Naujausios
Įkvėpė didžiulis poreikis
Rūta Stankuvienė, Šiaulių turizmo informacijos centro (TIC) direktorė, projekto „Paragauk istorijos“ vadovė, sako, kad kulinarinio turizmo plėtrai skirto projekto idėja kilo iš didžiulio poreikio: tiek turistai, svečiai, tiek šiauliečiai itin domisi gastronominėmis patirtimis.
Pasak R. Stankuvienės, tam tikra gastronominių patirčių pasiūla, kuria miestas gali didžiuotis šalies ar tarptautiniu lygmeniu, yra: „Rūtos“ šokolado muziejus, „Valerijono“ arbatinė, „Gubernijos HUB“ degustacijos, kūrybinės dirbtuvės, edukacijos, ekskursijos. Gyvos muzikos klube-smuklėje „Juonė pastuogė“ ar „Žemaičio“ restorane patiekiami Lietuvos etnografinių regionų ar litvakų valgiai, keletas maitinimo įstaigų turi vieną ar kelis patiekalus, gėrimus, susijusius su Šiaulių miesto istorija, tapatybe.
„Visgi Šiauliai yra ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas ir įvairių, savitų gastronominių degustacijų, edukacijų, ekskursijų tikrai yra mažai – tai mes nuolatos girdime tiek iš šiauliečių, tiek iš kelionių organizatorių“, – atkreipia dėmesį R. Stankuvienė.
Kodėl meniu nėra šiaulietiškų patiekalų – autentiškų, kūrybiškai adaptuotų pagal istorinius receptus ar naujai sukurtų? Šiaulių TIC darbuotojai, bendraudami su maitinimo įstaigomis, išgirsta tik vieną atsakymą: neturime medžiagos, surinktos informacijos, receptų.
„Taigi, projekto „Paragauk istorijos“ idėja kilo iš labai realaus poreikio. Ne verkšlenti, skųstis, o imtis iniciatyvos ir vienyti jėgas. Pagrindinis projekto tikslas – išsaugoti, skatinti ir atgaivinti bendras dviejų kaimyninių šalių kulinarines tradicijas bei sukurti galimybes plėsti kulinarinio paveldo turizmą, kuriant naujus produktus Šiauliuose ir Daugpilyje, kurie skatintų keliauti ir leistų turistams mėgautis maisto kultūra bei autentiškais potyriais“, – sako R. Stankuvienė.
Rūta Stankuvienė, Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė, projekto „Paragauk istorijos“ vadovė.
Pasak projekto vadovės, partneriai buvo suburti pagal kompetencijas. Šiaulių ir Daugpilio TIC organizuoja, koordinuoja ir vykdo minkštąsias veiklas, susijusias su viešinimu, infoturais, o Šiaulių technologijų mokymo centras ir Daugpilio technologijų ir turizmo technikos mokykla kuria naują infrastruktūrą, steigia centrus, apmoko ir konsultuoja.
Vienas svarbiausių projekto rezultatų – Šiaulių technologijų mokymo centre ir Daugpilio technologijų ir turizmo technikos mokykloje bus įkurti du kulinarinės patirties centrai, juose bus siūlomos edukacijos ir degustacijos su autentiškais regioniniais patiekalais.
Dar viena naujiena – kitąmet, minint Šiaulių 790 metų jubiliejų, mieste bus organizuojami du gastrofestivaliai: vasarą – Giros, o žiemą – Šokolado ir saldumynų. Tikimasi, kad šie festivaliai taps nauja Šiaulių tradicija.
„Ypač svarbus siekis, kad Šiaulių miesto, gal ir regiono, maitinimo įstaigos taip pat sukurtų savitas naujas gastronomines patirtis, papildytų meniu Šiaulių istoriją ir tapatybę atspindinčiais patiekalais, gėrimais, o gidai galėtų kurti įvairias ekskursijas su degustacijomis“, – sako R. Stankuvienė, ragindama Šiaulių maitinimo įstaigas, vietinio maisto parduotuvėles aktyviai įsijungti į veiklas – kartu daug lengviau pasiekti pokyčių.
