Naujausios
Liepos 16 dieną 16 valandą Šiauliuose, Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje, vyks renginys, skirtas visuomenininko, kraštotyrininko, Šiaulių žydų bendruomenės metraštininko Leibos Lipšico (1925–2002) 100-osioms gimimo metinėms.
Renginyje istorikas Jonas Kiriliauskas skaitys paskaitą „Leiba Lipšicas XX a. istorijos virsmuose“. Į renginį planuoja atvykti L. Lipšico marti Margarita Lipšicienė.
Po minėjimo muziejuje renginio dalyviai pratęs susitikimą Šiaulių apskrities žydų bendruomenėje.
L. Lipšicas buvo vienas žymiausių žydų pokarinių kraštotyrininkų Šiaulių krašte, amžininkų vadintas vaikščiojančia enciklopedija.
L. Lipšicas – vienas iš Šiaulių žydų bendruomenės, atkurtos 1989 m., steigėjų, jos metraštininkas, Šiaulių žydų istorijos ir kultūros tyrinėtojas. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomas L. Lipšico perduotas per daugelį metų sukauptas archyvas „Sušaudytas Šiaulių žydų pasaulis 1941–1944 m.“.
L. Lipšicas gimė 1925 m. liepos 14 d. Rygoje. Jo tėvas Morduchas Lipšicas dirbo Chaimo Frenkelio odų perdirbimo fabriko vyriausiuoju buhalteriu ir gamybos vedėju, motina Estera Rabinavičiūtė buvo mokytoja, privačios žydų progimnazijos direktorė. L. Lipšicas mokėsi žydų mokykloje, vėliau – Šiaulių berniukų gimnazijoje, kurios nebaigė, nes mokslus nutraukė Antrasis pasaulinis karas.
1941 m. rugpjūčio 15 d. L. Lipšicas kartu su tėvais ir jaunesniu broliu pateko į Šiaulių getą. 1944 m. liepą buvo išvežti į Štuthofo koncentracijos stovyklą.
Vėliau L. Lipšicas su tėvu pateko į Dachau, mama ir brolis liko Štuthofe. L. Lipšico tėvas sulaukė išlaisvinimo, tačiau netrukus mirė Dachau. Mama ir brolis žuvo Štuthofe, likviduojant koncentracijos stovyklą, „mirties žygio“ metu.
Lietuvoje L. Lipšicas įgijo mechaniko specialybę, dirbo Šiaulių ir Panevėžio geležinkelio ruožuose vyriausiuoju mechaniku, ėjo kitas pareigas. Nepaisydamas sutrikdytos sveikatos, savo gyvenimą paskyrė žuvusių, nukentėjusių tautiečių atminimui išsaugoti.