Iššūkis Šiaulių regionui – išlaikyti pasiektą tempą

Joniškio rajono savivaldybės nuotr.
Bendradarbystės erdvės pastatas ir jame planuojamos veiklos Joniškio mieste.
Šiaulių regionas užima trečią vietą pagal pasirašytas Europos Sąjungos investicijų sutartis. Regiono plėtros tarybos nariai sutinka, kad gerus rezultatus lemia aktyvus bendradarbiavimas ir nuolat auganti patirtis.
2022–2030 metų Šiaulių regiono plėtros plane suplanuotas net 121 projektas, o bendra investicijų suma iš viso siekia 241 mln. eurų, iš jų 180 mln. eurų yra ES lėšos. Reikia judėti pirmyn, nes bendruomenė turi gausybę poreikių – nuo socialinių paslaugų ir žaliųjų erdvių iki geresnių sąlygų verslo ir pramonės proveržiams.

 

Didelė projektų įvairovė – visapusiška pažanga

Atskirų rajonų savivaldybių administracijų bendradarbiavimas patvirtina, kad vietos savivalda, verslas ir bendruomenės yra pasiruošę dirbti išvien – ir dirbti ambicingai. Pagrindines regiono plėtros kryptis atspindi didžiausių investicijų sritys: miesto integruota plėtra – per 53,2 mln. eurų investicijų, vandentvarkos paslaugų prieinamumo didinimas – 46,1 mln. eurų, socialinių paslaugų infrastruktūros stiprinimas – 37,5 mln. eurų. Didelė dalis investicijų – ES fondų lėšos, tik vandentvarkos projektai išsiskiria tuo, kad jų finansavimas iš ES siekia iki 50 proc., tad prisiimti didžiausią finansinį svorį tenka pačioms savivaldybėms.

Būtent vandens tiekimo ir nuotekų tinklų projektus vietiniai žmonės vadina „šuoliu į civilizaciją“. Iš tiesų, vandentvarkos infrastruktūros laukia dideli pokyčiai, kurie turės tiesioginę įtaką žmonių gyvenimo kokybei. Pavyzdžiui, Kelmės rajone bus nutiesta apie 8 km naujų nuotekų tinklų, apie 3,7 km naujų vandens tiekimo tinklų, taip pat rekonstruoti 3 nuotekų valymo įrengimai ir atnaujinti Kelmės miesto vandens gerinimo įrengimai.

Į regiono pažangos žemėlapį taip pat patenka projektai, skirti investicinės aplinkos gerinimui, verslo sąlygų stiprinimui, turizmo objektų patrauklumo didinimui ir darnaus judumo plėtrai. Į priekį aktyviai juda ne tik didieji miestai ir jų savivaldybių administracijos, bet ir mažesnės.

Ką pamatysime iki 2030-ųjų?

Patirtis rodo, kad sutelkusios jėgas savivaldybių administracijų komandos gali efektyviai panaudoti ES finansinio laikotarpio galimybes. Vienas įspūdingiausių investicijų projektų regione – J. Jablonskio gatvėje statomas naujas sporto veikloms skirtas pastatas, suprojektuotas bendrojo ir neformaliojo ugdymo veikloms, sveikatos paslaugų teikimui ir sporto veikloms organizuoti. Šis kompleksas yra vienas stambiausių regiono projektų, jo vertė siekia 18 mln. eurų.

Dar daugiau priežasčių judėti šiauliečiams suteiks mieste formuojamas vientisas dviračių takų tinklas: atnaujinamos ir naujai tiesiamos 27 atkarpos, kurių bendras ilgis sudarys 33 kilometrus.

Radviliškio rajone bus sutvarkytos prieigos prie miesto istorinių vietų. Iki šiemet Šeduvoje atidaryto „Dingusio štetlo“ muziejaus bus nutiestas 2,6 km pėsčiųjų-dviračių takas.

ES lėšos keičia ir Joniškio gyvenimą. Mieste bus įkurta moderni kūrybinė studija – atsivers bendradarbystės erdvė, kuri taps tramplinu jauniesiems kūrėjams ir verslams, teikiantiems profesionalias fotografijos ir vaizdo įrašų paslaugas, kai vizualinis turinys šiais laikais – itin paklausus.

Naujosios Akmenės gyventojus rajono savivaldybės administracijos projektas saugos nuo vasaros karščių – mieste pagausės medžių ir želdinių, kurie teiks pavėsį ir gerins mikroklimatą, ypač zonose, kurios šiltuoju metų laiku virsta „karščio salomis“.

Pasitelkusi savo ir ES lėšas Pakruojo rajono savivaldybės administracija įsigys 19 socialinių būstų. Dalis jų bus pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems gyventojams ir gausioms šeimoms.

Visi šie projektai – tik dalis ryškių pokyčių, kurie vyksta Šiaulių regione.

Augimą lemia bendros pastangos

Šiaulių regioniniame forume šiemet buvo pažymėta, kad mūsų kraštas turi gilias pramonės ir verslo tradicijas, todėl nenuostabu, kad verslumo ir konkurencingumo didinimas išlieka pirmosiose poreikių sąrašo eilutėse.

Regionų plėtros taryba sutaria, kad Šiaulių miestui itin reikalingos investicijos į pramonės ir transporto infrastruktūrą – nuo tiltų ir viadukų rekonstrukcijos iki mobilumo sprendimų, kurie užtikrintų tiek kasdienį judumą, tiek karinio mobilumo funkcijas.

Vis dėlto kad regionas iš tiesų žengtų į aukštesnį lygį, neužtenka vien viešųjų lėšų. Būtinas ir privatus indėlis ir verslų įsitraukimas – iniciatyva kurtis naujose teritorijose.

Verslas gali pasiūlyti inovacijas, greitį ir lankstumą, o savivalda – strateginę kryptį ir infrastruktūrą. Šis tandemas – raktas į pramonės modernizavimą, naujų darbo vietų kūrimą ir talentų pritraukimą.

Užs. Nr. 584803

11