Rašytoją iš Australijos į Žagarę atvedė kilmės šaknys

Loretos RIPSKYTĖS nuo­tr.
Jau antrą kartą Žagarėje viešėjusi rašytoja, 15 knygų autorė Joanne Fedler iš Australijos, padovanojo regioninio parko grupei istorinę žydų, daugiau nei prieš šimtmetį emigravusių iš Žagarės į Pietų Afrikos Respubliką ir įkūrusių labdaros organizaciją, fotografiją.
Gegužės 5-6 dienomis Žagarėje viešėjo rašytoja, 15 knygų autorė Joanne Fedler iš Australijos, padovanojusi regioninio parko direkcijai istorinę žydų, daugiau nei prieš šimtmetį emigravusių iš šio miesto į Pietų Afrikos Respubliką, fotografiją ir savo senelio portretą. Ji taip pat atsivežė savo senelio Solomono Fedler atsiminimų knygą „Shalecheth“ („Lapkritis“), kuri yra turbūt seniausias apie Žagarės gyvenimą, žmonių buitį leidinys. Žagarietis Valdas Balčiūnas tikisi rasti galimybių šią knygą išleisti lietuvių kalba.

 

Pirmą kartą iš akių veržėsi ašaros

Joanne Fedler iš Australijos Žagarėje apsilankė jau antrą kartą. Pirmą sykį ji atvyko praėjusiais metais ir buvo pirmoji iš šeimos, aplankiusi senelių ir prosenelių kraštą po baisiųjų Holokausto įvykių.

„2025 metais dalyvavau raštojų kūrybinėje rezidencijoje Suomijoje ir žemėlapyje pamačiau, kaip netoli nuo Helsinkio yra Žagarė, toks mažas mažas tarpelis, nesiekia net gero sprindžio. Žinojau, kad močiutės šeima nužudyta atgulė Žagarės parke (žydų genocido vieta, masinė kapavietė, kurioje sušaudyti apie 3000 žydų – aut. past.), bet ten taip pat gyveno seneliai, proseneliai. Nusprendžiau atvykti. Tai buvo spalio mėnuo. Važiuodama galvojau, kad tik sukalbėsiu maldą toje vietoje parke ir grįšiu atgal. Bet atvykusi sutikau Sarah (visuomenininkė Sarah Mitrikė – aut. past.), Simoną (seniūnas Simonas Mykolaitis – aut. past.), vaikščiojau miesto gatvėmis ir nė pati nepajutau, kaip ėmė smelktis ašaros, lyg į mane būtų sugrįžusi praeitis, senelių istorija. Tik būdamas toje vietoje gali suprasti, kas vyko, tai pajausti ir papasakoti“, – apie užklupusias jautrias akimirkas kalbėjo J. Fedler.

Emigravo į PAR

Jai pavyko surasti ir tą patį nediduką namelį Dvaro gatvėje (dabar Kęstučio gatvė – aut. past.), kuriame močiutė Chaja seneliui Solomonui 1923 metais rašė meilės laišką.

Jos senelis Solomon Fedler gimė 1898 metais, tai yra – XIX amžiaus pabaigoje. Jo šeima dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo ištremta į Ukrainą. Vėliau grįžę gyveno Kaune, po to tuo pačiu keliu pro Joniškį, per Rygą išvažiavo į Angliją ir iš ten emigravo į Pietų Afrikos Respubliką (PAR). Šeima buvo naginga, Žagarėje turėjo baldų puošybos detalių įmonę, produkciją eksportuodavo į Vokietiją. O pats Solomonas dirbo fotoateljė pas tuo metu žinomą fotografą Šmuelį Ščiupaką.

Pietų Afrikos Respublikoje nebuvo lengva įsikurti, tačiau emigracija išgelbėjo giminės dalį nuo mirties kartu su kitais tautiečiais.

Knyga pasakoja apie Žagarę

Joanne Fedler močiutė Chaja kūrė eiles, neretai užsimindama apie skaudžias patirtis. Eilėraščius anūkė dabar ruošia išleisti atskira poezijos knyga Australijoje. O štai senelis Solomonas visą laiką rašė atsiminimus, kuriuos, būdamas 71-erių metų 1969 metais išleido knyga „Shalecheth“, kurios pavadinimas, išvertus iš hebrajų kalbos reiškia „Lapkritį“. Vėliau, kurdama savo pirmąjį romaną, J. Fedler siužetui panaudojo tam tikrus momentus iš minėtos knygos.

Iš Žagarės kilęs verslininkas Valdas Balčiūnas, daug metų besidomintis Žagarės žydų istorija, iškart susidomėjo prisiminimų leidiniu „Shalecheth“, kuris, jog teigimu, gali būti ankstyviausias kūrinys, čia gyvenusio žmogaus lūpomis pasakojantis detales apie vietos žmonių gyvenimą, buitį, patirtis. Pavyzdžiui, jis aprašo mieste kilusius gaisrus, kurie XIX a. pab. – XX a. prad. nuniokojo didelę dalį pastatų, ypač medinių, ir netgi įvardija, kas buvo šių gaisrų kaltininkas-padegėjas.

„Mes būtinai turime šią knygą išleisti lietuvių kalba ir tikimės tai padaryti dar šiais metais. Tai – tarsi vietinės istorijos vadovėlis“, – sakė V. Balčiūnas.

Mato gilią prasmę

J. Fedler kalbėjo matanti gilią prasmę vis sugrįžti į Žagarę, nes iki jos niekas iš šeimos to nebuvo padaręs. Todėl daugeliui atrodė, kad tai yra baisi skausmo, žūčių vieta.

„Aš taip pat bijojau atvykdama pirmą kartą, bet dabar mano siekis yra padrąsinti ir kitus važiuoti. Noriu, kad žmonės negyventų tik siaubą keliančia praeitimi. Juk nebuvo tik žudynės, iki tol žydai ir lietuviai gyveno šalia, buvo kaimynai, bendravo, prekiavo. Ir per Holokaustą tik maža dalelė lietuvių prisidėjo prie žydų naikinimo, kiti to nedarė, užjautė. O kiek buvo gelbėtojų, rizikavusių savo gyvybėmis. Nei romantizavimas, nei demonizavimas nėra tikroji tiesa, ji – kažkur per vidurį. Aš noriu būti tuo tiltu, kuris leistų susitikti skirtingoms tautoms, praeičiai ir ateičiai“, – sakė J. Fedler, į Žagarė regioninio parko grupei atvežusi dovanų istorinę šimtametę fotografiją, kurioje užfiksuota Žagarės labdaros organizacija Pietų Afrikos Respublikoje. Joje – vien iš Žagarės kilę litvakai. Taip pat ji padovanojo ir savo senelio Solomono Fedler portretą.