Vieno širdies svečio istorija

Vieno širdies svečio istorija

Vieno širdies svečio istorija

„Mano stimuliatorius — kaip brangus svečias“, — sako aštuoniasdešimt aštuntuosius einanti šiaulietė Asia Barštein, kurios “senukui“ (taip vadina širdies stimuliatorių) — jau 17 metų.

Nijolė KOSKIENĖ

nikos@skrastas.lt

Kiek kainavo M. Šagalas

„Aš kartais užmirštu, brangieji, kad man jau 88 metai“, — išsitaria Asia Barštein. Tačiau moteris puikiai prisimena tą dieną, kai jai sutriko širdies veikla.

Tada ji buvo Maskvoje aplankyti dukters, nuėjo į Marko Šagalo parodą. Bežiūrint iliustracijas Nikolajaus Gogolio „Mirusioms sieloms“ pasidarė taip silpna, kad moteris atsisėdusi net užsnūdo. “Mane pažadino muziejaus prižiūrėtoja. Kaip ji mane barė, atseit, čia ne miegoti ateinama“, — prisimena ponia Asia. Moteris vis dėlto apžiūrėjo parodą, šiaip taip parsigavo pas dukterį, pamatavo pulsą — jis siekė vos 38 tvinksnius per minutę.

„Grįžusi į Šiaulius, iškarto nuėjau pas daktarą R. Stankevičių ir papasakojau, kiek man kainavo Šagalas“, — juokiasi A. Barštein. Ji džiaugiasi, kad daktaras iš karto supratęs — jai reikia širdies stimuliatoriaus.

Pasirinko tarybinį

A. Barštein į Kauno klinikas atsigulė 1992-aisiais. Kai jos paklausė, pas kokį chirurgą norėtų operuotis, ji pagalvojusi: tegul bus tas jaunas, ką tik institutą baigęs ordinatorius, palatos gydytojas (dabar jis Kardiologijos klinikos sektoriaus vadovas mokslų daktaras Aras Puodžiukynas). A. Barštein, buvusi Šiaulių universiteto dėstytoja, prisipažino visada tikėjusi, kad jaunieji daro progresą.

„Ir štai Puodžiukynas atėjo į mano palatą, prisėdo ant lovos ir paklausė: na, kokį stimuliatorių dėsime? Pasiteiravau, o kokie yra? Jis ėmė vardyti: yra amerikietiški — kainuoja 800 dolerių, yra japoniški — kainuoja 900 dolerių. Tada aš kukliai paklausiau, gal dar kokių yra. Pasakė, kad yra tarybiniai, jie nemokami. “Tada man bus gerai tarybinis“, — pasakiau“, — detaliai prisimena dialogą su jaunu daktaru ponia Asia.

Moteris prisimena operacijos dieną — operacija buvusi labai sudėtinga, nes daktarui niekaip nepavyko pritvirtinti laidelių. Tad pacientė, kuriai buvo atlikta vietinė nejautra, jauną daktarą raminusi: nesijaudinkite, daktare, aš žinau, kad jums pavyks.

Operacija pavyko. Nuo to laiko pacientė kasmet po du kartus važinėja tikrintis pas savąjį daktarą. Kai apsilankė šį gruodį, A. Puodžiukynas prisipažino buvo pasirengęs keisti implantą (vis dėlto 17 metų), tačiau patikrinęs jo veiklą, pakeitė nuomonę — kol kas stimuliatorius tarnauja puikiai.

„Man nelabai sekėsi gyvenime, bet su stimuliatoriumi pasisekė“, — sako Asia ir rodo medicinos kortelę, kurią vadina “Širdies knyga“. Joje yra ir stimuliatoriaus pasas su išsamiu jo aprašymu ir daktaro pabrauktu sakiniu, kad stimuliatoriui išsikrovus iki 80 impulsų per minutę, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tačiau moters širdies draugas kol kas tvinksi 92 kartus per minutę.

„Jei taip bus ir toliau, gal išsipildys mano sena svajonė išeiti iš gyvenimo be operacijos“, — prasitaria A. Barštein.

Moteris prisipažino stimuliatoriaus visai nejaučianti, tačiau jis užsičiuopia — kairėje pusėje virš širdies yra nemaža (beveik dviejų degtukų dėžučių dydžio) plokštelęė.

