
Naujausios
Į Londoną trylikos metų
Į Londoną Vladą Chockevičių išsivežė tėvai. Jam tuomet buvo trylika metų. Kaune gyvenusiam ir mokyklą čia lankiusiam paaugliui teko priprasti prie naujos aplinkos, naujų klasės draugų ir kitokių mokymo programų.
Vladas neskausmingai prisitaikė. Prisitaikė ir gerovę kurti Anglijoje nusprendę jo tėvai bei broliai Jonas ir Paulius.
Vladas sėkmingai baigė mokyklą, įstojo į koledžą, vėliau – ir į universitetą. Studijavo programavimą. Ir jau nuo antro kurso pradėjo dirbti laisvai samdomu programuotoju.
Darbas jam padėjo susipažinti su daugybe žmonių, pakilti karjeros laiptais.
Gyvenimas Anglijoje truko devynerius metus. Svetima kalba tapo beveik gimtąja. Kad nepamirštų savosios kalbos Vladas lankė sekmadieninę lietuvių kalbos mokyklėlę.
Laisvalaikiu vaikinas muzikuodavo. Mat, dar gyvendamas Kaune, lankė sakralinės muzikos mokyklą. Londone pateko į mokyklą, kurioje buvo sustiprintai dėstoma muzika. Buvo atskirų vokalo pamokų. Studijuodamas koledže mokėsi muzikos technologijų ir kompozicijos. Nuotoliniu būdu klausė vieno amerikiečio prodiuserio vokalo pamokų.
Vieną dieną Vladas sutiko lietuvaitę Laimą. Devyniolikmetė mergina, vos baigusi vidurinę mokyklą, iš provincijos kaimelio, netoli Žagarės, atvažiavo į Londoną užsidirbti pinigų studijoms.
Pajutę, jog yra skirti vienas kitam, du jauni žmonės nusprendė grįžti į Lietuvą ir kurti savo gyvenimą gimtojoje šalyje.
Vlado tėvai ir brolis Paulius pasiliko Londone. Tačiau po kurio laiko jie taip pat grįžo į Kauną.
Namo – į Gulbinus
Sugrįžę į Lietuvą Laima ir Vladas nusprendė apsistoti kaime. Kad galėtų valgyti ekologišką savo užsiaugintą maistą ir gyventi laisvėje.
Pradėjo ieškoti sodybos aplink Kauną arba aplink Žagarę.
Iš visų apžiūrėtų sodybų labiausiai patiko buvusi Gulbinų kaime, Akmenės rajone. Ten, nupirkusi sodybą, jauna pora ir apsistojo.
Prieš penkerius metus Laimos tėviškėje susituokė pagal senuosius lietuvių papročius, po atviru dangumi, prie tai progai pastatyto aukuro.
Dar po metų Chockevičiai susilaukė ir pirmosios atžalos. Dabar jauna šeima augina du sūnus.
Įgyvendino ir savo svajonę valgyti pačių užsiaugintą maistą. Prie sodybos buvo pusantro hektaro žemės. Trisdešimtyje arų užsodino miškelį. Likusiame plote augina įvairiausių daržovių ir netgi rugių, iš kurių mala miltus, kepa duoną. Valgo savo sodo vaisius.
Auginti ekologišką maistą vien sau – labai neekonomiška. Geriau auginti didesniais kiekiais ir dalintis.
Dešimt prancūzų alpinių ožkų
Vieną dieną vaikštinėdami po sodą Chockevičiai pagalvojo, ar nenusipirkus ožkytės. Ji nuėstų sodo žolę – nereikėtų pjauti. Pasidomėję rado ožkų augintoją Šiaulių rajone, Briduose. Iš ten ir parsivežė pirmąją gražuolę rusvo kailio prancūzų alpinę ožkytę.
Paskui buvo pakviesti į ožkų augintojų susitikimą Šiauliuose, kur daug kalbėta apie tai, kaip pasigaminti ožkų pieno sūrį. Pradėjo kirbėti mintis, ar nenusipirkus daugiau ožkų. Juk darbo ir prie vienos ožkytės – gana nemažai. Tuo pačiu būtų galima prižiūrėti daugiau raguotųjų ir gaunama nauda dalytis su kitais.
Dabar ūkyje dešimt ožkų ir ožys. Kol kas daugiau jų pirkti neketina. Jei plėstų bandą, tektų didinti tvartą.
"Prancūzų alpinės ožkos – labai išvaizdžios, gražiai rusvos spalvos. Be to, labai pieningos, – pasakoja Vladas. – Kai kurios duoda iki penkių litrų pieno per dieną. Kai kurios – mažiau. Visos bandos vidurkis išeina apie trys litrai. Pienas – riebus, baltymingas, maistingas."
Iš ožkų pieno Chockevičiai gamina fermentinius sūrius. Pieno nevirina, tik pašildo iki 40 laipsnių. Tokie sūriai vadinami žalio pieno sūriais, kurie išlaiko visas pieno savybes. Raugą ir fermentus ūkininkai per tiekėjus gauna iš Prancūzijos.
