Naujausios
Su vietos advokatais – apie reikalus
– Ką konkretaus išgirdote iš šiauliečių advokatų?
– Prieš diskusiją pirmiausia siekėme pasikalbėti tarpusavyje, kaip jaučiasi vietos advokatai. Vienas iš klausimų – ar 2025 metai profesine prasme Šiaulių regiono advokatams buvo geresni už 2024 metus, o gal blogesni, ar tokie patys? Turiu pasakyti, kad Šiauliai – vienas iš optimistiškiausių miestų, kuriuose teko susitikti su vietos advokatais. Daugiau nė pusė susitikime dalyvavusių šiauliečių advokatų (dalyvavo apie 50 žmonių) pasakė, kad jie pernai profesine prasme jautėsi kur kas geriau negu užpernai.
Kalbant apie profesinę savijautą, mes turime minty pagarbą vienas kitam, pasitikėjimą teisine sistema, aukšto lygio atskirų teisės institucijų bendravimą. Teismuose atstovaujame konkrečiam žmogui, tačiau svarbu ne tik laimėti ginčą kliento naudai, bet ir patirti teisingumo pojūtį, pagarbą, atjautą.
Apibendrinus susitikimą – vienokių ar kitokių problemų kai kuriose šalies apygardose yra, tačiau tik apie tai kalbėdami problemas galime išspręsti. Nekalbu apie Šiaulius, bet yra apygardų, kuriose advokatai jaučia teisėjo norą procesiškai dominuoti. Konkretus pavyzdys: advokatas ateina į teismo posėdį ir informuoja, kad jo klientas nepasitiki teisėju, nes jaučia jo šališkumą ir subjektyvų vertinimą, taigi išreiškia teisėjui nušalinimą – tokia teisė yra. Ir žinau, kad yra apygardų, kuriose teismas itin dirgliai į nušalinimą sureaguoja, vertina jį kaip nepagrįstą.
Iš susitikimo Šiauliuose išsinešu gerą žinią – šiauliečiai advokatai pasakė, kad čia to nėra ir kad čia išreikštas teisėjui nušalinimas nepriimamas kaip asmeninis įžeidimas.
– Apie kokias problemas vis dėlto užsiminė Šiaulių advokatai?
– Praėjusiais metais įvykdyta Lietuvos teismų reforma. Dabar bylos gali keliauti po visą Lietuvą, tikslas – suvienodinti skirtingų teismų teisėjų darbo krūvius. Pavyzdžiui, jei Plungės teismas turi dvi bylas, o Šiaulių – 22, tai bylos paskirstomos taip, kad abu teismai turėtų po lygiai. Sutinku, teismui tai gerai, bet žmogus, kuris gyvena Plungėje, gali būti priverstas važiuoti ne tik į Šiaulius, bet ir į Vilnių arba į Zarasus, nes jo byla nagrinėti paskirta ten. Mums, advokatams, labai svarbu, kad teismų darbo krūvių išlyginimas negultų našta ant žmonių pečių.
Advokatai kalbėjo apie tai, kad procese dar nevienodai suprantamas bylos medžiagos skaitmenizavimas. Su civilinėmis bylos paprasčiau, jos beveik visos yra elektroninės (skaitmenizuotos), todėl į kitą Lietuvos kraštą paprasčiau išsiųsti medžiagą, lengviau ją pateikti, mažiau biurokratijos, prašymų. Tuo tarpu baudžiamųjų bylų skaitmeninimas stipriai atsilieka.
Vyksta aštrios diskusijos ir apie bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir jų mažinimą. Pavyzdžiui, bylos dalyvis, laimėjęs bylą, neretai jaučiasi pralaimėjęs, nes ne visos patirtos išlaidos jam yra priteisiamos. Tarkime, advokatui klientas sumokėjo, bet teismas ėmė ir sumažino išlaidas. Žmogus patyrė išlaidas, susijusias su advokato paslaugomis, bet jam nepriteisiamas apmokėjimas iš bylą pralaimėjusios šalies.
