Bostone įteiktos Šnobelio premijos už įvairius keistus ir juokingus tyrimus

AP nuotr.

Pica mintantys driežai, česnakas motinos piene ir pirštų nagų augimo tempai – tokie gana keisti moksliniai tyrimai šiemet per ceremoniją Bostone buvo apdovanoti Šnobelio premijomis.

Pasak organizatorių, 35-ąjį kartą įteikti šmaikštūs apdovanojimai skiriami už mokslinius tyrimus, kurie „verčia žmones nusijuokti, o paskui – susimąstyti“. Kasmetinėje iškilmingoje ceremonijoje, kurios tema šiemet buvo virškinimas, susirinko apie 1 000 žiūrovų, o taip pat vėl pasirodė tikrosios Nobelio premijos laureatai.

Nigerijos, Togo, Italijos ir Prancūzijos tyrėjų komanda laimėjo mitybos premiją už tai, kad aiškinosi, ar tam tikri driežai teikia pirmenybę tam tikroms picų rūšims. Pediatrijos srityje JAV mokslininkai buvo įvertinti už tai, kad ištyrė, ką patiria žindomas kūdikis, kai jo motina valgo česnaką.

Miręs JAV mokslininkas Williamas Beanas gavo literatūros apdovanojimą už tai, kad 35 metus kruopščiai fiksavo vieno iš savo nagų augimo tempą.

Vokiečių mokslininkai Fritzas Renneris ir Jessica Werthmann gavo taikos premiją už įrodymus, kad alkoholis kartais gali padėti įgyti užsienio kalbos įgūdžių. F. Renneris sakė, kad ši idėja kilo vartojant gėrimus konferencijoje Vienoje. J. Werthmann pabrėžė, kad jie neskatina vartoti alkoholio, tačiau pridūrė, kad apdovanojimas atitinka jų ketinimą prajuokinti ir priversti susimąstyti.

Kiti Šnobelio premijų laureatai – Vokietijos Maxo Plancko instituto mokslininkai, kurie aiškinosi, kodėl makaronų padažas supuola į gumulus, Indijos inžinieriai, tyrę dvokiančių batų įtaką batų lentynėlių naudojimui, ir Japonijos biologai, tikrinę, ar karvių dažymas zebro dryžiais gali atbaidyti muses.

Prizai taip pat atiteko komandoms, tyrinėjusioms meilikavimo poveikį narcizams (toks asmenybės bruožas), teflono prarijimo įtaką sotumui ir alkoholio poveikį šikšnosparnių skraidymo bei echolokacijos gebėjimams.