Naujausios
Grįžo, negrįžo, likimas nežinomas
Birželio 14-osios vidurdienį Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje buvo aukojamos šv. Mišios.
Likus minutei iki dvyliktos valandos, skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės prasidėjo tremtinių ir politinių kalinių pagerbimo akcija „Atminties neištremsi“.
Po tylos minutės vis kiti žmonės skaitė tremtinių, politinių kalinių vardus, pavardes, jų likimus – grįžo, negrįžo, likimas nežinomas.
Šiemet tradicija tapusi akcija vyko 26 Lietuvos savivaldybėse ir 20 užsienio bendruomenių bei atstovybių.
Gedulo ir vilties dienos minėjimas tęsėsi prie Šiaulių geležinkelio rampos.
„Gedulo ir vilties diena primena ne tik skaudžias netektis, bet ir žmonių stiprybę. Tremtyje išgyvenome ne tik gedulą, bet ir viltį, kuri padėjo ištverti sunkiausius išbandymus ir tikėti sugrįžimu į Tėvynę “, – sakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo pirmininkė Valerija Jokubauskienė.
Apie tremtį pasakojo ne tik liudininkai, bet ir parengta paroda. Prie tvoros, skiriančios nuo bėgių, padėta atminimo žvakių, traukinius ir prisiminimus palydėjo gėlių žiedai.
Minėjime koncertavo operos solistai Liudas Mikalauskas, Egidijus Bavikinas, Šiaulių kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Tremtinys“.
Šiaulių miesto koncertų salėje „Saulė“ vyko Gedulo ir vilties dienai dedikuota premjera – Vilhelmo Čepinskio „Iškilmingos mišios Do mažor“ simfoniniam orkestrui ir chorui.
Kūrinį atliko Šiaulių miesto simfoninis orkestras „Camerata Solaris“, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, dirigavo V. Čepinskis.
Pasakoja tremties vagonas
Gegužės 12 dieną Šiaulių istorijos muziejaus kieme atidaryta paroda „Tremties vagono pasakojimai“, skirta Lietuvos gyventojų pirmųjų masinių trėmimų 85-osioms metinėms.
Renginį Lietuvos himnu pradėjo ir tremtinių dainomis baigė Šiaulių kultūros centro choras „Tremtinys“.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza priminė istorinį kontekstą, tremtinių ir politinių kalinių vardu kalbėjo V. Jakubauskienė, Elžbieta Žibutė Bagdonienė ir kitos likimo seserys, parodą pristatė kuratorė Birutė Lukošiūtė.
Paroda „Tremties vagono pasakojimai“ nėra tradicinė – ji eksponuojama lauke, specialiai transformuotame konteineryje, savo išvaizda primenančiame traukinio vagoną.
Šį konteinerį parodinei veiklai 2022 metais pritaikė architektai Justinas Dūdėnas ir Jurgis Dagelis – tąkart eksponuota Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“. Dabar konteineris atgijo naujai – parodos „Tremties vagono pasakojimai“ ekspozicijos dizainą sukūrė ir įrengė „Klemencov Group“.
Parodos pasakojimai, iliustruojantys tremtį, pradedami nuo tarpukario Lietuvoje garsios Pūtvių šeimos, skaudžiai nukentėjusios nuo sovietinės valdžios represijų. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomas ir šios šeimos archyvas.
Parodoje pasakojamos ne tik 1941-ųjų, bet ir vėlesnių metų tremtinių istorijos: parodomos gyvenimo sąlygos, darbai, buitis, kasdienybė, pastangos išsaugoti tapatybę, tikėjimą, tradicijas.
Pasakojimus liudija nuotraukos, laiškai, daiktai.
Paroda parengta iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių, tremtinių Romualdo Baltučio (1933–2025), Algimanto Jakučionio, Onos Čepienės asmeninių archyvų. Paroda veiks iki spalio 15 dienos.
Birželio 14–19 dienomis iš Lietuvos buvo išvežta apie 17 500 žmonių. Geležinkelio stotyse nuo šeimų atskirti vyrai buvo vežami į Komijos, Archangelsko, Gorkio, Molotovo, Sverdlovsko, Vologdos sričių, Kazachijos ir Krasnojarsko kraštų lagerius.
Likę tremtiniai vežti į Komiją, Novosibirsko ir Tomsko sritis, Altajaus ir Krasnojarsko kraštus. 1942 metų birželį apie 3 tūkstančiai tremtinių iš Altajaus krašto buvo išvežti į itin atšiaurias sąlygas – prie Laptevų jūros.
