Naujausios
Karštis greitai pasijunta tiek mieste, tiek užmiestyje – įkaista gatvės ir pastatai, butuose sunkiau išsimiegoti, o darbai sode ar darže jėgų pareikalauja gerokai daugiau nei įprastai. Vaikai, senjorai ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės į aukštą temperatūrą reaguoja jautriau, todėl per karščius jiems ypač svarbu pasirūpinti saugumu.
Kaip elgtis per karščius?
Per karščius organizmas netenka daugiau skysčių, nes gausiai prakaituodamas bando vėsintis. Todėl vienas svarbiausių patarimų – nelaukti troškulio ir vandenį gurkšnoti reguliariai. To nepamiršti gali padėti gertuvė, kurią verta turėti biure, automobilyje ir rankinėje. Vyresniems žmonėms ir vaikams geriausia vandens pasiūlyti, nes jie ne visada patys laiku pajunta troškulį ir pasako, kad nori atsigerti.
Karštomis dienomis geriau rinktis lengvesnį maistą: daržoves, vaisius, uogas, sriubas, salotas. Sunkūs ir riebūs patiekalai gali dar labiau apsunkinti organizmą. Alkoholį reikėtų riboti arba jo atsisakyti visai, ypač laiką leidžiant saulės kaitroje ar ilsintis prie vandens. Kava ir stipria arbata geriau mėgautis saikingai – šie gėrimai jokiu būdu neturėtų pakeisti vandens.
Per karščius verta pakoreguoti ir dienos ritmą. Fizinius darbus lauke, sportą ar ilgesnius pasivaikščiojimus pravartu planuoti anksti ryte arba vakare, kai saulė ne tokia kaitri. Vidurdienį, ypač nuo 11 iki 16 valandos, geriau laiką leisti pavėsyje ar vėsiose patalpose.
Kaip atvėsinti namus be didelių išlaidų?
Ne visi turi galimybę įsirengti kondicionierių, todėl per karščius verta pasitelkti paprastus, bet efektyvius būdus temperatūrai kontroliuoti. Dieną, kai saulė šviečia tiesiai į langus, verta nuleisti žaliuzes ar ritinines užuolaidas. Langus geriausia atidaryti anksti ryte ir vėlai vakare, kai lauke oras vėsesnis. Jei langai atverti per patį karštį, į namus pateks dar daugiau kaitros.
Daugelis karštomis dienomis įjungia ventiliatorių, tačiau jis veiksmingiausias tada, kai oras kambaryje dar nėra įkaitęs. Tokiais atvejais galima imtis papildomų priemonių: drėkinti kūną vėsiu vandeniu, ant kaklo ar riešų užsidėti drėgną rankšluostį ar pasimėgauti drungnu, bet ne lediniu dušu. Mat pernelyg šaltas vanduo gali sukelti per didelį temperatūrų kontrastą, sukelti nemalonių pojūčių, todėl kūną saugiau vėsinti palaipsniui.
Karštomis dienomis namuose patartina mažiau naudoti orkaitę, ilgai veikiančią viryklę ar kitus daug šilumos skleidžiančius buitinius prietaisus. Net tokios smulkmenos kaip išjungtas nenaudojamas kompiuteris ar pakrovėjas gali šiek tiek sumažinti šilumos kaupimąsi patalpose.
Kam karštis pavojingiausias?
Karščio poveikį gali pajusti kiekvienas, tačiau kai kuriems žmonėms rizika didesnė. Ypač atsargūs turėtų būti kūdikiai ir maži vaikai, senjorai, nėščiosios, lėtinėmis širdies, kvėpavimo, inkstų ar kitomis ligomis sergantys, taip pat lauke dirbantys arba aktyviai sportuojantys žmonės.
Daugiau dėmesio per karščius reikia skirti ir augintiniams. Jie greitai perkaista ant įšilusio grindinio ar net namuose, jei ten nėra pavėsio. Vaikų ir gyvūnų jokiu būdu negalima palikti automobilyje net trumpam laikui, nes tai kelia pavojų jų gyvybei.
Karštomis dienomis verta pasidomėti, kaip jaučiasi kaimynai ar artimieji, gyvenantys vieni. Kartais paprastas skambutis, priminimas išgerti vandens ar pasiūlymas nueiti į vėsesnę vietą gali būti ne tik malonus, bet ir reikšmingas.
Kodėl prie vandens telkinių reikia atsargumo?
Ežerai, upės, tvenkiniai ir baseinai vasarą tampa viena populiariausių vietų atsigaivinti. Vanduo iš tiesų padeda lengviau ištverti karštį, tačiau ir čia reikalingas atsargumas. Maudytis reikėtų tik tam skirtose ar gerai pažįstamose vietose, nešokti į vandenį, neplaukti per toli ir nepervertinti savo jėgų. Ypač daug dėmesio reikia skirti vaikams. Prie vandens juos reikia nuolat stebėti, net jei jis atrodo seklus.
