Naujausios
Maisto kainų tyrimų Lietuvoje skelbiama reguliariai, ir jų rezultatai neretai vienas kitam prieštarauja. Tai nebūtinai reiškia, kad kuris nors klaidina. Dažniau tai reiškia, kad buvo matuojami skirtingi dalykai. Bet kurio tokio tyrimo metodika turėtų būti vieša ir patikrinama – kaip, pavyzdžiui, „SmartAkcija“ kainų palyginimo metodika. Žemiau – penki klausimai, kurie padeda suprasti, ką skaičius iš tikrųjų reiškia.
1. Kiek prekių buvo palyginta
Krepšelis iš keliasdešimt prekių ir krepšelis iš kelių tūkstančių duoda skirtingo patikimumo rezultatą. Mažoje imtyje viena stipriai atpigusi prekė gali pakreipti bendrą vidurkį – ypač jei tai brangi kategorija, tarkime, kava ar sviestas.
Tai nereiškia, kad maža imtis bloga. Fiksuotas nedidelis krepšelis leidžia sekti tą patį rinkinį daug metų, ir tokie ilgi duomenų eilučių rinkiniai vertingi. Bet jį reikia skaityti kaip indikatorių, o ne kaip viso asortimento vidurkį.
2. Kada ir kur kainos užfiksuotos
Jei kainos surinktos vieną mėnesio dieną, į rezultatą patenka būtent tą dieną galiojusios akcijos. Kita savaitė galėjo duoti kitokį vaizdą.
Antras klausimas – keliose parduotuvėse. Dalis tyrimų remiasi vienu kiekvieno tinklo objektu, dažniausiai sostinėje. Tinklų kainodara Lietuvoje daugiausia centralizuota, tačiau asortimentas ir vietinės akcijos skiriasi, todėl vieno objekto duomenys ne visada perkeliami visai šaliai.
3. Kaip prekės sugretintos tarpusavyje
Čia slypi didžiausias skirtumų šaltinis. Naudojami du iš esmės skirtingi būdai.
Sugretinti prekių ženklai. Lyginamos tos pačios konkrečios prekės – tas pats gamintojas, tas pats produktas. Palyginimas tikslus, bet nepalankus tinklams, kurių asortimente vyrauja savi prekės ženklai.
Pigiausia prekė pagal poreikį. Lyginamas pigiausias variantas kiekvienoje kategorijoje: pigiausias sviestas, pigiausi makaronai. Į palyginimą patenka ir privačių prekės ženklų tinklai, bet lyginamos nebūtinai vienodos kokybės prekės.
Abu būdai teisingi ir abu duoda skirtingas išvadas apie tą patį tinklą. Tyrimas, kuris nenurodo, kuris būdas taikytas, praktiškai neinterpretuojamas.
4. Su kuo lyginamas rezultatas
Tas pats skaičius gali virsti priešingomis antraštėmis, priklausomai nuo palyginimo bazės. Lyginant su praėjusiu mėnesiu matome trumpalaikį svyravimą. Lyginant su tuo pačiu mėnesiu prieš metus – sezoniškumo nepaveiktą pokytį. Lyginant su laikotarpiu prieš kelerius metus – bendrą kainų lygio poslinkį.
Visos trys bazės teisėtos. Bet antraštė „maistas atpigo“ ir antraštė „maistas brango“ gali remtis tais pačiais duomenimis, tik skirtingomis bazėmis.
5. Kas tyrimą skelbia
Kainų tyrimus dažniausiai skelbia ne neutralios institucijos, o rinkos dalyviai: kainų palyginimo portalai, prekybos tinklai, gamintojų asociacijos. Tai nedaro duomenų blogų, bet paaiškina, kodėl akcentai dedami vienur, o ne kitur.
Šio teksto atveju taip pat: jį parengė kainų duomenų bazę valdanti įmonė. Todėl pirmas patarimas ir yra – tikrinti metodiką, o ne pasitikėti antrašte.
Kur pasitikrinti
„SmartAkcija“ kasdien renka kainas iš „Maxima“, „Rimi“ ir „Iki“ asortimento, papildomai – „Norfa“ ir „Lidl“ akcijų duomenis, ir sugretina tas pačias prekes tarp tinklų. Kiekviena kaina saugoma su fiksavimo data.
Užs. Nr. 597356