Naujausios
Konferencija Zoloturno mieste
Zoloturnas – gražus viduramžių barokinis miestas šiaurės vakarų Šveicarijoje, kantono centras. Kadangi šis miestas buvo vienuoliktas iš 26 kantonų Šveicarijos valstybėje, mieste simboliškai atiduota duoklė skaičiui 11: yra 11 bažnyčių, 11 varpų, 11 fontanų, net miesto laikrodis turi tik 11 skaičių – nėra skaičiaus 12.
Konferencija vyko Le Couroune viešbučio senovinėje riterių salėje, pastatytoje 1530 m. Žemaičių kultūros draugijos prezidentas Algirdas Žebrauskas pristatė pranešimą „Žemaitija – istorinė Europos žemė“, jo pavaduotojas Juozas Pabrėža – „Žemaičių kalba: saugojimas ir tvirtinimas“. Konferencijos dalyviai audringais plojimais pritarė LR Seime 2025 m. lapkričio 12 d. priimtai rezoliucijai „Dėl istorinio Žemaitijos regiono ir Žemaičių kalbos įteisinimo“.
Mažojo princo muziejus
Konferencijos vieta Zoloturno mieste pasirinkta neatsitiktinai. Būtent tame mieste yra įsikūręs populiariausios ir mylimiausios knygos pasaulyje Antuano de Sent Egziuperi „Mažojo princo“ muziejus, kurį visi konferencijos dalyviai turėjo progos aplankyti ir dar kartą įsitikinti, kad ta jau klasika tapusi alegorinė pasaka išmintimi ir paprastumu, pasakojimu apie žmogaus likimą, gyvenimo prasmę, draugystę, ištikimybę užburia ir vaikus, ir suaugusius.
Mažojo princo muziejus įsikūręs senoviniame 1703 m. pastate. Muziejaus steigėjas ir savininkas yra buvęs Šveicarijos parlamento narys, verslininkas ir filantropas Jeanas-Markas Probstas. Jis yra didžiausios pasaulyje „Mažojo princo“ knygų kolekcijos autorius. Mūsų apsilankymo metu įspūdingą „Mažojo princo“ kolekciją sudarė 7963 knygos, išleistos 685 kalbomis ir tarmėmis. O pasaulis šiuo metu skaičiuoja net per 300 milijonų parduotų „Mažojo princo“ knygų.
Didžiulė „Mažojo princo“ knygų ir su jomis susijusiomis eksponatų sankaupa per tris aukštus užima keliasdešimt įvairaus dydžio salių. Tose salėse eksponuojamos ne tik įvairių metų ir leidimų „Mažojo princo“ knygos, bet ir kitokios įdomybės, susijusios su „Mažuoju princu“: rašytojo A.de Sent Egziuperi piešiniai, knygos su jo ranka įrašytomis dedikacijomis, įvairios menininkų iliustracijos, paveikslai, skulptūros, skirtos „Mažajam princui“.
Vienas didžiulis kambarys skirtas rašytojo A.de Sent Egziuperi gyvenimui ir kūrybai. Tame kambaryje visi lėktuvų modeliai, kuriais skraidė Egziuperi, paskutinė rašytojo nuotrauka su lakūno uniforma, jo rašyti laiškai. Beje, įdomu, kad išlikęs ir paskutinis laiškas, rašytas tą lemtingą rytą, kai Antuanas, atlikdamas karinę užduotį, žuvo. O tame laiške toks paskutinis sakinys: „Jeigu šiandien aš žūsiu, nieko nesigailėsiu...Tik kyla didelis nerimas dėl žmonijos ateities...“
Visą ekskursiją šiltai, įtaigiai vedė ir pasakojo pats muziejaus įkūrėjas ir savininkas J.M. Probstas. Turėjau progą žymiam kolekcioninkui įteikti šviežiai išleistą, prof. Džiuljetos Maskuliūnienės redaguojamą patrauklų žurnalą apie vaikų ir jaunimo literatūrą „Rubinaitis“, kuriame išspausdintas ir mano straipsnis apie „Mažąjį princą“.
Nepaprastai malonu buvo milžiniškoje „Mažojo princo“ kolekcijoje rasti ir savo paties į žemaičių kalbą išverstą „Mažąjį princą“. Labai sujaudino ir muziejaus savininko dovana: iš paties J.M. Probsto rankų gavau sertifikuotą, 30 cm aukščio, nepaprasto grožio, stilingą Mažojo Princo statulėlę.
Tame pačiame Zoloturno mieste turėjome galimybę aplankyti ir dar vieną įdomų muziejų, susijusį su Lietuva – generolo Tado Kosciuškos butą – muziejų, kuriame jis gyveno kelis paskutinius savo gyvenimo metus.
Padėka Šveicarijos lietuvių bendruomenei
Puikią ir įsimintiną kelių dienų viešnagę organizavo Šveicarijos lietuvių bendruomenė, kuri vienija per 250 registruotų narių. O mus visas dienas motiniškai globojo dvi žemaitės – mažeikiškė Jūratė Caspersen ir telšiškė Vilma Kern.
Jų pastangų dėka turėjome galimybę pasidžiaugti puikiais Berno, Ciuricho, Liucernos miestais. Kelionę baigėme, pakilę į aukštą kalną, nuo kurio atsiveria Maironio aprašytas puikusis ežeras ant Keturių Kantonų. O Jūratė ant kalno viršūnės išraiškingai skaitė Maironio eilėraščius, parašytus jo apsilankymo Šveicarijoje metu.