Teismai apgynė gydytoją prieš Šiaulių ligoninę

Asmeninė nuotr.
Gy­dy­to­ja neu­ro­lo­gė Eri­ka Gal­va­naus­kai­tė kol kas grįž­ti į Šiau­lių li­go­ni­nę ne­pla­nuo­ja, nes jai ži­no­ma, kad dar­bo krū­vio si­tua­ci­ja ten pra­ktiš­kai ne­pa­si­kei­tė.
Respublikinė Šiaulių ligoninė (RŠL) pralaimėjo ne vieną teismą prieš buvusius savo darbuotojus. Paskutinėmis gegužės dienomis teismą prieš Šiaulių ligoninę laimėjo dar viena gydytoja – buvusi neurologė Erika Galvanauskaitė. Teismo metu paaiškėjo, kad ligoninė, siekdama išlaikyti nepertraukiamą neurologijos klasterio darbą, vertė gydytojus praktiškai gyventi šioje gydymo įstaigoje. O kai nebepakėlusi kelis kartus leistinas normas viršijančių viršvalandžių, ilgų pamainų bei nė paros netrunkančio poilsio tarp jų jauna medikė nusprendė pasitraukti iš pareigų, ligoninė siekė iš jos prisiteisti pinigų.

Ligoninė apmokėjo rezidentūros studijas

Dar 2015 metų spalį tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės ir rezidentės Erikos Galvanauskaitės buvo pasirašyta trišalė sutartis. Ligoninė įsipareigojo apmokėti E. Galvanauskaitės rezidentūros studijas ir baigus rezidentūros studijas įdarbinti ją neurologo pareigose.

E. Galvanauskaitė sutartyje patvirtino įsipareigojimą ligoninėje išdirbti ne trumpiau nei 10 metų. Nutraukus darbo santykius anksčiau, jauna specialistė turėtų grąžinti ligoninei visą pinigų sumą, kuri buvo sumokėta už rezidentūros studijas.

Ligoninė už medikės rezidentūros studijas universitetui sumokėjo beveik 36 tūkstančius eurų. Šiaulių miesto savivaldybės administracija skyrė beveik 2,3 tūkstančio eurų finansinę paramą medikės rezidentūrai.

2019 metais baigusi rezidentūros studijas jauna specialistė pradėjo dirbti ligoninėje neurologe. Po poros metų E. Galvanauskaitė buvo paskirta laikinai eiti Neurologijos skyriaus vedėjo pareigas.

Viršvalandžiai, ilgos pamainos

Čia graži istorija ir baigiasi. Teisme paaiškėjo, kad nuo pat darbo sutarties sudarymo jauna neurologė nuolat dirbo viršvalandžius. Kadangi ligoninėje trūko šios specializacijos gydytojų, o buvo reikalaujama užtikrinti nepertraukiamą insultų klasterio veiklą, E. Galvanauskaitės darbo krūvis buvo didžiulis, ji jautėsi išsekusi.

2023 metų rugsėjį direktoriaus įsakymu medikė buvo atleista iš Neurologijos skyriaus vedėjo pareigų, tačiau ligoninė ir toliau pažeidinėjo darbo laiko reikalavimus, sudarydama darbo grafikus.

Per ligoninėje išdirbtus puspenktų metų medikė Respublikinėje Šiaulių ligoninėje papildomai išdirbo beveik 1 651 viršvalandį. 2023 metais ji dirbo beveik 639 viršvalandines darbo valandas, o Darbo kodekse nurodyta, kad maksimali viršvalandžių trukmė per metus negali viršyti 180 valandų.

Visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį gydytoja reguliariai buvo verčiama dirbti daugiau nei 8 valandas viršvalandžių per savaitę. Be to, nebuvo užtikrinamos ir tinkamos pertraukos tarp gydytojos pamainų.

Gydytoja ne kartą rašė ligoninei tarnybinius pranešimus dėl netinkamų darbo sąlygų ir viršvalandžių, kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją.

Nesulaukdama pokyčių, 2024 metų kovą E. Galvanauskaitė pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį dėl neužtikrinamų normalių darbo sąlygų, didelio krūvio ir priverstinio viršvalandinio darbo. Tačiau ligoninė atleido neurologę jos pačios iniciatyva, tai reiškia – be jokių išeitinių kompensacijų.

Maža to, ligoninė pareikalavo E. Galvanauskaitės grąžinti dalį už jos rezidentūros studijas sumokėtų lėšų – per 19,1 tūkstančio eurų. Kadangi jauna specialistė nesutiko grąžinti šių lėšų, nes jautėsi negalėjusi išdirbti 10 metų ne dėl savo, o dėl darbdavio kaltės, ligoninė kreipėsi į teismą.

E. Galvanauskaitė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti jos atleidimo pagrindą, priteisti išeitinę kompensaciją, netesybas bei bylinėjimosi išlaidas.

