Naujausios
Kai atsiduri duobėje
„Profesinį kelią pakeičiau būdama ties 40 metų slenksčiu. Dabar visiems sakau, kad 40 metų – ne riba pradėti kažką naujo ar net profesinį kelią pradėti nuo nulio. Turėjau sau atsakyti į klausimą, ko man reikia, ko reikia mano organizmui, mano kūnui? Grįžimas į save, savęs pajautimas man padėjo“, – įsitikinusi ji.
Posūkis link kitokio požiūrio įvyko maždaug prieš 10 metų.
„Aš nuolat sirgdavau, peršalimai, laikydavosi pakilusi temperatūra, infekcijos, anemija, vitaminų ir mineralų trūkumai, kamavo virškinimo problemos, buvo išvešėjusi H. pylori bakterija, pralaidus žarnynas, refliuksas, kosulys po valgio kildavo toks lyg būčiau užkietėjęs rūkorius, stipriai pažengusi endometriozė, dėl kurios daryta ne viena operacija, psichologinė būsena buvo labai bloga“, – prisimena Neringa Valančienė.
Ji svarsto, kad tokią būklę galbūt prisišaukė, nes nekreipė dėmesio į save: „Buvau nutolusi nuo savęs“. Buvo svarbūs kiti dalykai.
Studijos po mokyklos baigimo, pati kilusi iš Kalvarijos (Marijampolės apskr.), ištekėjo už joniškiečio, persikėlė gyventi į Joniškį, augina sūnų, kuriam jau septyneri metai.
„Kai atsiduri duobėje, imiesi visko, kas tik gali padėti, – dalijasi ji. – Tuo metu ieškojau informacijos kiek supratau pati, pradėjau nuo mitybos, mažinau cukrų, pieno produktus, valgiau daugiau daržovių ir išbėgau į stadioną – sportuoti.“
Prieš dešimtmetį dar nebuvo tiek mitybos specialistų, dietistų, nutriciologų, funkcinės medicinos specialistų.
„Kai mano kelyje atsirado gydytojas su holistiniu požiūriu, man labai padėjo, parodė kryptį mityboje, ką reikia keisti, kuo ją papildyti, – prisimena dietistė. – Darėme nuolat kraujo tyrimus ir siekėme optimalių normų, nes tik jas pasiekus tikrai gerai imi jaustis. Viską pritaikius pasibaigė mano visi negalavimai ir ligos, susitvarkė virškinimas, mano vitaminų ir mineralų deficitai pasiekė neregėtas mano gyvenime optimalių normų aukštumas, jaučiuosi energinga, geros nuotaikos. Viską, ką dariau, tapo gyvenimo būdu.“
Pabrėžia, kad išspręsti problemas padėjo mityba, judėjimas ir pasikeitęs požiūris. Taip pat dėkingumas: „Dėkoji, kad turi kojas, rankas, dėkoji mamai, tėčiui, kad esi, dėkoji, kad gyveni, kad esi sveika.“
Posūkis į kitą profesiją – nuo atsakymų ieškojimo
Neringą Valančienę į dietetikos studijas paskatino sukti gilinimasis, kas padeda išspręsti sveikatos problemas.
„Kai pradėjau gerai jaustis ir atsirado energijos, ėmiau gilintis, o kas man iš tiesų padėjo? – dalijasi ji. – Dar dirbau ankstesniame darbe, o šalia kaip hobis atsirado domėjimasis mitybos sritimi, sveika gyvensena. Kai juodu ant balto radau parašytą, kas padėjo, kilo klausimas, kodėl tokių dalykų niekas anksčiau man nepasakė?“
Ieškodama atsakymų suprato kad negali būti savamokslė, todėl nusprendė studijuoti dietetiką.
Prieš ketverius metus įstojo į Klaipėdos kolegiją, dirbo ir studijavo, pernai baigė studijas, tapo dietiste – specialiste, kuri koreguoja mitybą, gyvenseną, teikia rekomendacijas.
Kas svarbiausia einant sveikos gyvensenos link?
„Sakyčiau keturi dalykai labai svarbūs. Pirmiausia – miegas, gerai išsimiegoti labai svarbu, o kiti trys – gebėjimas suvaldyti stresą, mityba ir judėjimas“, – akcentuoja dietistė.
