Naujausios
Rugsėjo 26 dieną Valstybinio Šiaulių dramos teatro salėje buvo rodomas spektaklis „Duktė“, skirtas žiūrovų itin mylimos aktorės, režisierės Nijolės Mirončikaitės jubiliejui. Aktorei 85-eri sukako rugsėjo 22 dieną.
Jubiliejinį vakarą N. Mirončikaitė sutiko scenoje, atlikdama Motinos vaidmenį pačios režisuotame ir inscenizuotame spektaklyje „Duktė“ (pagal Karinos Mikaelis romaną „Motina“). Dukterį spektaklyje vaidina aktorė Jūratė Budriūnaitė.
Spektaklis, kurio premjera vyko 2024 metais, yra sulaukęs ir žiūrovų, ir profesionalų įvertinimo. Per šį laikotarpį jis buvo parodytas daugiau kaip 30 kartų, visi bilietai buvo išparduoti.
Pernai XVI Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje spektaklio kūrėjos pelnė du apdovanojimus. N. Mirončikaitei buvo skirta nominacija „Geriausia festivalio dramaturgija“ už inscenizaciją, o N. Mirončikaitės ir J. Budriūnaitės duetas įvertintas nominacijoje „Geriausia festivalio aktorė“.
Valstybiniame Šiaulių dramos teatre N. Mirončikaitė dirba daugiau nei šešis dešimtmečius, sukūrė per šimtą vaidmenų, režisavo trylika spektaklių. N. Mirončikaitė yra ir teatro metraštininkė: sukūrė dokumentinių filmų, televizijos laidų ciklų, saugančių teatro istoriją.
2025 metais aktorė už nepagrindinį moters (Majos) vaidmenį spektaklyje „Migla“ (režisierius Aleksandr Špilevoj) buvo įvertinta aukščiausiu Lietuvos teatro apdovanojimu – „Auksiniu scenos kryžiumi“, už ilgametį atsidavimą teatrui, įsimintiną Majos vaidmenį bei režisuotą spektaklį „Duktė“– Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros ir meno premija, N. Mirončikaitei praėjusiais metais atiteko ir žiūrovų mylimiausios aktorės titulas.
Po sukakčiai skirto spektaklio „Duktė“ jubiliatę sveikino Valstybinio Šiaulių dramos teatro vadovė Nomeda Šatkauskienė, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, teatro kolektyvas, aktorės gerbėjai. Su buvusiu teatro vadovu Vytautu Juškumi ir aktoriumi Juozu Žibūda aktorė scenoje spėjo pašokti valsą.
Teatro vadovė N. Šatkauskienė N. Mirončikaitei perdavė kultūros ministro Luko Alsio padėką už kūrybinę veiklą, ilgametį indėlį į teatro ir Šiaulių miesto kultūros gyvenimą bei įsimintinus vaidmenis.
N. Mirončikaitė savo būseną išsakė anglų poeto Džono Kitso eilėmis, kurios baigėsi žodžiais „štai stoviu ir mąstau slapčia, ko laimė, ko šlovė verta“. Aktorė svarstė, ką apie laimę pasakytų anksti išėję kolegos: Pranas Piaulokas, Sigitas Jakubauskas, Naubertas Jasinskas. Įsivaizdavo, kad P. Piaulokas, kreipęsis „Nilce“, lieptų nevaryti Dievo į medį: juk dar tebestovi scenoje dirba, vaidina.
Teatro vadovams, režisieriams N. Mirončikaitė dėkojo už tai, kad „dar duoda darbo“, kolektyvui – „kad mane dar pakenčia“, savo šeimai – už rūpestį ir atjautą. Aktorė nuoširdžiai ačiū siuntė nusilenkdama žiūrovams.
Sveikinimai N. Mirončikaitės laukė ir išėjus iš Mažosios salės: muzikiniais kūriniais sutiko Vadimas Kamrazeris su dukra Sofija, kolektyvas. Aktorei nuskambėjo ir „Ilgiausių metų!“.
