Naujausios
Karo pradžioje Buča išgarsėjo dėl okupantų vykdytų ypač gausių civilių žudynių, o dabar patiria nuolatinį dundesį danguje. Kyjivo priemiesčiuose yra išsidėsčiusi pirmoji sostinės apsaugos artilerinė linija, privalanti naikinti į didmiestį skrendančius priešo dronus ir raketas.
Buto šeimininkė kelis kartus per mėnesį įspėja dėl sustiprėjusio šaudymo ir gausiau regimų dronų, o nuo praėjusio trečiadienio ryto iki ketvirtadienio ryto į Ukrainos erdvę jų įskrido daugiau nei pusantro tūkstančio.
Tai naujas terorizmo rekordas – tokio dronų kiekio per parą Maskva iki tol nebuvo pasiuntusi. Tai iš tikrųjų buvo gudriai suplanuotos kombinuotos atakos pirmoji dalis, kad, numušinėdami gausius dronus, gynėjai pavargtų ir išeikvotų šaudmenis.
Pusę dviejų nakties prasidėjo antroji rusų operacijos dalis. Tada į sostinę kartu su dronais ėmė lėkti raketos bei valdomos bombos, o dėl jų gausybės gynėjai visų nebeįstengė numušti. Buvo pataikyta į energetikos bei karinius objektus, degalines. Pusę trijų nakties raketa „X-101“ smogė į devynių aukštų namą Darnycios mikrorajone. Per sprogimą nugriuvo aštuoniolika kraštinės laiptinės butų kartu su jų gyventojais.
Kai penktą valandą ryto atvykau į įvykio vietą, gelbėtojai pasakė, jog iš griuvėsių ištraukė keturiolika sužeistų ir vieną žuvusį žmogų. Regėdamas didžiulį gelžbetonio blokų bei cemento nuolaužų kalną supratau, kad aukų bus gerokai daugiau, nes anksčiau man teko stebėti panašias tragedijas sugriuvus namo laiptinei.
Delnus maldai suglaudusi Irina Ševčiuk su ašaromis akyse pasakojo, jog po griuvėsiais yra jos teta Anastasija su vyru Anatolijumi.
Mergina su tėvais gyveno per kelis namus toliau, sakė, kad lankydama tetą susidarė nuomonę, jog tuščių butų nėra – visuose kažkas gyvena. Todėl spėjo, kad po griuvėsiais gali būti daugybė kaimynų.
Kito apgriuvusio namo laiptinėje gyvenanti Darija Cisko teigė, jog apie pusė namo gyventojų karo metu išvyko gyventi į užsienį ar Vakarų Ukrainą, tačiau butus išnuomojo.
Darija sakė, jog tą naktį patingėjo su vyru ir dukrele eiti slėptis į metro požemį, todėl raketai atskridus išgyveno baisų sukrėtimą. Jų bute suskilo sienos, išdužo langai. Moteris dėkojo Dievui, kad jų šeima liko gyva.
Sukruvintu veidu bei apibintuota galva Olehas Kipasto nesuvokė, kaip liko gyvas, nes gyvenatame namo korpuse, į kurį ir pataikė raketa. Po sprogimo nugriuvo kairėje laiptinės pusėje esantys butai, o dešinėje – ne, buvo tik apgriauti. Smūgio banga Olehą pargriovė, jis galva trenkėsi į spintos kampą ir prarado sąmonę. Iš po užgriuvusių baldų bei cemento nuolaužų jį išvadavo gelbėtojai.
Sukruvintu veidu ir drabužiais stovėjo ir kitoje to paties namo laiptinėje gyvenantis Jurijus Kolomyjus. Vyriškį dūžtančių langų šukės sužalojo nestipriai, tačiau jis dar buvo ištiktas šoko. Vaikščiojo paklaikusiomis akimis ir klausinėjo, ar niekas nematė bičiulio Vitalijaus iš penktosios laiptinės. „Jo telefonas neatsako, bet juk galėjo ir išsikrauti ar nusimesti kažkur, ar ne taip?“ – Jurijus negalėjo patikėti, kad bičiulis guli po griuvėsiais.
Po kelių valandų gelbėtojai pranešė atradę antrą žuvusįjį, vėliau informavo apie trečią, penktą auką, o galiausiai paaiškėjo, jog žuvo 24 namo gyventojai, iš kurių trys buvo nepilnamečiai.
Labiausiai visus sukrėtė Tetjanos Jakovlevos pasakojimas. Moteris naktį nuėjo į tualetą, o po sprogimo pamatė, kad miegamojo ir vaikų kambario, kuriame gulėjo dvi dukros, nebėra – nugarmėjo žemyn. Moteris visą paieškų laiką stovėjo šalia gelbėtojų štabo.
„Fronte prieš trejus metus žuvo vyras Jevgenas, tad dukros buvo mano gyvenimo prasmė; meldžiuosi, kad Dievas būtų gailestingas ir jos išgyventų, nes kitaip ką man veikti šiame pasaulyje“, – kalbėjo moteris.
Dvylikos ir septyniolikos metų paauglėms dukroms nebuvo lemta išgyventi šio Maskvos teroro akto, kaip ir dar 22 kaimynams. Per sprogimą sužeidimus patyrė 48 to namo gyventojai, o iš viso Kyjive tą naktį sužeista pusantro šimto žmonių.
