
Naujausios

Mobilumo paketas ir išaugę mokesčiai
Europos Sąjungos institucijose vis dar svarstomas Mobilumo paketas be kitų apribojimų Lietuvos vežėjus gąsdina nuostata, kad vilkikai turės kas 8 savaites sugrįžti į savo kilmės šalį. Dabar Europos keliais krovinius gabenantys lietuviški vilkikai dažniausiai Lietuvą pasiekia ne dažniau nė kartą per metus. Kelias savaites dirbusius vairuotojus pakeisti atvyksta kiti mikroautobusais.
Dar nespėjus iki galo paaiškėti Mobilumo paketo situacijai, nuo šių metų Lietuvoje padidėjo ne tik minimalus mėnesinis darbo užmokestis, tačiau ir jam taikomas koeficientas – nuo 1,3 iki 1,65 procento. Šis taikomas koeficientas leidžia nemokėti mokesčių nuo komandiruotpinigių. Tiems tarptautinių krovinių gabentojams, kurie į Lietuvą grįžta kas savaitę, pabrango dar ir kuras, padidinus dyzelinui akcizą.
Vežėjai aiškino, kad tokie reikalavimai juos sužlugdys. Net bandė protestuoti važinėdami sostinėje vilkikais, tačiau jų protestų visuomenė nepalaikė.
Vienas iš dažnai naudojamų argumentų: didžiausios pervežimų kompanijos "Girtekos" įmonių grupės vadovas Mindaugas Raila paskelbtas vienu turtingiausiu šalyje žmonių. Vadinasi, šis verslas klesti.
Galvoja apie uždarymą
Šiaulių apskrityje tarptautinių pervežimų verslas yra reikšminga ekonomikos dalis, užimdama apie ketvirtadalį darbo rinkos – didžiausią dalį. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2013-2017 metais minėtoje srityje dirbančiųjų sumažėjo 3 procentais iki beveik 23 procentų. 2017 metais apskrityje transportą aplenkė statybos.
Kaip sunkėjančias verslo sąlygas išgyvena Šiaulių vežėjai?
UAB "Aderita" – nedidelė tarptautinių pervežimų įmonė, turinti 26 automobilius. Įmonės vadovė Edita Blodžiūnienė pripažįsta, kad nauji mokesčiai įmonę palietė skaudžiai, skaičiuojamas kiekvienas euras.
"Manau, kad gyvensime labai sunkiai. Jau praėjusieji metai buvo labai sunkūs. Esame ant uždarymo ribos. Kol kas dar bandome dirbti, turime įsipareigojimų, yra lizinginės mašinos, nėra taip paprasta įmonę uždaryti ar iškelti", – sakė direktorė.
Ji kalbėjo, kad pernai įmonė dar turėjo minimalų pelną, tai šįmet jį suvalgys išaugę mokesčiai. Bus gerai, jei šių metų įmonės balansas bus nulinis. E. Blodžiūnienė pabrėžė, kad nėra lengva parduoti verslą.
"Jei būtų paprasta, jau būtume pardavę", – sakė verslininkė.
Ji akcentavo, kad bendrovės atidarinėja naujas įmones arba filialus kitose šalyse ir naujas transporto priemones registruoja jau kitose šalyse. Įmonės kaip ir neiškeliamos, tačiau transporto priemonių registracija šalyje turėtų ženkliai mažėti.
Lietuvoje jaučiais nereikalingi
UAB "Transdovis" valdo 70 vilkikų. Įmonėje dirba 100 vairuotojų ir 20 administracinio personalo. Įmonės direktorius Linas Petraitis patvirtina – keliasi iš Lietuvos.
"Mes iškeliame savo įmonę į Lenkiją. Jei mūsų Vyriausybė nesupranta, kas mūsų laukia su Mobiliuoju paketu ir dar spaudžia, matomai mes esame nereikalingi", – sakė vadovas.
Jis pasakojo, kad jau praėjusiais metais atidarė įmonę Lenkijoje, o dabar atidarinėja Austrijoje.
"Nežinome, ką lems Mobilumo paketas, kaip dažnai reikės grįžti į kilmės šalį. Lenkiją pasirinkome dėl mokesčių lengvatų. Ten nėra nustatytas minimalus vairuotojo atlyginimas ir draudimai pigesni. O su Austrija jau dirbame, turime glaudžius ryšius, ir ji mums yra patogi", – komentavo L. Petraitis.
Austrija tarp vežėjų garsėja kaip itin aukštus reikalavimus vilkikams ir vairuotojų darbo sąlygoms kelianti šalis ir ją dauguma krovininio transporto stengiasi aplenkti. L. Petraitis atviras: kur yra aukštesni reikalavimai, ten ir geresnis apmokėjimas, vykdant tuos reikalavimus.
