Šiauliuose mažėjant vaikų – nauji iššūkiai švietimo sistemai

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Prognozės liūdnos: per 4-erius metus į miesto mokyklas ateis 2 000 mokinių mažiau.
Artimiausius ketverius metus Šiauliuose mokyklų struktūra nesikeis. Tai numatyta rugsėjo 3 dieną Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtintame Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2026–2030 metų bendrajame plane. Tačiau švietimo sistema susidurs su sudėtingu iššūkiu – vaikų skaičiaus mažėjimu. Tuštėja ne tik mokyklos, bet ir vaikų darželiai. Išeities ieškoma, mažinant vaikų skaičių klasėse, perkeliant į darželius priešmokyklinio ugdymo grupes.

Mokyklų uždaryti neketina

Šiuo metu Šiauliuose veikia miesto Savivaldybei priklausančios 2 pradinės mokyklos, 14 progimnazijų, 10 gimnazijų, 4 pagrindinės (specialiosios) mokyklos. Dvi progimnazijos įgyvendina savitos pedagoginės sistemos elementus – „Juventos“ progimnazija su humanistinės kultūros ugdymo menine veikla sampratos elementais ir Gegužių progimnazija su kryptingo ugdymo dailės programa.

Dvi gimnazijos įgyvendina specializuoto ugdymo krypties programas: Didždvario gimnazija – Tarptautinio bakalaureato programas, „Saulėtekio“ gimnazija turi suaugusiųjų mokymo skyrius, „Santarvės“ išliko ilgoji gimnazija.

Be 30 savivaldybės mokyklų, Šiaulių mieste bendrojo ugdymo programas įgyvendina 2 valstybinės ir 4 privačios švietimo įstaigos.

Švietimo skyriaus vedėja Rūta Šiaučiulienė politikams aiškino, kad iki 2030 metų Savivaldybės mokyklų struktūra mieste nesikeis, nors vaikų skaičius sumažės daugiau nei 16 procentų. Panašus išliks ir pedagogų skaičius – apie 1 600.

Tačiau net penkiose progimnazijose šiais metais nelieka priešmokyklinio ugdymo: Jovaro, Gegužių, Salduvės, „Juventos“, „Sandoros“ progimnazijose. Planuojama, kad 9 priešmokyklinio ugdymo grupės (PUG) iš progimnazijų sugrįš į lopšelius-darželius.

Opozicijos atstovai pažymėjo, kad prieš kelerius metus vyko atvirkštinis procesas. Progimnazijose įrengti PUG buvo skirta nemažai lėšų. Įrengtos klasės, kai kur – miegojimo patalpos ir panašiai. Švietimo skyriaus vedėja komentavo, kad mažėjant vaikų gimstamumui lopšeliuose-darželiuose atsiranda laisvo ploto, tuo tarpu dalyje progimnazijų vaikų skaičius vis dar išlieka nemažas ir vienam vaikui tenka mažiau kvadratinių metrų.

Reikšmingai mažėja pirmokų, darželinukų

Vaikų gimstamumas Šiauliuose nuo 2018 metų sumažėjo kone perpus: nuo 1 302 vaikų iki 757 vaikų 2025 metais. Įvertindamas šiuos pokyčius bei kitas tendencijas Švietimo skyrius skaičiuoja, kad 2030 metais mokinių skaičius Savivaldybės mokyklose sumažės 2 tūkstančiais – tai yra trys didelės mokyklos. Savivaldybės mokyklose tais metais mokysis apie 12 tūkstančių vaikų.

Švietimo skyriaus vedėjo patarėja Živilė Nakčiūnienė pirmadienį spaudos konferencijoje informavo, kad šiais mokslo metais į mokyklas susirinko 15 320 vaikų, tačiau šis skaičius yra ne tik Savivaldybės mokyklose, priskaičiuojamos ir privačios bei valstybinės ugdymo įstaigos.