„Žinau, kaip sunku pradėti, – teigia ji. – Atrodo nėra energijos, jėgų išbėgti į stadioną ar tiesiog mankštą padaryti. Bet reikia bent vieną žingsnį žengti (ir ne nuo pirmadienio ar Naujųjų metų, o dabar) ir tada užsikuri – jau ir mitybą norisi koreguoti (informacijos apie tai labai daug, bet kas tinka individualiam atvejui, reikėtų su specialistu dietistu pasitarti, kad užvestų ant kelio). Automatiškai tada ir miegas susitvarko, nes judame, renkamės labiau tinkantį sau maistą, keičiame mitybos įpročius. Tada atsiranda ir daugiau energijos, ir stresas sumažėja – visi tie dalykai labai vienas su kitu susiję.“
Svarsto, kad iš tiesų turėjo grįžti prie to, kas jau glūdėjo joje nuo paauglystės.
„Pamenu, skaičiuoju baltymus maiste, spaudžiu burokėlių, kurie stiprina kraują, sultis, tarkuoju rankine tarka, o tos sultys baisiai neskanios, bet geriu ir užsigeriu vandeniu, – prisimena ji. – Per mokinių atostogas anksčiau nei tėvai keliuosi, išbėgu pabėgiot, tada prie upės, padarau mankštą, išsimaudau ir kai visi eina į darbą, grįžtu namo. Tada labai gerai jaučiausi ir buvau tikroji aš. Reikėjo tik prisiminti, kas buvo pamiršta, ir sugrįžti į save.“
Labai svarbu keisti požiūrį
„Būna, kad mums sako: „Būk pozityvesnis“. Labai lengva taip pasakyti, bet žmogų tai gali tik suerzinti, – pastebi gyvensenos koregavimo specialistė. – Mūsų stresai nuolat kyla iš noro viską sukontroliuoti ir pati turiu tokio noro. Todėl dirbi su savimi, priimi situaciją, kokia yra, ir labai svarbu sugebėti atleisti – visi gi klystame.“
„Svarbu jausti dėkingumą už tai, ką turime čia ir dabar, – akcentuoja ji. – Šviečia saulė, už lango ramu, esame gyvi, sveiki, turime artimus žmones gyvus ir sveikus, turime rankas, kojas, girdime, matome – didžiausia laimė. Išbėgu į stadioną ir bėgdama medituoju, dėkoju už visa tai ir pasijuntu gamtos ir visos visatos dalimi. O geriausia meditacija man yra šaltas vanduo – nerti į šaltą vandenį žiemą eketėje, o vasarą – ežere, po rasotą žolę pabraidyti ir į saulę ryte pasižiūrėti.“
Apie mitybos piramidę
„Mums vienas palankiausių ir geriausiai ištirtų mitybos modelių – Viduržemio jūros dieta, – sako dietistė. – Tačiau gyvename ne Viduržemio jūros regione, todėl mūsų kraštui pritaikyta Šiaurės šalių dieta, paremta tais pačiais sveikos mitybos principais. Atsižvelgiant į šiuos principus, parengtos ir Lietuvos sveikos mitybos rekomendacijos.“
Ji įvardija, kad šios mitybos piramidės pagrindą sudaro augalinis maistas – daržovės, vaisiai, uogos, pilno grūdo kruopos, riešutai, sėklos, ankštinės kultūros, turtingos ir mineralų, ir vitaminų, ir skaidulinių medžiagų. Skaidulos ypač svarbios žarnyno veiklai ir jo mikrobiotai – gerosioms bakterijoms – palaikyti ir daugintis, o sveika žarnyno mikrobiota ypatingai prisideda prie bendros organizmo sveikatos.
„Baltymai mums taip pat labai reikalingi, tik dabar dėl jų kilęs kažkoks vajus – itin reklamuojami ir siūlomi baltymų kokteiliai, kuriuos būna, ir tenka sutikti savo praktikoje, žmonės geria tiesiog vietoj maisto. Jeigu su įprastu maistu nepavyksta gauti pakankamo baltymų kiekio, mitybą galima papildyti baltyminiu kokteiliu. Tačiau visuomet pirmenybė turėtų būti tuos baltymus surinkti iš maisto produktų: paukštiena, kiaušiniai, pieno produktai, mėsa, žuvis, riešutai, sėklos, ankštiniai produktai“, – vardija dietistė.
Ji pabrėžia, kad vasara – pats geriausias metas mitybos pokyčiams, jeigu pasiryžti keisti įpročius.
