Smegenų sukrėtimas ar lengvas sumušimas – kaip atskirti?

Nicoleta Ionescu, shutterstock nuotr.
anteja
Smūgis į galvą – situacija, kurią patyrus neretai sunku tiksliai suprasti, kas iš tiesų nutiko: ar tai tik lengvas sumušimas, ar rimtesnis smegenų sukrėtimas? Nors išoriškai abu atvejai gali atrodyti panašiai, simptomai, rizikos ir reikalinga pagalba – skiriasi. Net menkiausi galvos sužeidimai gali turėti ilgalaikių pasekmių, tad atpažinti, kada būtina papildoma pagalba ar išsamesni tyrimai, tampa itin svarbu.

Kaip atpažinti smegenų sukrėtimą?

Smegenų sukrėtimas – tai lengvos galvos traumos forma, kai trumpam sutrinka smegenų veikla. Dažniausi požymiai: trumpalaikis sąmonės netekimas (nors nebūtinai), stiprus galvos skausmas, svaigulys, pykinimas ar vėmimas. Taip pat būdingi laikini atminties sutrikimai, orientacijos praradimas, sunkumas susikaupti. Net jei po traumos simptomai pasireiškia ne iš karto, būtina stebėti savijautą artimiausiomis valandomis. Esant neaiškiems ar ilgai trunkantiems simptomams, gydytojų dažnai rekomenduojamas galvos magnetinis rezonansas – tai modernus ir itin tikslus būdas įvertinti galimų vidinių pažeidimų mastą ir užtikrinti, kad neatsirado komplikacijų, kurių išoriškai nematyti.

Kada galima įtarti lengvą sumušimą?

Lengvas galvos sumušimas dažniausiai pasireiškia vietiniu skausmu ar patinimu ten, kur buvo smūgis. Tokiais atvejais paprastai nepasireiškia rimtesni neurologiniai simptomai: nėra sąmonės praradimo, pykinimo, neryškios regos ar dezorientacijos. Skausmas lokalizuojasi tik ties pažeista vieta ir dažniausiai išnyksta per kelias dienas. Jei skausmas stiprėja arba atsiranda naujų simptomų (pavyzdžiui, stiprus galvos skausmas, silpnumas ar traukuliai), rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydytoją – kartais net nedideli sužeidimai gali slėpti rimtesnes problemas.

Ką daryti patyrus galvos traumą ir kaip elgtis toliau?

Nesvarbu, ar įtariate lengvą sumušimą, ar smegenų sukrėtimą, svarbiausia – ramiai stebėti būklę ir nevengti pasikonsultuoti su medikais. Po tokio įvykio reikėtų ilsėtis, vengti sunkios fizinės veiklos ir nuolat stebėti, ar neatsiranda naujų simptomų. Ypač atidūs turėtų būti vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ar sergantys lėtinėmis ligomis. Jei būklė blogėja, kyla abejonių dėl savo ar artimojo sveikatos, būtina nedelsti – kuo anksčiau nustatoma tiksli diagnozė, tuo didesnė tikimybė išvengti komplikacijų.

Kiekviena galvos trauma reikalauja atsakingo požiūrio. Skirkite dėmesio signalams, kuriuos siunčia jūsų kūnas, o kilus abejonėms – pasikonsultuokite su specialistais ar atlikite tyrimus. Rūpestingas požiūris į save padeda išvengti ilgalaikių sveikatos problemų ir užtikrina greitesnį grįžimą į įprastą gyvenimo ritmą.

Užs. Nr. 580494