Šiaulių ir regiono išskirtinumas
Projektas apima ir daugiau veiklų – istorinės Šiaulių ir Latgalos kulinarijos studijos taps pagrindu sukurti istorinį kulinarinį meniu ir elektroninę knygą „Latvijos ir Lietuvos kulinarinis paveldas“, brošiūrų, gastronomijos žemėlapį, bus parengtos rekomendacijos maisto tiekėjams, gamintojams, augintojams.
Įgyvendinti ambicingus tikslus padeda Lietuvos gastronomijos ekspertai, istorikai, muziejininkai. Tyrimo komandoje yra penki žmonės: Rimvydas Laužikas, Antanas Astrauskas, Anželika Laužikienė, Sigita Milvidienė ir Ernestas Vasiliauskas. Kiekvienas jų – puikus savo srities žinovas ar žinovė.
Pasak R. Laužiko, Šiaulių ir Šiaulių regiono kulinarinis paveldas iki šiol nebuvo sistemiškai tyrinėtas. Bet medžiagos gastronomijos istorijos tema yra daug.
„Rašydami apie regiono valgius, gastronominę kultūrą, stengiamės sujungti visus turimus šaltinius. Tai – kruopštus darbas ir atradimai neateina greitai. Iš dabar žinomų dalykų – labai įdomi Lietuvą ir Latviją jungianti dundurniekų virtuvė, gražiai dėliojasi regiono pyragų istorijos, Plater-Zybergų ir Putvinskių plėtotos žuvininkystės istorijos, valgiai Ginkūnų dvare. Ne mažiau įdomios tarpkultūrinės virtuvių sąveikos: dvaro ir valstiečių, žydų ir katalikų. Šiaulių specifika yra sąmoninga ir aktyvi Zubovų veikla, siekiant kelti regiono žemės ūkį ir gastronominę kultūrą.
„Šiaulių krašto gastronominė kultūra reprezentuoja kaimiškos, agrarinės visuomenės, miesto ir tautinių bendrijų sąveiką,“ – sako profesorius dr. Rimvydas Laužikas.
Nuo XIX amžiaus vykusiose Šiaulių žemės ūkio mugėse visada būdavo ne tik gastronominė dalis, bet ir šeimininkių konkursai, teikiami apdovanojimai. Iš vienos erdvės į kitą daugiausia „keliavo“ prabangesni mėsos patiekalai ir pyragai. Kartais iš vienos kultūros būdavo perimamas pavadinimas, o iš kitos – receptas. Toks galėtų būti šiaulietiškas „beigelis“. Tai pat įdomūs ir senieji, itin archajiški, valgiai, pavyzdžiui, brandis“, – sako R. Laužikas.
Pasak profesoriaus, Šiaulių regionas patenka į vieną derlingiausių Lietuvos regionų, o tai senojoje, žemės ūkio produktais grįstoje virtuvėje reiškė daugiau sotesnių, prabangesnių valgių – mėsos, pieno ir pieno produktų, pyragų, saldumynų. Didžiulis krašto pasididžiavimas – pienininkystė ir sūrio gamybos tradicija. Taip pat stiprios mėsos rūkymo, daržovių rauginimo, alaus gamybos tradicijos.
„Kita vertus – Šiauliai juk kelių ir geležinkelių mazgas. Tokiose vietose paprastai turime didesnę atvežtinių produktų įvairovę. Miestietiškiems Šiauliams geriausiai galėtų atstovauti šokoladas. Juokaudami galėtume sakyti, kad kai kuriais istorijos laikotarpiais pagal šokolado fabrikėlių skaičių tūkstančiui gyventojų Šiauliai galėjo būti lyderiu visoje Lietuvoje“, – sako R. Laužikas.
Pasak profesoriaus, Šiauliai išsiskiria ir tuo, kad yra paribio regionas, pirmiausia – tarp Latvijos ir Lietuvos, be to, per Šiaulių regioną yra brėžiama Aukštaitijos ir Žemaitijos riba. Šiaulių miestas, kaip transporto, prekybos ir amatų centras, įnešė ir miestietiškos kultūros elementų. Mieste ryškūs ir žydiškos bei rusų ortodoksų gastronominės kultūros sluoksniai.