Pavaduotoja pasidžiaugė, kad, palyginti su praėjusių metų rugsėju, šis skaičius sumažėjo tik vienu moksleiviu ir situaciją pavadino stabilia. Tačiau šie metai yra lūžio taškas: iki šiol mokinių skaičius po kelis šimtus augdavo, šįmet išliko toks pat, o ateityje jau planuojamas mažėjimas.

Ž. Nakčiūnienė atkreipė dėmesį, kad į bendrą miesto mokinių skaičių neįskaičiuojami Tarptautinės ukrainiečių mokyklos (TUM) Šiaulių skyriaus mokiniai. Kadangi mokykla registruota Vilniuje, o mūsų mieste tik filialas, vaikų skaičius patenka į Vilniaus miesto registrą. TUM Šiaulių skyriuje mokosi 358 mokiniai.

Vis dar iš inercijos auga mokinių skaičius gimnazijose – čia mokysis 216 daugiau gimnazistų. Tuo tarpu į pirmas klases susirinko 1 122 mokinukai ir tai yra net 75 mažiau nei pernai.

Taip pat net 200 traukiasi mažųjų šiauliečių skaičius lopšeliuose-darželiuose. Kartu su privačiomis įstaigomis darželius lankys 4 193 mažyliai.

Meras: „Gimstamumas grįš ir visi bus laimingi“

Švietimo skyriaus vedėja, miesto Tarybos posėdyje atsakydama į politikų klausimus, dėstė, kad mažėjant bendram mokinių skaičiui bus mažinamas jų kiekis klasėse nuo 24 iki 21. Siekiant dar labiau mažinti klases, reikalingi jau valstybės lygmens teisės aktai, priešingu atveju būtų prarastas valstybės finansavimas.

Šiaulių meras Artūras Visockas pripažino, kad pagal rodiklius dvi miesto mokyklos turėjo būti uždarytos dar prieš kelerius metus. Tai „Saulėtekio“ ir S. Daukanto gimnazijos. Pirmoji išgelbėta prijungus suaugusiųjų ir nuteistųjų mokymą, o antroji – leidus vykdyti inžinerinės krypties ugdymą.

Meras tikino, kad galvoja ne tik apie Šiaulius, bet ir apie visą apskritį. Miesteliuose naikinamos mokyklos ir vaikai atvyksta mokytis į Šiaulius. Tačiau pagal analizę ir tokių vaikų mažėja.

„Aukščiau nosis. Grįš tas gimstamumas ir vėl mokyklų reikės ir visi bus laimingi“, – užuot kalbėjęs apie laukiančius didelius iššūkius, niekuo nepagrįsta optimizmą bandė skleisti meras.

Tarybos narė Asta Lesauskienė pasidžiaugė, kad švietimo įstaigų struktūra nesikeis, darželiai jungiami prie mokyklų. Jos nuomone, einama gera linkme. Sveikindama dėl pasirinkto klasių mažėjimo, politikė atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju vieno vaiko išlaikymas mokyklose brangs. Nereikia dėl to pyktis, reikia tai priimti ir apie tai kalbėtis.

Kalbant apie švietimo sistemos rodiklius buvo pažymėta, kad atlikus pagrindinio ugdymo testus Šiaulių moksleivių matematikos rezultatai nėra geri, skiriasi atskirose mokyklose.

Pateikti skaičiai rodo, kad pernai aštuntokų matematikos pasiekimai tik puse procento lenkė šalies vidurkį, o palyginti su Kauno ir Vilniaus mokyklų pasiekimais yra prastesni. Nėra geri ir skaitymo bei rašymo rezultatai, tačiau lietuvių kalbos įgūdžius palikta tobulinti pačioms švietimo įstaigoms.

Tuo tarpu meras labiau nei švietimo sistema rūpinosi kitais dalykais – kodėl Švietimo skyriaus vedėja ir jos pavaduotoja tokios įsitempusios.

„Kodėl matau tiek išgąsčio jūsų akyse? Easy (lengva – angl.)... Atsipalaiduokite, nebūkite tokios įsitempusios. Kažkas ne taip, matyt, tame skyriuje yra“, – nerimavo miesto galva.