Naujausios
Rudeniui einant vis tikryn vieną vakarą paskambino Globos namų „Paupio namai“ Šiaulių regiono vadovė Evelina Mažeikienė ir papasakojo apie sumanymą organizuoti dailininkų plenerą „Šv. Jurgis: viltis, globa, drąsa“. Šiauliuose, Kražių gatvelėje, šalia Šv. Jurgio bažnyčios, kuriami globos namai ir norima, kad jų sienas puoštų dailininkų darbai.
Kas tokiai iniciatyvai nepritartų, todėl plenere sutiko dalyvauti būrys šiauliečių dailininkų. Dvidešimt dailininkų dirbo visą savaitę ir sukūrė po du kūrinius.
Nustebino iš paveikslų sklindanti šviesa. Šiaip jau lietuvių tapytojų darbai dažniausiai – tamsių, niūrių spalvų, skulptūros – veik visos gedinčios, tai šiame plenere, nors dailininkai to nebuvo prašyti, visi tarsi susitarę ieškojo šviesos, suprasdami, kad jie globos namų gyventojams teiks džiaugsmą ir viltį.
Aš nežinau, ar yra kas pasakęs, kad menas – tai sveikata, bet, manau, turėjo kažkas šią frazę tarti. Tikiu, kad globos namų gyventojai šalia šių paveikslų jausis kitaip nei be jų, tikrai bus pakilesnės nuotaikos.
Dailininkė Vaiva Kovieraitė sakė, jog dažniausiai tapydami dailininkai mąsto apie patį kūrinį, jo kūrimą, šįkart mąstoma buvo apie tuos, kurie į tuos paveikslus žiūrės. Juk jie ryte kelsis šalia šių paveikslų, lydės prie jų vakaro sutemas.
Ir temas dailininkai rinkosi labai įvairias, dažniausiai nenutoldami nuo antrojo Lietuvos globėjo šv. Jurgio ir žodžių: „viltis, globa, drąsas“ – prasmės. Ne vienas kūrėjas vaizdavo šv. Jurgį kaip ir yra įprasta: ant žirgo, su ietimi, nuduriantį slibiną, kiti tapė Šv. Jurgio bažnyčią, įvairias biblijines temas, peizažus, gėles, ar tiesiog pievą, dangaus ar upių, ežerų mėlius, prisimenant šventojo meilę gamtai, tautines juostas, kitus etnografinius motyvus.
Tiesa, Ričardo Garbačiausko šv. Jurgis – kiek kitoks nei įprasta ir todėl įdomus, verčiantis susimąstyti, jog tai irgi žmogus. O kad niekas neklystų, jog tai šis šventasis, šalia lentelė su lotyniška kaligrafiška nuoroda: „Sanctus Georgius“. Dailininkė Edita Sudžiūtė nutapė vaikiška arkliuką, mažojo Jurgio žaislą, o drakonas jos paveiksle dar neišsiritęs iš kiaušinio. Kornelijus Užuotas pateikė diptiką „Žalčiai eina į saulę“, kur susipina žalčių ir gyvačių tema ir aliuzija į Eglės žalčių karalienės istoriją. Jis pasakojo, jog jo tėvų sode gyvena žalčiai, kurie yra labai draugiški, slenka prie žmonių, glaudžiasi prie kojų. Prisimindamas gyvates, drakonus suvoki, jog gėris ir blogis labai šalia.
Norisi paminėti visus plenero dalyvius, tarp kurių ir Šiaulių dailės klasikai, profesoriai, yra ir jaunųjų kūrėjų: Birutė Kuicienė, Danutė Čivienė, Zita Vilutytė, Edita Sudžiūtė, Vaiva Kovieraitė, Gitana Kaltanienė, Janina Budrienė, Irena Šliuželienė, Vilius Šliuželis, Antanas Visockis, Aldona Visockienė, Viktorija Visockytė, Kornelijus Užuotas, Vaidotas Janulis, Rytis Garalevičius, Rokas Šakys, Voldemaras Barakauskas, Ričardas Garbačiauskas, Rimantas Buivydas, Kazys Bimba.
