Naujausios
Originali paroda
Lietuvos kultūros taryba J. Kildušienei skyrė stipendiją lietuvių tautinio kostiumo detalės – pirštinių (žemaitiškų) rinkinio sukūrimui ir parodai.
Parodoje Šiaulių galerijoje „Akis“, atidarytoje per „Šiaulių dienas“, buvo eksponuojama šešiolika porų pirštinių. Parodos atidaryme dalyvavusi menotyrininkė Michalina Adomavičienė atkreipė dėmesį, kad pirštinių paroda – „originalus žingsnis“, nes įprastai rengiamos tapybos, skulptūros ar keramikos parodos.
Menotyrininkė priminė, kad J. Kildušienė – auksarankių Šliūpų giminės dinastijos atstovė, jaučianti gilias šaknis, žinių besisemianti ne tik iš muziejų, knygų, bet ir mamos, kitų šeimos moterų.
J. Kildušienės močiutė Amelija Šliūpienė buvo puiki siuvėja, mezgėja ir audėja, austi išmokusi dar iš savo mamos.
J. Kildušienės mama Aleksandra Pocienė labiausiai išgarsėjo pirštinėmis – jos kūryba pristatyta daugybėje parodų ir saugoma „Aušros“ muziejuje.
Vyriausioji A. Šliūpienės dukra Kazimiera mezgė, ypač gražiai siuvinėjo, audė. Garsiosios Apolonijos Šliūpaitės-Šliupienės austos lovatiesės, užuolaidos, rankšluosčiai, servetėlės buvo eksponuojamos Šiaulių krašto ir respublikinėse tautodailės parodose, meistrystė įvertinta audėjų audėjos nominacija.
2019 metais J. Kildušienės, jos močiutės, mamos ir dviejų tetų kūryba buvo eksponuojama Papilėje, Simono Daukanto memorialiniame muziejuje.
„Tradicijas labai kruopščiai išstudijavusi, pažinusi ir išgyvenusi nuo vaikystės, labai kūrybingai pateikia mūsų laikmečiui, dabarčiai, – apie J. Kildušienę sakė M. Adomavičienė. – Pirštinėse išmegzti geometriniai, augaliniai motyvai tokie smulkūs, delikatūs, juvelyriškai atlikti – ne tik siūlų plonumas, bet ir raštų plonumas, sugebėjimas su raštais taip žaisti, ieškoti santykių! Tikra tautodailės meistrė, kuri sugeba, sukaupusi senąsias tradicijas, pritaikyti šių dienų poreikiams.“
Dabar parodą „Lietuvių tautinio kostiumo detalė – pirštinės (žemaičių)“ galima pamatyti Žiemgalos muziejuje Žeimelyje. Ekspozicija veiks iki spalio 14 dienos.
Tęsia tradicijas
J. Kildušienė 2017 metais Šiaulių „Aušros“ muziejuje tyrinėjo Balio Buračo rinkinį, papildyti žinių apie pirštines važiavo ir į kitus Lietuvos muziejus. Liepos mėnesį vėl grįžo į „Aušros“ muziejų – dar daugiau sužinoti, gilintis, perprasti pirštinių kodus.
Tautodailininkė nuolat po kruopelytę renka informaciją iš vyresnių žmonių, klausinėja mamos, skaito senas knygas. Naujos medžiagos, sako J. Kildušienė, nėra daug, išleista vienintelė solidi Dalios Bernotaitės-Bieliauskienės knyga „Lietuvių tautinis kostiumas. Pirštinės ir kojinės“.
J. Kildušienė visuomet mezgė tik žemaitiškas pirštines. Kuo jos ypatingos?
„Prieškario žemaičių pirštinės, palyginus, yra labai spalvingos. Žiūrėdami į pirštines muziejaus vitrinoje, matytume melsvą, šviesiai violetinę spalvą – jos išblukusios, nes būdavo dažomos natūraliais dažais. Kai išverti pirštinės vidų, kur nepatekusi saulė, pamatai visai kitas spalvas“, – sako tautodailininkė.
