Naujausios
Devynios kapų duobės rastos tuščios
„Arksaikos“ archeologai darbus pradėjo praėjusių metų rudenį ir per kelis mėnesius ištyrinėjo apie 500 kvadratinių metrų palaidojimo vietos teritoriją. R. Kraniauskas pasakojo, kad buvo rasti 49 asmenų palaikai, nors pagal pradinį planą buvo nurodyta, kad ten palaidoti 53 asmenys.
Archeologai iš viso aptiko 57 kapų duobes. Dviejose kapavietėse vienas ant kito buvo palaidoti po du žmones, tuo tarpu 9 duobės buvo visiškai tuščios. Dauguma jų – pagal Tilžės gatvę.
R. Kraniauskas negalėjo pasakyti, kodėl šios duobės paliktos tuščios, nerasta požymių, kad jos būtų buvusios užlaidotos, o vėliau palaikai ekshumuoti.
Kadangi paminklai ir pavardės buvo tik ant keturių atskirtų kapų, kuriuose nurodyta, kad palaidoti aukšto rango sovietų karininkai, nustatyti ten palaidotų žmonių asmenybes būtų sudėtinga.
Anot specialisto, visi kiti palaidoti palaikai neatitiko situacinio istorinio plano, paminklo inventorizacijos. Jis pastebėjo, kad ne visi palaikai palaidoti tuo pačiu metu, nes vienu atveju mirusiųjų galvos buvo vienoje pusėje, kitu atveju – kitoje, prasiskyrė duobių eilės. Be to, skyrėsi mirusiųjų traumos.
Arčiau katedros tvoros palaidoti žuvusieji mūšio lauke, o prie gatvės buvo sulaidoti ligoninėje mirę sužeistieji – turėjo medicininius galvos pjūvius, vienam nustatyta amputacija.
Aptikti senojo miesto kultūrinio sluoksnio radiniai
Be palaikų, archeologai minėtoje teritorijoje aptiko ir kitų radinių. Atkastos gyvenamojo namo liekanos – rūsys. Maždaug toje vietoje, kurioje buvo įrengtas obeliskas, anksčiau stovėjo vieno aukšto nedidelis namas.
R. Kraniauskas pasakojo, kad yra išlikusi 1875 metų Napoleono Ordos graviūra, kurioje tarp medžių matomas šis namas. Po Pirmojo pasaulinio karo iš oro darytoje panoraminėje nuotraukoje taip pat matosi šis pastatas. Jis sunyko 20 amžiaus pradžioje, Antrojo pasaulinio karo metais jo jau nebebuvo.
„Radome 19 amžiaus pabaigos – 20 amžiaus pradžios radinių: porceliano su Rusijos imperijos ženklais, varinių dalių, puodų, bet tai vėlyvi radiniai. Pastato vietoje viskas užgriuvę, perdangos sijos sugriuvusios, pamatiniai akmenys suvaryti į vidų, vos iškėlėme. Išvalėme, architektė atliko architektūrinius tyrimus, nes privalu, Kultūros paveldo vertinimo komisijoje bus vertinama, ar šis architektūrinis radinys yra vertingas. Tai senojo miesto paveldo dalis“, – aiškino archeologas.
Nuo gatvės pusės specialistai aptiko dvi dideles ūkines duobes, užverstas atliekomis, statybinėmis šiukšlėmis. Spėjama, kad ten galėjo būti užkasti karo metais sunaikintų pastatų griuvėsiai. Pirmojoje duobėje – 19–20 amžiaus radiniai, kita duobė – ankstyvesnė, 19 amžiaus. Joje rasta gyvūnų kaulų, koklių, keramikos. Ant gatvių kampo stovėjo medinis pastatas, jo liekanų irgi rasta. Taip susiformavo gilus kultūrinis sluoksnis – nuo žemės paviršiaus beveik 3 metrai.
Palaidojimo vietos centre stovėjusio namo vietoje buvo rasta apie 15 monetų: prūsiškų, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Rygos šilingų, sidabrinių monetų, varinukų, tačiau tokie radiniai Baltijos regione gana dažni.
Nustatyti žuvusiųjų asmenybių greičiausiai nepavyks
Archeologai jau išsikraustė, toliau vyks teritorijos tvarkybos darbai. Pagal projektą čia bus įrengta poilsio vieta su takeliais, suoliukais.
R. Kraniauskas pabrėžė, kad jie patikrino ne tik palaidojimo vietą, bet ir didesnį perimetrą. Būtent kapinių šonuose ir rastos tuščios kapų duobės.
„Gal užskaitė, kad palaidojo, o iš tikrųjų nepalaidojo. Gal jau galvojo apie memorialo statybą, todėl neužlaidojo duobių, kurios neatitiko sistemos“, – komentavo R. Kraniauskas ir papasakojo keletą įdomių pastebėjimų.
Kai laidojo karius toje vietoje, kurioje anksčiau stovėjo pastatas, likę pamatų akmenys, plytos, trukdė giliau įkasti, todėl karstai ant akmenų buvo padėti vos 70 centimetrų gylyje. Taip pat ir tose ūkinėse duobėse. Ten sukrauti akmenys neleido palaidoti palaikų giliau nei 80 centimetrų gylyje.
„Iš pradžių stebėjomės, kodėl tokiame šiukšlyne laidojo. Kai išsivalėme, supratome, kad ten yra buvęs namo rūsys. Matyt, nelabai rūpėjo. Rado atvertą vietą miesto centre ir sulaidojo“, – sakė specialistas.
Karių asmeninių daiktų rado nedaug: sagos, antpečiai, pas vieną buvo sovietinių kapeikų ryšuliukas, batai, šukos, pieštukas, kelnių diržai, maišelis su šoviniais. Archeologas spėja, kad žuvusieji nebuvo vežami tiesiai iš kovos vietų. Kai tiria vokiečių karių frontininkų palaikus, juos randa palaidotus su visa karine ekipiruote. Čia atvežti palaikai be asmeninių daiktų.
Nustatyti, kieno konkrečiai yra ekshumuoti palaikai, būtų galima tik tokiu atveju, jeigu būtų rastas to meto tikslus laidojimo planas, kuriame sužymėti kapai ir pavardės, tačiau tokio plano nėra.
Archeologai pagal kaulų struktūrą nustatė, kad vienas žuvusysis buvo nepilnametis.
R. Kraniauskas pasakojo, kad Sovietų Sąjungos kariai turėjo plastikines užsukamas kapsules, į kurias jie įdėdavo lapelį su savo pavarde ir gyvenamąja vieta. Kareiviai jų nemėgdavo ir jas išmėtydavo. Archeologai kapsules dažniausiai randa tik pirmų karo metais žuvusių karių palaikuose. Šiaulių centre palaidoti kariai tokių kapsulių neturėjo nė vienas.
„Man buvo įdomu. Šiaulius nedažnai tenka tyrinėti. Esu entuziastas, todėl man įdomu palaikai, kultūriniai sluoksniai. Tai nėra labai seni laikai, jie įdomūs, ypač, kai yra liudininkų, ikonografinės medžiagos, nuotraukų. Gali būti pakankamai tikslus. Darbas sėkmingesnis, nes žinai, ko ieškai“, – apibendrino klaipėdietis archeologas.
Ekshumuoti palaikai perkelti į Savivaldybės skirtas patalpas, toliau su jais dirbs antropologai, kurie nustatys lytį, amžių ir panašiai. Tuomet palaikai bus sudėti į nedidelius vokiškus karstelius ir pagarbiai palaidoti Ginkūnų karių kapinių laisvoje teritorijoje.
