibliotekos kasdienybę įžengė kompiuteriai, skaitmeninės technologijos ir elektroniniai leidiniai. Šiandien žmogus, negalintis skaityti įprastai išspausdinto teksto, gali rinktis ne vieną, o kelis kelius į knygą.
Tam tikra prasme LAB galima vadinti biblioteka, kuri keičia knygos pavidalą, bet ne jos esmę.
1966 m. įkurta specializuota biblioteka ilgainiui išaugo į instituciją, kurios veikla gerokai platesnė nei vien knygų išdavimas. 1992 m. bibliotekų tinklo valdymą perėmė valstybė, o 1995 m. Lietuvos bibliotekų įstatyme ji įtvirtinta, kaip valstybinės reikšmės biblioteka. Per šiuos dešimtmečius keitėsi ir pati bibliotekos misija. Iš pradžių daugiausia dėmesio buvo skiriama neregiams ir silpnaregiams, o šiandien LAB paslaugos prieinamos platesniam žmonių ratui – tiems, kurie dėl regos, skaitymo sutrikimų ar kitų priežasčių negali patogiai naudotis įprastai spausdintu tekstu.
Čia ir atsiskleidžia tikrasis šios bibliotekos specifiškumas. Įprastoje bibliotekoje skaitytojas renkasi knygą iš jau esančio lentynoje formato. LAB neretai tenka padaryti daugiau: pačiai pasirūpinti, kad knyga apskritai taptų prieinama.
Biblioteka leidžia ir pritaiko leidinius. Čia rengiamos knygos Brailio raštu, leidžiamos garsinės knygos, kuriami prieinami skaitmeniniai leidiniai. Vaikams kuriamos taktilinės knygos – tokios, kuriose iliustracijas galima ne tik pamatyti, bet ir pajusti pirštais. Tai ypač svarbu mažiesiems skaitytojams, kuriems pasaulį tenka pažinti daugiau nei vien akimis.
Ir dar viena LAB gyvenimo dalis šiandien jau neatsiejama nuo technologijų. Biblioteka administruoja virtualią biblioteką ELVIS, kurioje sukaupta daugybė prieinamų skaitmeninių kūrinių – garsinių knygų, EPUB ir BRF leidinių, žurnalų, radijo spektaklių, dokumentinių garso pasakojimų, filmų su garsiniu vaizdavimu. Kitaip tariant, biblioteka iš lentynos persikėlė ir į kompiuterio ekraną bei telefoną.
Tačiau LAB ne tik pati prisitaiko prie technologijų. Ji padeda tai padaryti ir kitiems. Biblioteka konsultuoja leidėjus, kaip rengti prieinamus skaitmeninius leidinius, vertina jų pritaikymą, sertifikuoja prieinamus EPUB leidinius, rūpinasi Brailio rašto leidinių kokybe, konsultuoja prieinamumo klausimais. 2024 m. pradėtas naudoti ženklas „Prieinamas leidinys. Sertifikuota LAB“ tapo dar vienu būdu parodyti skaitytojui, kad leidinys yra parengtas taip, jog jį galėtų patogiai naudoti daugiau žmonių.
Šiandien LAB paslaugos neapsiriboja vien Vilniumi. Biblioteka turi centrą sostinėje, penkis teritorinius padalinius didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir Ukmergėje, o paslaugos žmones pasiekia per maždaug 350 paslaugų punktų visoje Lietuvoje. 2023 m. pradėjęs keliauti ELVIS autobusas tapo dar vienu įrodymu, kad biblioteka gali atvažiuoti pas skaitytoją, o ne vien laukti, kol skaitytojas ateis pas ją.
Gal todėl LAB šiandien sunku apibrėžti vienu žodžiu. Ji yra biblioteka, leidykla, prieinamumo kompetencijos centras, technologijų naudotoja ir tarpininkė tarp žmogaus ir knygos. O svarbiausia – tai vieta, kurioje ne žmogus turi įrodinėti, kad gali skaityti, bet biblioteka ieško būdo, kaip knygą padaryti perskaitomą būtent jam.
Po šešių dešimtmečių galima drąsiai sakyti: LAB istorija yra ne tik vienos bibliotekos istorija. Tai pasakojimas apie tai, kaip keitėsi požiūris į skaitymą, prieinamumą ir kultūros galimybes. Nuo Brailio taškelių iki garsinės knygos, nuo popieriaus iki EPUB, nuo vienos specializuotos bibliotekos iki visoje Lietuvoje veikiančio tinklo – kelias buvo ilgas. Tačiau jo esmė išliko nepakitusi: žmogus turi teisę į knygą. Todėl šešiasdešimt LAB veiklos metų galima vadinti ne tik gražia sukaktimi. Tai šeši dešimtmečiai atkaklaus darbo tam, kad tarp knygos ir žmogaus neliktų užrakintų durų. Ir galbūt gražiausias šio jubiliejaus palinkėjimas būtų labai paprastas: kad ateityje tokių durų liktų vis mažiau, o knygų, kurias galima pasiekti įvairiais keliais, – vis daugiau.
Tačiau gražiausiai šešių dešimtmečių esmę apibūdina pačios bibliotekos pasirinktas jubiliejinis šūkis: „Šeši dešimtmečiai tam, kad skaityti galėtų visi.“