Gydytoja teismus laimėjo

Metų pradžioje Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai atmetė ligoninės ieškinį ir patenkino E. Galvanauskaitės reikalavimus. Jai teismas priteisė per 40 tūkstančių eurų neatskaičius mokesčių bei beveik 6 tūkstančius eurų bylinėjimosi išlaidų.

Ligoninė teismo sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui. Gegužės pabaigoje Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija ligoninės apeliaciją atmetė ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. Be to, ligoninei priteistos teismo išlaidos išaugo dar beveik 2 tūkstančiais eurų.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad Respublikinė Šiaulių ligoninė sistemingai pažeidinėjo darbo ir poilsio režimo reikalavimus. Ligoninė aiškino, kad darbuotojai patys sutiko dirbti viršvalandžius, jiems už juos buvo tinkamai sumokama.

Tačiau teismas pasisakė, kad sutikimas dirbti, pažeidžiant darbo ir poilsio režimo reikalavimus, nepašalina ligoninės, kaip darbdavės, atsakomybės.

Teismas atmetė ligoninės reikalavimą iš E. Galvanauskaitės priteisti mokestį už rezidentūros studijas, nes darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdė savo įsipareigojimų ir pats savo neteisėtais veiksmais iš esmės nulėmė darbo santykių su medike pasibaigimą.

Teismo sprendimas jau yra įsiteisėjęs.

„Tai buvo košmaras“

Po teismo sprendimo E. Galvanauskaitė sakė, kad jaučiasi gerai, sulaukusi teisingumo. Dveji metai buvo nežinios ir įtampos. Gydytoja sakė neplanuojanti grįžti dirbti į Šiaulių ligoninę.

„Pažįstamų ligoninėje vis dar yra likusių. Žinau, kad situacija nėra ženkliai pasikeitusi. Grįžčiau į tas pačias sąlygas, dėl kurių bylinėjausi dvejus metus. Sąlygos, kad galėčiau dirbti vienu etatu be viršvalandžių, nėra pasikeitusios. Nėra tikslo grįžti“, – aiškino gydytoja.

Ji prisiminė, kad dirbdama viršvalandžius iš pradžių priėmė tai, kaip neišvengiamybę, atsakomybės jausmą prieš pacientus, kolegas.

„Aš tą laikotarpį prisimenu kaip košmarą. Dar kai teko vadovauti skyriui, tos problemos tampa tavo problemomis. Buvo laikas, kai suskambėdavo mano telefonas, o mane jau pradėdavo purtyti. Reikėjo pusės metų atsigauti nuo tos įtampos, nebebijoti skambučių“, – pasakoja gydytoja.

Šiauliuose gyvenanti neurologė šiandien dirba privačioje klinikoje ir Telšių ligoninėje.

Atsakomybė už viršvalandžius – buvusiam direktoriui

Šiaulių ligoninės vadovai nepasistengė išlaikyti ligoninėje trūkstamos specialistės, sudarydami jai tinkamas darbo sąlygas, o pasirinko bylinėtis teismuose.

Po metų teismuose savo atleidimą iš pareigų jau ginčijo pats buvęs ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas.

Dar prieš atleidžiant buvusį direktorių ministerija atliko tyrimą, nustatė padarytus pažeidimus ir skyrė nuobaudą.

Vienas iš darbo drausmės pažeidimų buvo tai, kad vadovas nekontroliavo darbuotojų dirbamų viršvalandžių.

2024 metų ligoninės veiklos ataskaita liko nepatvirtinta. Iš 32 vertintų kokybės rodiklių 2024 metais pasiekta 13 arba tik 40,6 procento.

Vienas iš rodiklių, kurių pasiekti nepavyko: insultą patyrusių pacientų, kuriems per tris valandas pradėta taikyti procedūra, iš kraujagyslės mechaniškai pašalinanti krešulį, dalis siekė tik 34,6 procento, o šalies vidurkis – 66,4 procento. Taip buvo „užtikrinama“ insulto klasterio sėkminga veikla.

Neseniai redakcija gavo anoniminį laišką „Dėl kritinės padėties Respublikinėje Šiaulių ligoninėje“. Įstaigos steigėjui – Sveikatos apsaugos ministerijai ir dar kelioms įstaigoms bei šalies žiniasklaidai skirtame laiške teigiama, kad šiuo metu ligoninės padėtis reikšmingai pablogėjusi, ministerijos prašoma sudaryti krizės valdymo komisiją ir siųsti ją į Šiaulius.

Pasiteiravome, kokių žygių imsis ministerija. Komunikacijos skyriaus vedėja Ramunė Vaičiulytė pranešė, kad tokio laiško ministerija nėra gavusi ir pavadino tai kažkieno manipuliacijomis.