Tyrėjų komanda atrinko būdingus krašto valgius, kuriuos tyrinėja giliau, siekdami suprasti jų gastronominio veikimo kontekstą, atrasti ir sudėlioti susijusias istorijas. Iš šio sąrašo R. Laužikas pamini alų, virtienius, šaltibarščius su silke, duoną, ragaišius ir pyragus, kleckus, kraujinius vėdarus, babkas, kimštą žąsies kaklą, „kaplūną“, kanapių, grybų, bulvių patiekalus.
Visgi pagrindinis Šiaulių gastronominio tapatumo ženklas, R. Laužiko nuomone, galėtų būti šokoladas ir šokoladiniai gaminiai. Bet būsimoje knygoje patiekalų ir jų receptų bus kur kas daugiau, nes tyrėjų komanda siekia sukurti platų patiekalų pasirinkimą ne tik aukšto lygmens restoranams, bet ir kavinėms, karčiamoms ar paprasčiausiam gaminimui namie, mokymams profesinio rengimo centre.
„Maistas – tai vienas stipriausių tapatybės ženklų, per kurį atsiskleidžia krašto savitumas. Šiais laikais labai dažnai, kalbėdami apie paveldą, istoriją, miestus, susifokusuojame į materialų paveldą, visiškai pamiršdami, kad miestas, pirmiausia, yra žmonių bendruomenės su savo socialinėmis sąveikomis, tradicijomis, gyvenimo būdu. Nematerialus paveldas (taip pat ir gastronominė kultūra) yra ne mažiau svarbi miesto kultūros dalis. Regioninė virtuvė, degustacijos, kulinarinės edukacijos, teminiai restoranai, gastronominiai festivaliai gali tapti itin stipriu Šiaulių regiono turistų traukos ženklu. Maistas leidžia istoriją ne tik pamatyti, bet ir paragauti“, – apibendrina R. Laužikas.
Daugiakultūrė istorija
Līga Rudzīte-Besakirska, Daugpilio miesto savivaldybės Turizmo skyriaus vadovė, mano, jog tai, kad Latgalos regiono istorija yra glaudžiai susijusi su Lietuva, padeda rasti bendrą kalbą ir gastronomijos srityje, o abiejų šalių bendradarbiavimas ir parama, įgyvendinant projektą, yra neįkainojama, siekiant bendro tikslo – plėtoti gastronominį turizmą.
Daugpilis, antras pagal dydį Latvijos miestas ir didžiausias Latgalos regiono miestas, šiemet šventė 750-ąsias metines. Miestas sulaukia daug turistų, todėl itin svarbu, kad jie ne tik susipažintų su lankytinomis vietomis, bet ir paragautų istorijos.
„Daugpilis yra daugiakultūris miestas, jame receptai kilę iš įvairių tautų. Organizuodami šventes ir festivalius visada užtikriname, kad lankytojai galėtų įsigyti maisto ir gėrimų, bet tai daugiausia – gatvės maistas. Šio projekto metu galėsime išplėsti asortimentą. Taip pat labai džiaugiamės, kad galėsime surengti keletą su maistu ir tradicijomis susijusių festivalių, tai atvers platesnes galimybes turistams susipažinti su turtingomis mūsų regiono tradicijomis.
Līga Rudzīte-Besakirska, Daugpilio miesto savivaldybės Turizmo skyriaus vadovė.
Be to, dalyvavimas projekte mums suteikia galimybę siūlyti gastronominius turizmo paketus ir kulinarijos meistriškumo kursus“, – sako L. Rudzīte-Besakirska.
Latgalos, kaip ir Šiaulių, regionas garsėja derlingomis žemėmis, žmonės čia plačiai užsiima grūdų auginimu, daržininkyste ir gyvulininkyste, aprūpina vietos produktais tiek prekybos centrus, tiek turgus. Bet gastronomijos turizmas, pasak L. Rudzītės-Besakirskos, nėra toks išvystytas, kaip norėtųsi.