Suaugusiesiems taip pat svarbu vengti alkoholio prieš maudynes ar jų metu. Upėse ir gilesniuose ežeruose gali būti srovių, duobių, šaltų vandens sluoksnių ar netikėtų kliūčių. Po ilgo buvimo saulėje į vandenį geriau lipti palaipsniui. Staigus šuolis į šaltą vandenį gali būti nemalonus organizmui, ypač jei žmogus perkaitęs. Geriausia pirmiausia pabūti pavėsyje, atsigerti vandens, apsiprausti ar pamažu sušlapinti kūną.
Kokios savaitgalio pramogos tinkamiausios?
Kai termometrai rodo daugiau nei 30 laipsnių, daugelis renkasi laiką prie vandens. Prie upių, ežerų ar jūros galima išbandyti įvairiausių pramogų – pasiplaukioti baidarėmis, irklentėmis ar vandens dviračiais. Tokios veiklos leidžia ištverti kaitrą ir patirti smagių įspūdžių.
Net ir karštą dieną ieškantiems aktyvesnio laisvalaikio įvairios vandens pramogos gali tapti puikiu pasirinkimu – nuo ramių pasiplaukiojimų iki intensyvesnių užsiėmimų. Svarbiausia jas rinktis pagal savo fizinį pasirengimą, oro sąlygas ir nepamiršti saugumo.
Tokia pramoga gali tapti ir šeimos savaitgalio planu, ir puikia vasariška dovana gimtadienio ar kita proga. Vis dėlto, net pramogaujant nereikėtų pamiršti paprastų taisyklių: galvos apdangalo, vandens buteliuko, apsaugos nuo saulės, pertraukų pavėsyje ir atsargumo prie vandens.
Kaip atsigaivinti mieste?
Kai per karščius nėra galimybės nuvykti prie ežero ar į sodybą, mieste taip pat galima rasti būdų palengvinti dieną. Patartina rinktis šešėliais padengtas gatves, parkus, skverus, žaliąsias erdves. Intensyviausius ir judriausius darbus geriausia atlikti ryte, o dienos metu likusiuosius pabaigti daryti bibliotekoje, prekybos centre, kultūros įstaigoje ar kitoje vėsinamoje patalpoje.
Einant į lauką reikėtų dėvėti lengvus, laisvus, natūralaus audinio drabužius, kepurę ar skrybėlę, akinius nuo saulės. Odą būtina patepti SPF kremu, saugančiu nuo tiesioginių saulės spindulių. Mieste svarbu nuolat turėti vandens gertuvę ar buteliuką. Tai ypač aktualu keliaujant viešuoju transportu, stovint eilėse ar vaikštant su vaikais. Jais pasirūpinti padės ir papildomos priemonės: purškiamas buteliukas su vandeniu, drėgnos servetėlės ir lengvas užkandis.
Termometro stulpeliui mušant rekordus net trumpas pasivaikščiojimas be pavėsio gali išvarginti, tad atsargumo priemonės ir konkretus planas gali padėti neperkaisti.
Kokie perkaitimo simptomai?
Perkaitimas prasideda gan nepastebimai. Dažniausi pirmieji požymiai – galvos skausmas ar svaigimas, silpnumas, troškulys, pykinimas, gausus prakaitavimas, raumenų mėšlungis. Žmogus gali tapti vangus, irzlus ir nepajėgus susikaupti.
Jei atsiranda sumišimas, alpimas, kūno temperatūra itin pakyla, oda tampa karšta ir sausa arba žmogus nebegali normaliai reaguoti į aplinką, būtina nedelsti ir kviesti greitosios medicinos pagalbą. Laukiant pagalbos žmogų reikia perkelti į pavėsį ar vėsesnę patalpą, atlaisvinti drabužius, vėsinti kūną drėgnais audiniais, jei sąmoningas – duoti vandens ir padėti jį gurkšnoti.
Svarbiausia nelaukti, kol savijauta smarkiai pablogės. Per karščius geriau sustoti anksčiau, pailsėti, atsigaivinti ir atidėti darbus, negu ignoruoti simptomus ir rizikuoti sveikata.
Kaip susikurti gražiausią vasarą?
Karštis nereiškia, kad vasarą reikia praleisti užsidarius namuose. Tačiau jis primena, kad poilsį ir darbus verta planuoti protingai. Vanduo, pavėsis, lengvesnis maistas, lėtesnis tempas, tinkama apranga ir atsargumas prie vandens – veiksmingiausi būdai mėgautis vasara be rizikos pervargti ar perkaisti.
Karščiai nebūtinai turi pakeisti vasaros planus. Dažniausiai pakanka juos šiek tiek pakoreguoti – gerti daugiau vandens, vengti kaitrios saulės vidurdienį, daugiau laiko praleisti pavėsyje ir nepamiršti poilsio. Nesvarbu, ar savaitgalį leisite mieste, prie ežero ar keliaudami po Lietuvą, svarbiausia pasirūpinkite savimi ir aplinkiniais.
Užs. Nr. 595940