Kai Lietuvoje parduotuvėse atsirado cheminiai dažai, žemaitės į pirštines pradėjo įmegzti rožinę ir violetinę spalvas: „Būdavo labai daug pirštinių su augaliniais motyvais, tulpėmis, ramunėmis, žvaigždutėmis. Imdavo juodą arba pilką pagrindą ir megzdavo ryškias gėles.“
Kalbėdama apie ankstesnius laikus, J. Kildušienė primena visą procesą: nukirptų avių vilną reikėdavo iškaršti, suverpti. Pirštinių spalvos dažniausiai būdavo įvairių atspalvių pilkos, rudos, raštą dažniausiai įmegzdavo baltą. Žemaičių pirštinėse yra daug smulkaus rašto.
Kuo skiriasi vyrų ir moterų pirštinės? Tautodailininkė paaiškina: išeiginėse vyrų pirštinėse vyrauja geometriniai raštai, moterų – augaliniai ornamentai. Moterų pirštinių spalvos ryškesnės, vyrų santūrios.
Vertingą medžiagą tarpukariu apie pirštines surinko Antanas Tamošaitis su žmona Anastazija Tamošaitiene: J. Kildušienė turi serijos „Sodžiaus menas“ 5-ąją knygą, išleistą 1933 metais, iš jos semiasi piešinių, raštų pirštinėms.
Tautodailininkė keletą pirštinių yra atkūrusi pagal saugomas „Aušros“ muziejuje. Atkreipė dėmesį: nors pirštinių raštai kartojasi, kiekviena mezgėja sugalvoja ir kažką savo.
„Yra labai daug įdomių dalykų, susietų su pirštinėmis. Pas mus vertinami margučiai, juostos, tik kažkodėl mažai dėmesio skiriama pirštinėms. O pirštines reikia aukštinti! Kai nuvažiuoju į Latviją, aplankau salonėlius, ten tokia pirštinių įvairovė, toks grožis, jie taip vertina pirštines! Kartą Kuldygoje per šventę pataikėme tiesiai į pirštinių rojų“, – sako J. Kildušienė.
Ir primena gražias lietuvių tradicijas: mezgėja iki vestuvių turėdavo primegzti pirštinių. Pirštinės būtinai būdavo dovanojamos per vestuves, dažnai – per krikštynas ir dar – duobkasiams. Gera mezgėja būdavo nusimezgusi daug pirštinių.
Pirštinės keliauja po parodas
Mezgimas J. Kildušienei – ramybė ir meditacija, džiaugsmą teikiantis procesas. Niekada nemezga, jei nėra nuotaikos ar užklumpa rūpesčiai.
Pirmą kartą pirštines eksponavo 2017 metais respublikinėje tautodailės parodoje „Lietuvių liaudies ornamentika tautodailininkų kūryboje“ Šiaulių dailės galerijoje.
Vėliau grupinės tautodailės parodos pasipylė viena po kitos: paroda „Lietuvai-100“ Šiaulių dailės galerijoje, respublikinė liaudies meno paroda „Gyvos jungtys“ Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje Vilniuje, paroda „Tarp žemaičių“ Šiaulių dailės galerijoje, paroda „Protėvių ženklai tradicinėje tekstilėje“ Antano ir Anastazijos Tamošaičių galerijoje „Židinys“ Vilniuje, virtuali paroda „Tautodailės meno ritmas Šiaulių regione“, Šiaulių regiono tautodailės paroda Šiaulių dailės galerijoje, 8-oji Pasaulio žemaičių dailės paroda „Prisimenant Žemaitiją“ Telšių kultūros centre, paroda „Tautodailė Šiaulių regione“, skirta Lietuvos tautodailininkų sąjungos 55-mečiui Šiaulių dailės galerijoje, 4-oji respublikinė tautodailės paroda-konkursas „Iš Džiugo sakmių“ Telšių kultūros centre (Etninės kultūros globos tarybos sprendimu J. Kildušienės pirštinės įvertintos paskatinamuoju prizu), Šiaulių krašto tautodailininkų kūrybos paroda Lietuvos tautodailininkų sąjungos galerijoje Vilniuje, paroda „Saulės zigzagai“ galerijoje „Akis“, paroda „Gyvoji tradicija“ Klaipėdos etnokultūros centre.
2019 metais J. Kildušienės pirštinės buvo įvertintos respublikinio liaudies dailės konkurso „Aukso vainikas“ regioninio turo antrąja vieta.
