Naujausios
Naikinama miestelio gyvastis
Kelmės rajono Taryba priėmė sprendimą nuo šių metų rugsėjo pirmosios reorganizuoti Kelmės „Kražantės“ progimnaziją, nutraukiant jai priklausančio Liolių skyriaus veiklą.
Priežastis – per mažas mokinių skaičius. 28 vietos mokykloje ketinę mokytis įvairaus amžiaus vaikai privalės važinėti į kitas ugdymo įstaigas. Liolių skyriaus vedėjos Linos Dzimidienės žiniomis, pora vaikų papildys Elvyravos, pora Kelmės „Aukuro“, vienas – Pakražančio mokyklas. Likusieji lankys Kelmės „Kražantės“ progimnaziją.
Lioliai – priemiestinė gyvenvietė. Iki Kelmės miesto tik aštuoni kilometrai. Gyvenvietės lokacija L. Dzimidienės nuomone, buvo viena iš pagrindinių priežasčių, jog neliko mokyklos.
Dar 19 -ajame amžiuje, 1823 metais Lioliuose buvo įkurta parapinė mokykla. Iki 1949 metų ji buvo pradžios mokykla. Vėliau tapo septynmete, aštuonmete, devynmete, priklausomai nuo tuo metu nustatytos ugdymo struktūros. 1993 – iaisiais tapo pagrindine mokykla, kurioje dar mokėsi 106 vaikai ir dirbo 20 mokytojų.
O po 19 metų, 2022 – aisiais, dėl mažo mokinių skaičiaus prijungta prie Kelmės „Kražantės“ progimnazijos ir tapo jos skyriumi.
„Mokykla buvo miestelio gyvastis. Mokyklos kolektyvas ir mokiniai – pagrindinis seniūnijos socialinis partneris. Drauge organizuodavome daug bendrų projektų. Mokykla prisidėdavo prie renginių organizavimo. Dabar viso to neliks.
Gyventojai, o ypač tėvai, kurie leido savo vaikus į vietos mokyklą, labai nuliūdę, – situaciją komentuoja Liolių seniūnė Raminta Kazlauskienė. – Ir ne valdžia kalta, kad seniūnijoje, kurioje šiuo metu priskaičiuojama 79 ikimokyklinio amžiaus vaikai ir 137 mokyklinio amžiaus iki 16 metų, tenka uždaryti mokyklą, nes nuo ateinančio rugsėjo Lioliuose ketino mokytis tik 28 vaikai.“
Seniūnė nežino ir koks bus 2000 kvadratinių metrų ploto mokyklos pastato likimas. Bendruomenei patalpos nereikalingos. Ji įsikūrusi kultūros namuose. Gal pasitarnautų socialinės globos namų plėtrai? Tačiau Lioliuose numatyta statyti dar vieną naują globos namų pastatą.
„Ne lygis?“
Uždarius Liolių mokyklą, darbo neteks 12 mokytojų ir 10 ugdymo aplinka besirūpinančių žmonių. Dalis pedagogų važinėja per kelias mokyklas. Todėl jiems neteks varstyti Užimtumo tarnybos durų.
Viena iš darbo dar turėsiančių mokytojų Danguolė Viršilienė dėsto biologiją, chemiją ir geografiją. Liolių mokykloje ji dirbo tik pusantros dienos. Kitos pamokos – Kelmės J. Graičiūno gimnazijos Pakražančio skyriuje, Raseinių rajono Viduklės S. Stanevičiaus gimnazijoje.
Pasak mokytojos, pedagogų kolektyvas Lioliuose buvo stiprus. Daugelis dirbo ir miesto mokyklose, gimnazijose. Ir ne vienam iš jų dabar siūlomas darbas kitose rajono mokyklose. Tačiau nevairuojančiam mokytojui važinėti, pavyzdžiui, į Kražius neįmanoma.
O išlaikyti mokyklos, matyt, nenorėjo patys tėvai. „Lioliuose mokytis – „ne lygis“, – ironizuoja D. Viršilienė. – Daugelis tėvų leidžia vaikus į Kelmės miesto mokyklas. Kai kuriems tai ambicijų ir principo reikalas. Kiti dėl objektyvesnių priežasčių. Pavyzdžiui, važinėja į Kelmę dirbti. Kartu į mokyklas bei darželius vežasi ir vaikus. Po darbo parsiveža.“
Natūralu, jog seniūnijoje gyvenančius vaikus išvežus ugdyti į miestą, klasėse mažėja mokinių. Kai kurias klases tenka jungti. Sujungus klases, mokyklos nykimo procesas dar pagreitėja. Tėvai ima abejoti dėl ugdymo kokybės. Į miesto mokyklas pradeda leisti vaikus net tie, kurie į darbą mieste nevažinėja.
Mokytoja pateikia pavyzdį. Paėjusių mokslo metų rugsėjo pirmąją lankyti Liolių mokyklą buvo užsirašę aštuoni šeštokai. Tačiau vienas persigalvojo. Liko septyni mokiniai. O norint formuoti klasę kaimo mokykloje privalo būti bent aštuoni mokiniai. Taigi, septyni likusieji turėjo ieškoti kitų ugdymo įstaigų.
Leisim sau pailsėti
„Iki rugpjūčio pabaigos dar galioja darbo sutartis, o paskui eisiu į Užimtumo tarnybą, – apie savo ateitį kalba Liolių skyriui vadovavusi lietuvių kalbos mokytoja Lina Dzimidienė. – Pati mokiausi Liolių mokykloje, 34 metus čia dirbau mokytoja. Iki pensijos liko dar šešeri metai. O lietuvių kalbos mokytojų Kelmės rajone šiuo metu nereikia. Gaila. Bet nemanau, kad teks badauti. Dauguma mokytojų jau seniai susitaikėme su ta mintimi, jog mokyklos neliks.“
Niekuomet jokių pašalpų neprašiusi ir negavusi mokytoja šįkart pasinaudos Užimtumo tarnybos išmoka. Tiesa gaus ir išeitinę kompensaciją dėl atleidimo iš darbo. Mokyklos darbuotojų išeitinėms išmokoms rajono biudžete numatyta 130 tūkstančių eurų.
Bent metus pailsėti, pasak L. Dzimidienės, ketina ir anglų, rusų kalbų, kūno kultūros, pradinių klasių, matematikos mokytojai, socialinė pedagogė bei keletas aptarnaujančio personalo darbuotojų.
O paskui likimas gal pamėtės dar vieną šansą.