„Turistai ir miesto svečiai nori paragauti mūsų regionui būdingų patiekalų ir sužinoti, kodėl būtent šie patiekalai ar skonių deriniai atskleidžia tikrąjį regiono skonį. Gastronomijos turizmas visame pasaulyje tampa vis populiaresnis, nes suteikia galimybę patirti vietą visais pojūčiais, įskaitant skonį“, – akcentuoja L. Rudzīte-Besakirska.
Tatjana Tepo, mitybos specialistė ir gastronomijos mokslininkė, sako, kad Latgalos kulinarinis paveldas atspindi regiono daugiakultūrę istoriją ir kaimo tradicijas: lenkų, baltarusių, lietuvių ir rusų virtuvės čia susilieja su senosiomis latvių kulinarijos tradicijomis. Daugelis patiekalų gaminami iš paprastų vietinių ingredientų, bet ruošiami savitais būdais, dažnai susijusiais su kaimo papročiais ir religinėmis tradicijomis.
Tatjana Tepo, mitybos specialistė ir gastronomijos mokslininkė.
„Unikalumas glūdi būtent šeimos pavelde. Daugelis receptų perduodami iš kartos į kartą, tad gali būti, kad ragaujant Latgalos regionui būdingą patiekalą skirtingose vietose, pajusite skirtingus niuansus. Manau, kad kiekviena šeima turėtų rūpintis, kad šie receptai neišnyktų ir kad svečiai, atvykę į Latgalą, taip pat galėtų pajusti jų ypatingą skonį“, – sako T. Tepo.
Paprastumas, vietinių produktų pasirinkimas, šeimos tradicijos ir meilė per maistą – šias savybes išskiria ekspertė, apibūdindama Latgalos patiekalus. O kuo galėtų pasimėgauti į Latgalą atvykę turistai?
T. Tepo pateikia ne vieną pasiūlymą: „krupņiks ar guļbim“ – sriuba iš kiaulienos kaulų su miežiais ir bulvėmis; „guļbešnīki“ arba „buļbešnīki“ – virtų bulvių suktinukai, įdaryti rūkyta kiauliena, kepti aliejuje ir patiekiami su grybų padažu arba pabarstyti tarkuotu sūriu; „kļockas“ – mielinės tešlos pyragėliai su varškės įdaru, aplieti grietinėle; latgalių ruginė duona, naminiai sūriai. Troškulį numalšinti galima vietiniais tradiciniais gėrimais – uogų ir žolelių arbatomis, naminiu alumi.
O koks regiono patiekalas skaniausias pačiai maisto ekspertei? „Tai būtų artimo žmogaus su meile pagamintas latgalių naminis sūris“, – sako T. Tamo, kviesdama keliautojus atrasti krašto virtuvę pagal savo skonį.
Veganiški šaltibarščiai. "Valerijono" archyvo nuotr.
Šiaulių gastronominio tapatumo ženklas galėtų būti šokoladas ir šokoladiniai gaminiai. „Rūtos“ archyvo nuotr.
Užs. Nr. 585626
Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos Programos IV prioritetą – Ekonominis turizmo ir paveldo potencialas. Konkretusis tikslas 4.1 – Kultūros ir tvaraus turizmo vaidmens stiprinimas ekonominio vystymosi, socialinės įtraukties ir socialinių inovacijų srityse.
Projekto pavadinimas: „Kulinarinio turizmo plėtra per šiuolaikinį tradicinės lietuvių ir latvių virtuvės skonį“. Projekto akronimas: „Paragauk istorijos“. Projekto numeris: LL-00224. Projekto vadovaujantis partneris – Šiaulių turizmo informacijos centras (Lietuva). Partneriai: Šiaulių technologijų mokymo centras (Lietuva) Daugpilio turizmo informacijos centras (Latvija), Daugpilio technologijų ir turizmo technikos mokykla (Latvija). Projekto įgyvendinimo trukmė: 2025 vasario 1 d. – 2027 sausio 31 d. (24 mėnesiai).
Visas projekto biudžetas - 643 363,78 €. Bendrasis Europos regioninės plėtros fondo finansavimas - 514 691,01 €.
Šis pranešimas parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už jo turinį pilnai atsako Šiaulių turizmo informacijos centras ir jis nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