"Sūrius dažniausia gaminame abu. Aš pradedu, žmona užbaigia. Ji mėgsta paskaninti žolelėmis ir prieskoniais, suteikti sūriams patrauklią išvaizdą. Kadangi mūsų šeima mėgsta jaunus sūrius, juos brandiname tik apie keturias savaites. Tai vidutinio kietumo sūriai. Technologijos išmokome iš varėniškio Valdo Kavaliausko", – apie ūkio subtilybes dėsto Vladas.
Ūkininkai gamina ir pelėsinį, ir paprastą sūrį. Reklama, pasak Vlado plinta iš lūpų į lūpas. Todėl klientai dažniausia patys atvažiuoja į Gulbinus, kad nusipirktų jų gaminio. Vasarą, kai daugiau pieno, kartais į Akmenę sūrių nuveža ir patys Chockevičiai. Ten yra keletas nuolatinių klientų. Beje, vasarą jie kartais parduoda ir pieno. Norinčių gerti ar pasigydyti ožkos pienu visuomet yra.
Kadangi patys žemės turi nedaug, ganyklų ir šienaujamų pievų plotus ūkininkai nuomojasi.
Idėjinis ūkis
Ar būtų įmanoma pragyventi iš tokio ožkų ūkelio? Vladas sako, jog pasispaudus būtų įmanoma. Tačiau jų šeima turi ir kitokių pajamų. Vladas visą žiemos laikotarpį dirba programuotoju. Be to, koncertuoja.
Laima, Londone baigė dailės kursus. Tapo paveikslus, kuria įstabius rankdarbius.
Savo ūkį Chockevičiai vadina idėjiniu. Pagrindinis jo tikslas dalintis su kitais sveiku maistu.
"Auginti ekologišką maistą vien sau – labai neekonomiška. Geriau auginti didesniais kiekiais ir dalintis ", – savo pasirinkimą aiškina Vladas. Šeima šiemet pasėjo "Spelta" veislės kviečių, pradėjo auginti ir vienagrūdžius senovinės veislės iš Anglijos parsivežtus kviečius "Einkorn".
Tai nėra labai derlingi kviečiai. Juolab, kad auginami ekologiškai. Tačiau jų skonis stipresnis ir tikresnis. Ir miltai iš jų skanesni už įprastus.
Todėl Chockevičiai iš savo išaugintų grūdų mala miltus ir platina juos per paštomatus visoje Lietuvoje. Kadangi šiuo metu turi tik buitinį malūną, svajoja nusipirkti galingesnį.
Visavalgių šeima sako nevalganti bet ko. Vasarą tik tai, kas šviežia, žiemą – ką pavyksta išlaikyti. Ūkyje išsiaugina ir mėsos. Ožkytės atsiveda ožiukų. Vištos išperi viščiukų. Užaugintus gaidžiukus panaudoja mėsai.
"Mėnulio fazė"
Grįžęs į Lietuvą Vladas trumpam buvo primiršęs pomėgį muzikai. Retkarčiais pagrodavo tik renginiuose.
Nusistovėjus gyvenimui, vyras suprato, jog be muzikos negali gyventi. Subūrė grupę "Mėnulio fazė" ir vėl pradėjo koncertuoti. Kaip tik iš Anglijos grįžo brolis Paulius, su kuriuo kartu muzikuodavo. Bosine gitara groja Vlado draugas Aurimas. Pats Vladas groja gitara ir dainuoja.
Vlado žmona Laima laikoma ketvirtąja grupės nare. Nors ji rūpinasi grupės įvaizdžiu.
"Laima turi daug kūrybinės energijos, – gerų žodžių žmonai negaili Vladas. – Ji padeda rašyti dainų žodžius. Labai jautrus žmogus. Viską kuria iš širdies. Ir tai pavergia žiūrovus."
Laima sukūrė ir viršelį neseniai išleistam soliniam dainų albumui "Kylam su saule". Ji padėjo sukurti ir vaizdo klipus. Unikalu tai, jog savo vaizdo klipus turi kiekviena albumo daina.
"Mano kūryba labai pasikeitė, – sako Vladas. – Londone labiau mėgau roką. Šiandien mano dainos – lietuviškos, grįstos vertybėmis, kuriomis tikiu. Jose daugiau lyrikos, meilės, jausmų, mažiau agresijos."
Išleidusi albumą grupė "Mėnulio fazė" pradėjo intensyviau koncertuoti. Savo albumą ruošiasi pristatyti ir Vilniaus knygų mugėje.
O prasidėjus LNK televizijos projekto "Lietuvos balsas" naujajam sezonui, Akmenės rajono gyventojai savo kraštietį išvydo televizijos ekrane.
Projektui Vladas pasirinko anglišką dainą, su kuria užaugo nuo vaikystės. Pateko į kitą projekto etapą. Kaip jam seksis toliau, pamatysime.