– Valstybės garantuojamas teisines paslaugas teikiantiems advokatams, kalbant apie atlygį už paslaugas, gal paprasčiau?
– Čia kaip tik yra pagrįstų nuogąstavimų. Mūsų akimis, valstybė nederamai žiūri į pačios garantuojamą teisinę pagalbą. Nederamai tai reiškia, kad už suteiktas paslaugas advokatui atlyginama tik maža dalis rinkos kainos. Sakykime, menkas pajamas turintis žmogus, kuriam valstybė garantuoja nemokamą advokatą, nori užvesti civilinę bylą, arba jam reikia advokato baudžiamojoje byloje. Taip, valstybė tokiam žmogui suranda ir garantuoja teisinę pagalbą, bet advokatui už suteiktą kvalifikuotą paslaugą turi tinkamai ir sumokėti. Deja, dabar valstybė apmoka viso labo ne daugiau kaip ketvirtadalį rinkos kainos, o tai reiškia, kad advokatas, kuriam reikia išlaikyti savo darbo vietą, kelti kvalifikaciją. Reikia pripažinti, kad iškyla reali grėsmė teisinių paslaugų kokybei.
Skandinavijos šalys parodė atvirkštinį pavyzdį – nusprendė valstybės garantuojamiems advokatams už suteiktas paslaugas mokėti daugiau nei yra rinkos įkainiai. Todėl mūsų valstybiniai įkainiai nuo jų skiriasi šviesmečiais. Mūsiškis valstybės garantuojamas advokatas gauna 25 eurus už valandą, o Švedijoje, Danijoje – 230–250 eurų. Paminėtų valstybių pozicija yra tvirta: nepasiturintis žmogus privalo gauti stipresnę gynybą. Užtat tokio žmogaus eina ginti didžiausią patirtį ir autoritetą turintys advokatai. Bet ką kalbėti apie Skandinaviją, mes atsiliekame net nuo Latvijos, ten įkainis – 40 eurų per valandą, bei nuo Estijos, kur įkainis yra daugiau nei 60 eurų.
Nepaisant gaunamo mažo atlygio už valstybės garantuojamas teikiamas paslaugas, visų šią pagalbą teikiančių advokatų prašome laikytis aukščiausio profesinės etikos standarto, aukščiausio kvalifikacijos reikalavimo.
Reikia susitelkimo
– Esate šiaulietis, abu jūsų tėvai medikai. Kaip gydytojų šeimoje gimė teisininkas?
– Aš vaikystėje iš tėvų labai daug girdėjau apie sveikatą, ligas ir jų gydymą. Bet jau tada atrodė, kad tai ne mano kelias, o vienuoliktoje klasėje rimtai apsisprendžiau: gydytoju nebūsiu.
Į teisę, manau, pastūmėjo seneliai. Mano abu seneliai buvo ištremti. Senelio tėtis Sibire mirė, o senelis sugrįžo, jis man daug pasakojo apie neteisingumo jausmą, vaikystėje abu vis klausėmės šnypščiančio radijo iš Vašingtono. Galvoju, gal iš čia ir atėjo jausmas, kad reikia teisingumo ieškoti. O kita labai svarbi teisininko savybė – empatija žmogui, jo problemai ir sprendimo ieškojimui, be abejo, yra iš abiejų tėvų. Medikai kovoja už žmogaus sveikatą ir jo gyvenimą, o aš nusprendžiau pakovoti už žmogaus teises ir jų orumą. Studijų metais man pasirodė, kad būtent advokatūroje yra vietos kūrybai, be to, advokatas yra labiausiai prie žmogaus, labiausiai išklausantis ir ieškantis sprendimų.
Taigi baigiau Vilniaus universitetą ir tais pačiais metais tapau advokato padėjėju, po kelerių metų, 1999-aisiais – advokatu. Tada buvau vienas iš jauniausių advokatų Lietuvoje – 26-erių.
