Naujausios
Gegužės 17 dieną Ginkūnuose, Laisvamanių kapinių komplekso Lietuvos partizanų ir politinių kalinių užkasimo vietoje, buvo minima Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena – vyko renginys „Atmintis gyva: 30 metų nuo kryžių pastatymo“.
Renginio išvakarėse Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) įrengė stendą, pristatantį šios vietos istoriją.
Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje.
Vidurdienį aukos prisimintos užkasimo vietoje, kurioje prieš tris dešimtmečius jiems atminti buvo pastatyti kryžiai.
Choras „Tremtinys“ sugiedojo Lietuvos himną, Gen. P. Plechavičiaus šaulių 6-osios rinktinės šauliai iššovė pagerbimo salves, uždegta simbolinė atminties ugnis, prie kryžių padėta gėlių ir atminimo žvakių, dainą „Rudens naktis sustojo“ sudainavo Šiaulių rajono Sofijos ir Vladimiro Zubovų progimnazijos mokinės.
Bendrai atminimo maldai renginio dalyvius sutelkė Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros klebonas Mindaugas Grigalius.
Renginyje dalyvavo buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai, disidentai, liaudiškų šokių kolektyvas „Tautinys“, Lietuvos kariuomenės Šiaulių įgulos atstovai, NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdantys Rumunijos ir Prancūzijos kariai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Istorinės atminties įamžinimo skyriaus vedėja Inga Smaliukienė ir vyriausioji istorikė Rūta Trimonienė, partizano Boleslovo Kriščiūno-Puntuko sesuo Ona Kriščiūnaitė-Gutkauskienė, Stasio Plieniaus, pastačiusio paminklinius kryžius, anūkė Lina Plieniūtė ir kiti svečiai.
Istorinę atmintį saugančią bendruomenę sutelkusį renginį užbaigė choro „Tremtinys“ atliktas partizanų himnas.
Pasak minėjimo iniciatoriaus Viliaus Olberkio, nors jau minime 36-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės metines, tačiau ši tyli dauba Ginkūnų pakraštyje nesulaukia tinkamo dėmesio, archeologiniai tyrimai atlikti tik 20 kvadratinių metrų teritorijoje iš daugiau nei 200 kvadratinių metrų.
1994 metais Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių skyriaus iniciatyva buvo pradėtos mokytojo, pogrindžio organizacijos „Kerpė“ nario, politinio kalinio Antano Morkio palaikų paieškos.
Atlikus žvalgomuosius archeologinius tyrimus buvo surasti ir ekshumuoti 7 asmenų palaikai.
1996 metų rugpjūčio 14 dieną atidengtos buvusio Vyčio apygardos vado Alfonso Smetonos-Žygaudo adjutanto politinio kalinio Stasio Plieniaus pastatytos Lietuvos kario kryžių kompozicijos.
Pagal LGGRTC istorinio archyvinio tyrimo duomenis, 1951 metų spalio 27 dieną Šiaulių kalėjime buvo įvykdyta mirties bausmė trims Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės partizanams: Pranciškui Razgaičiui-Sauleikai, Jonui Rimaičiui-Garniui ir Andriui Žemaičiui-Radvilai, Kariūnui.
Keliama prielaida, kad minėtų partizanų palaikai galėjo būti užkasti Ginkūnų laisvamanių kapinėse.
V. Olberkis iš užmaršties šią vietą stengiasi prikelti nuo 2023 metų. Iš pradžių su dukra surinkdavo šiukšles, uždegdavo žvakes. Vėliau organizavo talką kartu su bendruomene, inicijavo stendo įrengimą, pernai nuvalyti ir nudažyti paminkliniai kryžiai.
