Naujausios
Nuo žygių iki koncertų
Saulėtą Kovo 11-osios rytą nuo Šiaulių arenos į Prisikėlimo aikštę pajudėjo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės organizuoto trispalvės žygio „Lietuva mūsų širdyse“ dalyviai. Tryliktą kartą vykusiame žygyje 300 metrų ilgio trispalvę nešė ir ją lydėjo gausus būrys žmonių – nuo vaikų iki senjorų.
Nuotaikingą muziką grojo prie eisenos prisijungęs Šiaulių pučiamųjų orkestras.
Su švente visus sveikino Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, sukęs ratus su Lietuvos valstybės vėliava.
Vidurdienį Prisikėlimo aikštėje prasidėjusioje iškilmingoje ceremonijoje Lietuvos vėliavą iškėlė Šiaulių universitetinės gimnazijos abiturientas Julius Čepauskas, šiais mokslo metais laimėjęs pirmąją vietą chemijos ir biologijos olimpiadų miesto etapuose bei antrąją vietą ekonomikos ir verslumo olimpiados regioniniame etape.
Lietuvos himną giedojo Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos solistė Gabija Kumpytė.
Su Nepriklausomybės švente sveikino Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos abiturientas Kipras Spulginas ir Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos abiturientas pianistas Povilas Ušinskis.
Šiaulių Vinco Kudirkos progimnazijos mokiniai šventės dalyviams parengė poezijos dovaną.
Per 200 dalyvių susivienijo masiniam malūnėlių šokiui – trispalviai malūnėliai sukosi pagal grupės „Kitava“ dainą „Žemė mano“.
Šventinę programą Prisikėlimo aikštėje baigė grupės „Saulės kliošas“ koncertas.
Mėgstantieji aktyvų laisvalaikį nuo 13 valandos kojas mankštino ėjime „Už laisvę kartu“. Ėjimas startavo Šiaulių centrinio parko estradoje, žygeiviai galėjo rinktis 4, 8 arba 13 kilometrų trasą.
Šiaulių koncertų salėje „Saulė“ vykusiame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo koncerte „90-ieji Lietuvoje“ programą atliko aktoriai Lina Rastokaitė, Jokūbas Bareikis ir Šiaulių bigbendas. Paklausyti koncerto susirinko pilnutėlė salė – kai kuriems klausytojams teko stovėti.
Šventinę dieną buvo galima nemokamai lankyti Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinius, parodas Šiaulių dailės galerijoje ir galerijoje „Laiptai“, dalyvauti ekskursijoje, edukaciniuose užsiėmimuose.
Kovo 10–12 dienomis Kaštonų alėjoje veikė režisieriaus A. Špilevoj, videomenininko D. Marcinkevičiaus, kompozitoriaus D. Gnedino sukurta vaizdo instaliacija „Kovo 11-osios portalai: gyva istorinė atmintis“.
Įteikta premija, atverti P. Bugailiškio namai
Vienas iš svarbiausių Kovo 11-osios renginių vyko Šiaulių kultūros centro galerijoje „Laiptai“ – čia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena paminėta iškilmingu susitikimu „Teisininkas, muziejininkas Peliksas Bugailiškis ir laisvos Lietuvos idėja“.
P. Bugailiškis (1883–1965) – viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės Šiaulių ir visos Lietuvos kultūrinio bei visuomeninio gyvenimo asmenybių.
P. Bugailiškio biografiją, veiklą bei palikimą pristatė Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja muziejininkystei Virginija Šiukščienė – P. Bugailiškio iniciatyva 1923 metais įkurtas muziejus Kovo 11-ąją minėjo 103-iąsias metines.
„Kalbėdami apie atkurtą Lietuvą, kalbame ir apie asmenybę, kuri ne atkūrė, bet sukūrė Lietuvą. Peliksas Bugailiškis prisidėjo prie Lietuvos kūrimo, jos klestėjimo. Jis buvo tokia įvairiapusė asmenybė, kad kartais net sunku patikėti, jog tai yra vieno žmogaus darbai“, – sakė V. Šiukščienė.
Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė pristatė įkurto Šiaulių kultūros centro P. Bugailiškio etnologijos centro vizijos kryptis: Pelikso Bugailiškio atminimo erdvė, etninė kultūra, kūrybinės rezidencijos.
Popietėje pratęsta ilgametė tradicija – įteikta 23-ioji Šiaulių „Aušros“ muziejaus Pelikso Bugailiškio premija, skiriama už reikšmingą veiklą muziejininkystės, kraštotyros ir kultūros paveldo puoselėjimo srityse.
2026 metų premiją Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza įteikė Pakruojo krašto muziejaus „Žiemgala“ vadovei Daivai Skrupskelytei, aktyviai muziejininkei ir bendruomenės telkėjai, kurios veikla svariai prisideda prie krašto istorijos, tradicijų ir kultūrinės atminties puoselėjimo.
Pasak R. Balzos, visada norisi atkreipti dėmesį į žmones, kurie yra tarsi švyturiai: jų dėka atsiranda iniciatyvos, susiburia žmonės. Būtent toks sutelkiantis, iniciatyvus žmogus ir yra D. Skrupskelytė, atgaivinusi ir išpopuliarinusi „Žiemgalos“ muziejų, organizuojanti parodas, edukacijas, koncertus, vienijanti bendruomenę.
Už atsidavimą gimtojo krašto labui, iniciatyvą bei nuveiktus darbus laureatei dėkojo Pakruojo rajono meras Saulius Margis.
D. Skrupskelytei Žeimelis – gimtasis kraštas.
„Man nėra sunku dirbti, nes šį kraštą labai myliu, o kartu su bendruomene galime nuveikti daug prasmingų darbų“, – sakė laureatė.
Iškilmingą renginį baigusiame koncerte „Kai laisvė prabyla“ grojo Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas Modesto Barkausko, koncertą vedė Jomantė Šležaitė-Paukštė.
Po koncerto atvertos restauruoto P. Bugailiškio namo erdvės – Šiaulių kultūros centro P. Bugailiškio etnologijos centras. Autentiškoje aplinkoje parengta ekspozicija apie P. Bugailiškį ir jo šeimą. Tikimasi, kad ši erdvė taps dar vienu gyvu kultūrinės atminties tašku.
