Gyvsidabrio termometrai vis dar naudojami

Gyvsidabrio termometrai vis dar naudojami

Gyvsidabrio termometrai vis dar naudojami

Lietuvą užklupus gripo epidemijai specialistai sulaukė gyventojų klausimų, kaip elgtis sudužus termometrui. Gyvsidabrio termometrai vis dar naudojami. Kaip surinkti gyvsidabrį, koks jo poveikis sveikatai, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Saugos skyriaus vedėja Jūrate KARALEVIČIENĖ.

Natalija KONDROTIENĖ

natalija@skrastas.lt

— Iš rankų iškrito ir sudužo gyvsidabrio termometras. Kaip pirmiausia elgtis: sutvarkyti aplinką ar skambinti pagalbos?

— Pirmiausia reikia surinkti stambesnius gyvsidabrio rutuliukus naudojant popieriaus lapą ir lazdelę. Mūvėti gumines pirštines, o kvėpavimo takus apsaugokite respiratoriumi. Sustumti rutuliukus ant popieriaus lapo ir suberti į sandariai uždaromą indą su vandeniu.

Smulkesnius gyvsidabrio rutuliukus surinkti naudojant lipnią juostą arba guminę kriaušę su specialiu stikliniu rinktuvu. Surinkus matomą gyvsidabrį į sandariai uždaromą indą su vandeniu (tik vandenyje gyvsidabris negaruoja), patalpas išvalyti su kalio permanganato ar chlorkalkių tirpalu ir gerai išplauti keletą kartų (rekomenduojama naudoti muilą). Išplautas patalpas gerai išvėdinti.

— Kur reikia kreiptis sudužus termometrui?

— Jeigu abejojate savo žiniomis, kaip tinkamai surinkti sudužusį gyvsidabrio termometrą, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112. Šios tarnybos darbuotojai patars, kaip tinkamai surinkti gyvsidabrį.

— Kur Šiauliuose, Šiaulių apskrityje galima atvežti sudužusį termometrą?

— Jokiu būdu negalima gyvsidabrio išmesti į buitinių atliekų konteinerį. Nors savivaldybės turėtų pasirūpinti, kad gyvsidabris iš gyventojų būtų saugiai surenkamas ir išvežamas, tačiau kol kas tai paliekama gyventojų atsakomybei. Todėl sandarų indą su vandeniu, į kurį saugiai surinkote sudužusio termometro gyvsidabrį, galite nuvežti į Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę Kairiuose, kur yra specialiai tam įrengtas pavojingų atliekų konteineris. Čia iš gyventojų pavojingos atliekos priimamos nemokamai.

— O jeigu termometras tik įskilo? Ar nepavojinga jį laikyti namuose?

— Pavojinga, nes gyvsidabris garuoja, jo garai ir kelia grėsmę sveikatai. Gyvsidabriu apsinuodijama, kai patalpų oras užteršiamas jo garais, per kvėpavimo takus.

— Ar tą dieną, kai sudužo termometras, galima pasilikti namuose, kambaryje?

— Svarbu gerai išplauti ir išvėdinti patalpas. Jei turite galimybę, pasistenkite kurį laiką patalpose nebūti, nemiegoti. Tinkamai išvalius ir išvėdinus patalpas, galimybė apsinuodyti sudužus gyvsidabrio termometrui mažai tikėtina. Įsitikinti ir visai nusiraminti galima ištyrus gyvsidabrio garų koncentraciją patalpų ore. Tokius tyrimus atlieka akredituotos laboratorijos.

— Koks gyvsidabrio garų poveikis žmogaus sveikatai?

— Nurijus gyvsidabrio, baimintis dėl apsinuodijimo nereikėtų, nes jis iš organizmo pasišalina be liekamųjų reiškinių. Tačiau gyvsidabrio garai, patekę per kvėpavimo takus, priklausomai nuo jo koncentracijos, gali sukelti ūminę arba lėtinę intoksikaciją.

Gyvsidabrio garams būdingas neurotoksinis poveikis: padidina nervinių ląstelių dirglumą ir taip pažeidžia centrinę nervų sistemą. Ūminis apsinuodijimas pasireiškia pykinimu, vėmimu, deginančiu gerklės, stemplės bei skrandžio skausmais, kankina skausmingas spazminis kosulys, burnoje jaučiamas metalo skonis, ant dantenų kraštų atsiranda melsvai juoda juostelė. Vėliau išryškėja nervų sistemos pakenkimai: gali sutrikti kalba, klausa, regėjimas, pradeda virpėti rankos.

Dažniau pasitaiko lėtinė intoksikacija, kai gana maža gyvsidabrio garų koncentracija patalpų ore ilgą laiką — keletą mėnesių ar net metų veikia žmogaus organizmą. Kadangi lėtinei intoksikacijai būdingi neurologiniai simptomai: galvos skausmas, svaigimas, bendras silpnumas, padidintas dirglumas, nemiga, tad identifikuoti negalavimų priežastį gana sudėtinga. Todėl dažniausiai, kai jokia kita diagnozė nenustatoma, pradedama įtarti apsinuodijimą gyvsidabriu.

— Ar saugūs kiti termometrai?

— Elektroniniai termometrai leidžia saugiai ir patikimai įvertinti kūno temperatūros svyravimus, o prireikus ypatingo tikslumo, gydymo stacionare specialistas išmatuos temperatūrą naudodamasis infraraudonųjų spindulių termometru.

Visiems siūlyčiau branginti savo bei artimųjų sveikatą ir atsisakyti gyvsidabrio termometrų.

Patarimai

Specialistai teigia, kad sudužus termometrui, būtinas gyvsidabriu užterštų patalpų nukenksminimas, naudojant specialius tirpalus. Tam tikslui rekomenduojama keletas rūšių tirpalų:

1. 0,2 procentai vandeninis kalio permanganato tirpalas, parūgštintas druskos rūgštimi (5 miligramai rūgšties ir 2 gramai kalio permanganato 1 litrui vandens);

2. Ne mažiau kaip 20 procentai chlorkalkių tirpalas (250 gramų chlorkalkių 1 litrui vandens);

3. Ne mažiau kaip 5— 10 procentai druskos rūgšties tirpalas (7— 12 gramų druskos rūgšties 1 litrui vandens);

4. Muilo ir sodos tirpalas (4 procentai muilo tirpalas 5 procentai sodos tirpale, t. y. 52 gramai sodos ir 45 gramai muilo 1 litrui vandens).

APRIBOJIMAI: „Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, siekiant uždrausti naudoti pavojingas medžiagas, gyvsidabrio termometrai į rinką netiekiami“, — sakė Šiaulių visuomenės sveikatos centro Saugos skyriaus vedėja Jūrate Karalevičienė.

Redakcijos archyvo nuotr.