Ką žmonės iš tikrųjų prisimena po renginio, praėjus keliems mėnesiams

Autorių nuotr.
Ar kada susimąstėte, kodėl vieni renginiai lieka atmintyje metų metus, o kiti išgaruoja jau kitą savaitę? Atsakymas retai susijęs su biudžetu. Prabangiausias renginys gali būti visiškai pamirštas, o kuklus susibūrimas kieme – prisimenamas su šypsena dar ilgai. Skiriasi ne pinigai, o tai, ar žmogus išsinešė kažką apčiuopiamo: pojūtį, istoriją arba daiktą.

Rugpjūčio pabaiga ir ruduo Lietuvoje tradiciškai yra renginių sezonas – festivaliai, bėgimai, įmonių šventės, mokyklų ir klubų susibūrimai. Būtent dabar organizatoriai galvoja, kaip jų renginys neišnyks iš dalyvių atminties.

Atmintis mėgsta apčiuopiamus dalykus

Neurologai aiškina, kad prisiminimai geriausiai įsitvirtina, kai su jais siejamas fizinis objektas. Daiktas veikia kaip inkaras – pamačius jį po mėnesių, akimirksniu grįžta ir su juo susijusios emocijos. Todėl suvenyras nėra tuščia smulkmena; tai priemonė, padedanti renginiui gyventi ilgiau nei pati diena.

Marketingo tyrėjai net turi tam terminą – „liekamasis efektas". Jis matuoja, kiek laiko renginys išlieka žmogaus sąmonėje po to, kai jis pasibaigia. Ir kuo daugiau apčiuopiamų prisiminimų, tuo šis efektas stipresnis.

Kodėl atributika lenkia lankstinukus

Renginio dalyvis lankstinuką dažniausiai išmeta dar tą pačią dieną. O tai, ką galima naudoti, lieka. Būtent todėl vis daugiau organizatorių renkasi ne popierių, o daiktus, kurie tampa kasdienybės dalimi. Marškinėliai, kepurės ar kiti gaminiai, kuriems pritaikoma kokybiška spauda ant drabužių, veikia ilgai, nes juos žmonės realiai nešioja – ir kaskart nesąmoningai prisimena renginį.

Toks sprendimas turi ir antrą pusę: daiktą mato ne tik jo savininkas, bet ir aplinkiniai. Vienas dalyvis su ženklu tampa gyvu priminimu dešimtims žmonių, kurie renginyje net nedalyvavo.

Geriausia atributika ta, kurios žmogus nenori nusiimti kitą dieną", – pastebi renginių organizavimo srities specialistė. Pasak jos, sėkmės kriterijus paprastas: ar daiktas atsiduria spintoje, ar šiukšliadėžėje.

Trys dalykai, kurie kuria prisiminimą

Patyrę organizatoriai išskiria kelis elementus, be kurių renginys greitai pamirštamas:

● bendra patirtis, kurią dalijasi visi dalyviai vienu metu;
● emocija – juokas, nuostaba ar susijaudinimas, prie kurio galima „prisirišti";
● apčiuopiamas pėdsakas, kurį žmogus išsineša namo.

Kai visi trys sutampa, renginys nustoja būti tik data kalendoriuje ir tampa istorija, kurią žmonės vėliau patys pasakoja. O pasakojimas yra vertingiausia reklama, kokią renginys apskritai gali turėti.

Kodėl tai svarbu būtent mažesniems organizatoriams

Didelės organizacijos gali sau leisti ryškias kampanijas ir plačią sklaidą. Mažesniems – vietos klubui, bendruomenei ar nedidelei įmonei – kur kas svarbesnis kiekvienas atskiras dalyvis, nes būtent iš jų pasakojimų auga reputacija. Todėl mažam organizatoriui apčiuopiamas prisiminimas turi net didesnę vertę: vienas patenkintas žmogus su matomu ženklu gali atvesti kelis naujus.

Tai nereiškia, kad reikia išleisti daug. Priešingai – dažnai efektyviausi sprendimai yra patys paprasčiausi, bet apgalvoti. Svarbu ne kiekis, o tai, ar daiktas dera prie renginio nuotaikos ir ar žmogui jį malonu naudoti kasdien.

Renginio sėkmę lengva klaidingai matuoti dalyvių skaičiumi. Iš tikrųjų svarbiau, kiek žmonių apie jį kalbės po mėnesio. O tai priklauso ne nuo to, kiek išleista, o nuo to, ką kiekvienas dalyvis išsinešė – atmintyje ir rankose.

Nereikia pamiršti ir sklaidos efekto. Vienas patenkintas dalyvis, nešiojantis apčiuopiamą prisiminimą, tampa gyvu renginio ambasadoriumi – jį mato dešimtys žmonių, kurie šventėje net nedalyvavo. Taip renginio žinutė sklinda toli už jo ribų, ir dažnai pigiausias suvenyras nuveikia daugiau nei brangi reklama.

Reikia atsiminti ir tai, kad geriausi suvenyrai atspindi patį renginį, o ne tik jo organizatorių. Kai daiktas primena bendrą patirtį, o ne tiesiog logotipą, žmogus jį saugo mielai. Todėl apgalvota atributika visada prasideda nuo klausimo, ką dalyviai norės prisiminti, o ne nuo to, ką norima reklamuoti.

Baigiantis vasarai ir prasidedant aktyviam rudens renginių sezonui, šis principas tampa ypač aktualus. Organizatorius, kuris iš anksto pagalvoja apie apčiuopiamą pėdsaką, savo renginiui suteikia antrą gyvenimą – tą, kuris tęsiasi ilgai po to, kai svečiai išsiskirsto ir salė ištuštėja.