Naujausios
Organizmo negalią išduoda raumens jėga
Tai, kaip diagnozuoja ir gydo taikomosios kineziologijos specialistas, panašu į mistinį pokalbį su žmogaus pasąmone, į savotišką klasikinės medicinos atstovų pajuokiamą burtininkavimą. „Jūs būsite vieni, jūsų nesupras, bet jūs gydysite tuos, kurių kiti nebeišgydo“, — prisimena dėstytojų žodžius vienas iš nedaugelio šios srities specialistų Lietuvoje Valdas Jonelys.
Genovaitė PRIVEDIENĖ
Susidomėjo Rusijoje
Kineziterapeutu Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje dirbantis V. Jonelys taikomąja kineziologija susidomėjo prieš 6 metus. Šios Rusijoje atskira medicinos šaka pripažintos metodikos mokėsi Maskvoje, Sankt Peterburge.
„Klasikinėje medicinoje visi medikai žiūri tik savo srities, gydo tik vieną organą ar sistemą. Bet juk organai nedirba atskirai, jie tarpusavyje susiję, jie sudaro visumą, dirbančią mūsų sveikatos labui. O kai nėra sutarimo tarp imuninės, endokrininės, virškinimo, nervų, emocinės sistemų — turime problemą. Taikomoji kineziologija, sujungdama atskiras sistemas į visumą, padeda diagnozuoti, ieško gydymo būdo, galinčio paveikti visumą“, — pasakoja V. Jonelys.
Taikomoji kineziologija — bene jauniausia alternatyviosios medicinos rūšis, 1964 metais sukurta praėjusiais metais mirusio amerikiečių gydytojo Džordžo Guthardo. Per 45 gyvavimo metus ši metodika padarė milžinišką šuolį.
Iškalbingieji raumenys
Kineziologija — mokslas apie judesį. V. Jonelys pasakoja, kad taikomojoje kineziologijoje judesiu vadinama visa, kas vyksta organizme — cheminės reakcijos, galvojimas (minties judesys), emocinis stresas, virškinimas, energetinių meridianų veikla ir taip toliau.
Kaip atsirado judesiu pagrįsta taikomosios kineziologijos metodika? V. Jonelys pasakoja, kaip jos sukūrėjas Dž. Guthardas stebėjo sportuojantį žmogų, kuris skundėsi, kad jam darant tam tikrus veiksmus atsirėmus į sieną atšokdavo mentė. Dž. Guthardas pradėjo galvoti, kodėl. Priekiniame dantytajame raumenyje jis rado skausmingą tašką. Pradėjo tą tašką tyrinėti, dirginti. Bemasažuojant skausmas dingo, kartu sustiprėjo raumuo, mentė nebeatšokdavo. Tyrinėdamas Dž. Guthardas vėliau aptiko, kad šis raumuo turi ryšį su plaučiais ir problemą sukėlė plaučių veiklos sutrikimas.
Šis pirštais pajustas pokytis ir buvo didelės metodikos, paremtos raumenų testavimu, pradžia.
„Kai esame sveiki, mūsų raumenynas stiprus. Kas nutinka žmogui, ištiktam ligos, puikiai visi matome (judėjimo, apsitarnavimo ar kitos veiklos sutrikimai). Testavimo būdu randame silpnus arba pakitusios struktūros raumenis. Pavyzdžiui, jei sportuojant tie patys raumenys kasdien patiria kokį krūvį — raumuo keičia savo struktūrą. Pasikeičia raumens reakcija į išorės dirgiklį. Ta reakcija gali keistis ne tik nuo paties raumens pokyčių, bet ir nuo vidaus organų pasikeitusios veiklos, nes kiekvienas kūno raumuo turi ryšį su kokiu nors organu, esančiu toli nuo jo“, — pasakoja V. Jonelys.
Jis pastebėjo, kad bene aštuoniais atvejais iš dešimties (jei nėra buvusios traumos), kada žmogui skauda nugarą, kalti būna vidaus organai — inkstai, žarnynas, prostata, šlapimo pūslė, kiaušidės ar kasa. Jei skauda pečiai — reikia ieškoti negalavimų plaučiuose, bronchuose, gerklėje; priešingos kūno pusės klubo sąnarys taip pat labai svarbus. Taigi dažniausiai problema yra ne ten, kur skauda.