„Saulės daugiau, geresnė nuotaika, turime daugiau daržovių, uogų, vaisių, čia pat užaugintų“, – akcentuoja Neringa Valančienė.
Ji primena, kad Šiaurės šalių mityboje rekomenduojama rinktis būtent sezoninį vietinių ūkių auginamą maistą – jis šviežesnis, mažiau apdorotas chemikalais. Ir ne vien agurkus, pomidorus valgyti, nepamiršti, kad turime ir salotų, ir špinatų, ir morkų, ir kopūstų, ir cukinijų, kurias galima ir šviežias į salotas dėti.
„Labai svarbūs mityboje yra kartumynai, kurie gali palaikyti kepenų funkciją, skatinti skrandžio sulčių gamybą, skatina tulžies išsiskyrimą ir judėjimą, gerina virškinimą, o jis per karščius linkęs suprastėti. Kas tie kartumynai? Tai – ridikėliai, rukola, kiaulpienės, krapai, petražolės, salierai ir t.t.“ – vardija dietistė.
Rekomenduoja nepamiršti vaisių ir uogų – braškės, mėlynės, serbentai, avietės, vyšnios, agrastai – tai ir mineralai, folatai, skaidulos, vitaminas C ir kiti antioksidantai, apsaugantys nuo oksidacinio streso, net ir nuo ultravioletinių saulės spindulių sukeliamo, lėtinio uždegimo.
Tik visiems metams neprisivalgysi šių gėrybių, tad galima jas užsišaldyti žiemai, šaldytose uogose vitaminų išlieka pakankamai.
Dietistė primena, kad vasarą reikia nepamiršti gurkšnoti vandens. Tačiau nepamiršti, kad vanduo dideliais kiekiais, ypač jei intensyviai sportuojama, prakaituojama, gali išplauti elektrolitus, kalį, natrį, magnį, o tai gali sukelti mėšlungį, silpnumą, todėl šalia paprasto vandens patartina įtraukti mineralinį vandenį, vandenį su elektrolitais ar tiesiog gerti vandenį su citrina, mėta, druska. Skysčių balansui palaikyti galima valgyti daugiau vandeningų daržovių – agurkų, pavyzdžiui.
„Ir nepamiršti judėti – vasara tam ypač palankus metas, – akcentuoja Neringa Valančienė. – Fizinis aktyvumas lauke – grynas oras, saulė – įkvepia labiau nei treniruotės uždarose patalpose, nors visko lauke ir nepadarysime, ypač jėgos pratimų.“
Ji pasidalija žiniomis, kad vadinamosiose mėlynose zonose, kur pasaulyje yra daugiausia ilgaamžių, kur lėtinėmis ligomis susergama gana vėlai, vyrauja augalinis maistas, valgoma saikingai, žmonės neprisivalgo daug ir baigia valgyti vėlyvą popietę ar ankstyvą vakarą – tik ne prieš miegą, kasdien daug judama.
„O geriausia dieta yra ta, kurios galime laikytis kiekvieną dieną ir visą gyvenimą, o ne priešokiais. Tai turi tapti tiesiog gyvenimo būdu – sako dietistė. – Net ir vasarą nepamiršti laikytis 3 mitybos principų – saikingumo, įvairovės ir balanso.“
Vasarą ypač saikingai ji rekomenduoja mėgautis grilintais kepsniais. Apskrudę, apdeginti kepsniai, aukštoje temperatūroje susidaro kenksmingi glikacijos produktai, prisideda prie greitesnių senėjimo procesų, didina organizme oksidacinį stresą, skatina lėtinį uždegimą.
Jos žodžiais, jeigu grilintais kepsniais mėgaujamės retkarčiais – nieko tokio, bet reikia stengtis mėsos neperkepti, nesudeginti iki apanglėjimo, o apanglėjusias vietas nupjauti, mėsą rekomenduoja marinuoti citrina, actu, česnaku, rozmarinu ir šalia jos patiekti daug įvairiaspalvių daržovių.
„Palinkėčiau visiems mėgautis gyvenimu, maistu, nes kai valgome mėgaudamiesi ir suvalgome mažiau. Linkiu mėgautis saulės šiluma, grynu oru, buvimu su artimaisiais ir draugais, nes vasarą to buvimo būna daugiau, o rudenį sumažėja. Kai mėgaujiesi, tai atsipalaiduoji, stresinės būsenos nelieka, jaučiamės geriau ir laimingesni“, – akcentuoja Neringa Valančienė.
