Žaliūkių malūnininko sodyboje-muziejuje pasitiktas Rudens lygiadienis

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Rugsėjo 22-osios vakarą Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje-muziejuje paminėtas Rudens lygiadienis.

Rugsėjo 22-osios vakarą Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje-muziejuje paminėtas Rudens lygiadienis. Naktis ir diena susilygino, o gamta perėjo į kitą metų rato etapą.

Vakaro pradžioje lankytojų laukė pažintis su malūnininko troboje eksponuojama kanklių paroda, skirta Kanklių metams.

Sodybos kieme visą vakarą buvo žaidžiami senoviški žaidimai, kepama piemenų duona, verdama žolelių arbata, skambėjo muzika ir dainos.

Prie svirno vykusiuose vakaro pasidainavimuose grojo, dainavo folkloro ansambliai „Siautulys“, „Pavakarys“ ir „Židinys“.

19 valandą 26 minutės visi pakviesti palydėti Saulę.

Rugsėjo 22 dieną Lietuvoje ir Latvijoje minima ir Baltų vienybės diena, primenanti Saulės mūšį, tad Rudens lygiadienio vakaras Žaliūkių malūnininko sodyboje-muziejuje kvietė prisiminti ir baltų kultūros tradicijas bei bendrystės simbolius.

Sutemus sodyboje uždegtas Baltų vienybės sąšaukos laužas. Ugnies įžiebimas vienu metu, 20 valandą, įvairiose baltų istorijai svarbiose vietose primena bendrą kultūrinį paveldą.

Prie laužo tęsta ir viena senųjų Rudens lygiadienio tradicijų – šiaudinio ožio aukojimas. Ožys baltų tradicijoje siejamas su vaisingumu, derlingumu ir žemės gėrybėmis, jo aukojimas simboliškai užbaigia derliaus metų ciklą ir išreiškia padėką žemei.

Dar viena senoji tradicija – per vasarą lauke kūrenta ugnis simboliškai sugrįžo į namus. Ugniai sugrįžus, renginio dalyviai sėdo prie bendro vaišių stalo.

Rudens lygiadienis nuo seno buvo siejamas su derliaus pabaiga, padėka už metų gėrybes, ugnimi ir bendruomenės susibūrimu.