„Mano stimuliatorius — kaip brangus svečias“, — sako ponia Asia, štai jau 17 metų su stumuliatoriumi gyvenanti pilnavertį gyvenimą. O apribojimai minimalūs: jai negalima sunkiai nešti (bet ji kartais to nepaiso) ir draudžiamas bet koks gydymas elektros prietaisais.

Citata: „Man nelabai sekėsi gyvenime, bet su stimuliatoriumi pasisekė.“

STIMULIATORIUS: Asiai Barštein tarybinis širdies stimuliatorius tarnauja jau 17 metų. Ant stalo — jo naudojimosi instrukcija.

PASAS: Širdies stimuliatoriaus pasas su įrašyta jo implantavimo data: 1992.05.15.

DYDIS: Asia Barštein rodo, kokio dydžio yra jos „senukas“ stimuliatorius, kurį ji gali lengvai apčiuopti.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

 

 

KOMENTARAS

Širdies stimuliatorius padeda išgyventi

Prieš Kalėdas Prezidento Valdo Adamkaus žmonai Almai Adamkienei implantuotas širdies stimuliatorius. Prezidentui V. Adamkui širdies stimuliatorius buvo implantuotas praėjusią vasarą.

Romaldas Stankevičius, Šiaulių apskrities ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėjas, tvirtina, kad Vakaruose tokiais atvejais priimta smulkiai, su schemomis aprašyti, koks konkrečiai stimuliatorius įdėtas, kaip jis veikia, taip informuojant ir šviečiant visuomenę. Kaip yra pas mus?

— Lietuvoje širdies veiklą palaikantys aparatai pradėti implantuoti septintojo dešimtmečio viduryje — vieni pirmųjų ne tik Tarybų Sąjungoje, bet ir pasaulyje. Tai buvo garsioji akademiko Jurgio Brėdikio mokykla. Lietuviai širdies stimuliatorius „statydavo“ net Kremliaus ligoninėje politbiuro nariams.

Pirmiausia širdies stimuliatorius pradėti implantuoti suretėjus širdies veiklai, vėliau jie imti taikyti, esant širdies nepakankamumui, kai reikia sureguliuoti kairiojo ir dešinioje širdies skilvelių darbą.

Iš pradžių širdies stimuliatoriai buvo gana didoki, turėjo nustatytą konkretų dažnį, pavyzdžiui, 70 širdies susitraukimų per minutę. Žmogus likdavo gyvas, tačiau jausdavo diskomfortą, jei judėdavo greičiau.

Po to atsirado modernesni stimuliatoriai, dirbantys, priklausomai nuo žmogaus judesių. Aparatai lengvėjo, mažėjo ir protingėjo. Šiuo metu jie yra maždaug penkių centų dydžio ir sveria apie 8 gramus.

Implantavimo operacija, lyginant su kitomis širdies operacijomis, nėra sudėtinga: surandamas krūtinės raumuo, padaroma ložė ir ten įstatomas stimuliatorius, kuris elektrodais prijungiamas prie širdies.

Be stimuliatorių yra dar viena implantų rūšis — defibriliatoriai. Jie naudojami, kai žmogaus širdis sustoja plakusi, tačiau širdies skilveliai dar virpa. Tokiu būdu žmogus ištraukiamas iš mirties nagų. Šiaulių ligoninėje per metus defibriliuojama, arba grąžinama į gyvenimą, apie 15 — 20 žmonių. Dabar defibriliatorius galima įsiūti ir prie pat širdies.

Lietuvoje širdies implantų operacijos atliekamos Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, būta bandymų Panevėžyje. Šiaulių ligoninėje dedami laikini širdies stimuliatoriai.

Pagal širdies stimuliatorių skaičių Lietuva neatsilieka nuo kitų Vakarų šalių, tik čia trumpesnės eilės. Širdies stimuliatoriai implantuojami — ir vaikams, ir 80 ar 90 metų pacientams, net sergantiems paskutine vėžio stadija.

Užrašė Nijolė KOSKIENĖ

POKYČIAI: Pasak Romaldo Stankevičiaus, dabar niekas neatsisako įsidėti širdies stimuliatorių, o anksčiau tokių atsisakymų būta. Daugiau viešumo ir gerų pavyzdžių padeda atsikratyti baimių.

 

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.