Kaip dirba specialistas
Norėdamas diagnozuoti kūno sutrikimus, taikomosios kineziologijos specialistas testuoja apie 100 kūno raumenų — tikrina jų pasipriešinimo poveikiui jėgą. Atsižvelgiant į probleminės zonos ypatumus, užtenka įvertinti keletą raumenų.
Radus silpną raumenį, ieškoma, kokia yra to silpnumo priežastis — struktūrinė, cheminė ar kita. Tam tikslui dažniausiai naudojami vadinamieji nozodai — ampulės, kuriose esančiame skystyje įrašyta informacija apie ligos sukėlėją. Tie nozodai priglaudžiami prie odos ir tikrinama, ar raumuo į jį reaguoja. Jei, pavyzdžiui, silpnas raumuo staiga sustiprėja, pridėjus nozodą, kuriame įrašyta grybelio informacija, daroma išvada, kad organo, susijusio su tuo raumeniu, susirgimo priežastis — grybelio infekcija.
Nustačius negalavimo priežastį, taikomosios kineziologijos specialistas testuoja, kokie augalai, maisto papildai, vaistai ar kiti preparatai galėtų padėti pasveikti. Tam prie odos pridedamas to preparato pavyzdys arba jis sudirgina žmogaus jutiminius receptorius: skonio, uoslės, regos ir pan. Jei raumens jėga nuo kokios nors medžiagos sustiprėja — ji tinka organizmui sveikatinti.
„Taikomoji kineziologija padeda užkirsti kelią rimtoms problemoms, nes leidžia aptikti ankstyvos stadijos ligą, kol dar nėra regimų simptomų. Tačiau kūnas jau išduoda, kad atsiranda pokyčiai“, — sako medikas.
Taikomosios kineziologijos specialistui žinoti reikia labai daug — tenka išmanyti biochemiją, fiziologiją, neurologiją, traumatologiją, anatomiją. Šios srities medikas savo darbe taiko daugelį medicinos sričių — akupresūrą, refleksoterapiją, akupunktūrą, meridianinę terapiją, homeopatiją, aloterapiją, gydytojo jutimais paremtą osteopatiją, chiropraktiką ir daugelį kitų būdų.
Padėti galime patys sau
Kokios yra žmogaus galimybės pačiam diagnozuoti savo ligą ir surasti tinkamiausią jai gydyti preparatą?
„Aš nenustoju stebėtis organizmu — kiek jis turi rezervų, o mes jais nepasinaudojame. Suvartojame saujas lengva ranka skirtų vaistų, nors jų poveikio organizmui nežinome. O mūsų kepenys turi viską perdirbti... Jei visą gyvenimą žmogus gydytas netinkamai, ir taikomosios kineziologijos specialistui dirbti su juo labai sunku, sunku kardinaliai ką nors pakeisti“, — apgailestauja V. Jonelys.
Jei žmogus įsiklausytų į savo vidinį balsą, būtų atidesnis kūno siunčiamiems signalams, — perskaitytų juos ir pasinaudotų savo labui.
„Kūnas duoda informaciją apie sutrikimus, tik mes nesuprantame. Pavyzdžiui, jei naktį atsibundame tam tikru metu — galime spėti esant tam tikro meridiano, kuris tuo metu yra aktyvus, problemas. O tai kartu parodo ir organo, su kuriuo meridianas susijęs, bėdas.
Mes kūno galime paklausti, ar jam tinka kokia žolė ar vaistas. Kūnas per odą bei jutiminius receptorius tai jaučia ir reaguoja.
Anot V. Jonelio, kiekvienas žmogus galėtų klausyti savo kūno balso ir sau pagelbėti. Mumyse slypi didelis potencialas, tačiau dažnai savo veiksmais mes neleidžiame jam pasireikšti.
DIAGNOSTIKA. V. Jonelys demonstruoja, kaip taikomosios kineziologijos būdu testuojami raumenys.
Eimanto CHACHLOVO nuotr.