Po manęs teisę pasirinko ir jauniausias brolis – tik aš tapau advokatu, o jis nuėjo į baudžiamąją teisę, tapo prokuroru.
– Esate Advokatų tarybos pirmininkas. Profesinę praktiką iškeitėte į administracinį darbą, kodėl?
– Kai laimi bylą arba nepavyksta jos laimėti, išgyveni su savo klientu arba džiaugiesi, ir su niekuo kitu negali tomis emocijomis pasidalyti. Pagalvojau, yra laikas, kada iš advokato darbo gauni, bet ateina laikas, kai turi duoti atgal pačiai profesijai, jos augimui. Tad iš pradžių kandidatavau į Advokatų garbės teismą, buvau paskirtas šio teismo pavaduotoju, paskui pirmininku. Sudarėme grupę ir parengėme Advokato etikos kodeksą, kuris tuo metu buvo naujausias ir moderniausias Europoje.
Po dviejų kadencijų Garbės teisme buvau išrinktas į Advokatų tarybą, o dabar – į Advokatų tarybos pirmininkus.
– Ką advokatūra daro pažangaus?
– Matydami valstybėje nedemokratinius principus, apeinančius žmogaus teises, netylime. Pavyzdžiui, pernai +10 balų abiturientams! Mes aiškiai pareiškėme, kad tai yra teisės pažeidimas, nepagarba abiturientams, iš dalies netgi dokumento suklastojimas. Juk jei žmogus visą gyvenimą nešiosis savo atestate pridėtus balus, jis nesijaus lygiavertis partneris kitiems, kuriems jokių balų niekas niekada nepridėjo.
Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad nė vienas įstatymas negali būti priimtas skubos tvarka, jeigu jis nėra priimtas ypatingomis aplinkybėmis, tai yra, jeigu reikia kažką gelbėti, kažką iš esmės stabdyti. Turiu omenyje mokesčių reformą, kuri buvo įvykdyta praėjusiais metais Vyriausybės. Manome, kad buvo pažeisti esminiai principai. Bet kokiam teisės aktui, kuris iš esmės keičia esminius principus, turi būti atliktas poveikio vertinimas. Kitaip sakant, būtina ekspertų lygmeniu įsitikinti, kad tikrai reikia keisti, ką reikia keisti ir kokios bus pasekmės. Jeigu pasekmės neigiamos, negalima iš esmės keisti teisės.
O čia atsirado daugybė naujų teisės aktų: cukraus mokestis, draudimo mokestis, gyventojų pajamų mokestis. Dar suvienodintas aktyvių ir pasyvių pajamų apmokestinimas, Reiškinys, kai aktyvios ir pasyvios pajamos sudedamos vienodai ir apmokestinamos vienodai ar tai būtų darbo santykiai, ar individuali veikla, ar nuoma, ar turto pardavimai, išimtinis ir itin retas visame pasaulyje. Mes sakėme, kad poveikio vertinimas privalomas, tačiau Seimo nariai ignoravo. Manome, kad tai turės rimtų pasekmių per investicijas, per žmonių pajamas, ir pasekmės paaiškės, kai bus priskaičiuotas GPM už 2026 metus. Jau dabar matomas padidinto PVM tarifo poveikis šildymo sąskaitoms.
Ir nekilnojamojo turto sistemos pokytis nesukels tokių lūkesčių, kokių jie norėjo – mokesčių bus surinkta mažiau, o žmonių nusivylimas bus didesnis. Tokia pat nepagrįsta skubos tvarka buvo pradėtos LRT įstatymo pataisos. Tai tik įrodo, kad politikai nesimoko iš klaidų.
Šiandien, kai valstybė yra nesaugi, kai yra reali išorės grėsmė, mums reikia stiprios medicinos, stiprios gynybos ir susitelkimo, kad kiekvienas žmogus norėtų ginti savo valstybę. Dėl tokių vertybių turime kalbėti, kovoti ir dirbti visi.