"Transdoviui" padidėjęs akcizas mažiau aktualus, kurą pilasi Europoje, nes vilkikai į Šiaulius grįžta ne dažniau nei kartą per metus. Iš 100 vairuotojų – pusė lietuvių, kita pusė – ukrainiečiai. Vadovas sakė, jog vairuotojai sutinka dirbti kitoje šalyje.
"Mes esame čia nereikalingi. Sunkėja verslo sąlygos, auga konkurencija. Mūsų politikai kažkodėl gyvena 20 metų senumo gandais. Tegul gyvena. Pažiūrėsime, kas uždirbs biudžetinėms įstaigoms duoną", – kalbėjo L. Petraitis.
"Tai ne sunkumai, o tragedija"
25 metus Šiauliuose veikianti UAB "Refta" taip pat ieško išeičių iš susidariusios situacijos. 110 vilkikų turinčios įmonės vadovas Artūras Grigaliūnas sakė po poros savaičių skrendąs į Vokietiją pasiaiškinti, kokia ten mokestinė bazė, ir svarstys apie persikėlimą į šią šalį. Verslininkas mano, kad priėmus Mobilumo paketą, persikėlimas į Lenkiją gali ir neišgelbėti.
O kol kas gelbėjasi atleidinėdami darbuotojus, nuo metų pradžios jau atleido 7 žmones.
A.Grigaliūnas vardija elementarią matematiką: dėl padidinto koeficiento mokesčiai padidėjo 1608 eurais nuo vieno vairuotojo per metus. Įmonėje vidutiniškai dirba 169 vairuotojai, tai reiškia – 270 tūkstančių eurų per metus papildomą mokestinę naštą.
"Įmonė tiek pelno neturi. Tai yra ne šiaip sunkumai, tai yra tragedija. Ir valstybės biudžeto perteklius yra, ir "Sodros", o valdžios žodžiai: atimt ir apmokestinti. Net nenoriu kalbėti", – sakė A. Grigaliūnas.
Panašu į evakuaciją
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ duomenimis Lenkijoje per šiuos metus Lietuvos vežėjai ketina užregistruoti apie 3 tūkstančius vilkikų. Vienas vilkikas per metus – apie 8 tūkstančius eurų mokesčių, todėl skaičiuojama, kad šalies biudžetas neteks 24 milijonų eurų. Ir manoma, kad tai tik proceso pradžia.
Lenkijoje, Seinuose, veikia bendrovė, kuri padeda mūsų šalies vežėjams perkelti įmones į kaimyninę šalį. Vienas jos įkūrėjų Ignas Volbikas LRT televizijai sakė, kad jau perkėlė daugiau kaip 60 vežėjų. Pastaruoju metu į juos kreipėsi dar apie 300-400 krovinių pervežimo verslo atstovų."Norėtume tikėti, kad mūsų verslas padeda plėstis į Lenkiją, bet pastaruoju metu, paskutinius tuos kelis mėnesius tai atrodo labiau kaip evakuacija", – akcentavo I. Volbikas.
Darbo gali netekti tūkstančiai transporto darbuotojų
Ineta STRAVINSKAITĖ-JANAVIČIENĖ, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovė
„Linava“ neturi galimybės kaupti duomenis apie bendrovių filialų ar atstovybių registravimą kitose šalyse ar kitokius bendrovių pokyčius, tačiau turime žinių, jog vežėjai labai aktyviai domisi verslo vystymo galimybėmis palankesnės mokestinės aplinkos šalyse. Bendrovių, konsultuojančių įmones dėl verslo perregistravimo ir teikiančių įmonių registravimo paslaugas Lenkijoje ar kitose ES šalyse, yra tikrai nemažai, jų atstovai sako fiksuojantys didelį vežėjų susidomėjimą. Viena iš daugelio Lenkijoje veikianti įmonė jau įregistravusi Lenkijoje apie 70 bendrovių iš Lietuvos, dar keli šimtai domisi galimybėmis.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad svarbu ne tik įmonių registravimas kitose šalyse, bet ir transporto priemonių (vilkikų) registravimas. Iš vežėjų turime duomenų, kad apie 3000 vilkikų, kuriuos įsigijo vežėjai, jau yra registruota ne Lietuvoje, o Lenkijoje. Jei vilkikas registruojamas Lenkijoje, toje šalyje mokami ir mokesčiai.
„Linava“ ne kartą yra išsakiusi savo neigiamą poziciją dėl vairuotojų algų koeficiento 1,65 didinimo bei ES svarstomo Mobilumo paketo. Praėjusių metų pabaigoje buvo organizuojama ir protesto akcija. Įvertinus atlyginimų koeficiento padidinimo bei Mobilumo paketo normų poveikį, prognozuojama, kad darbo neteks apie 35 tūkstančių transporto sektoriaus darbuotojų. Tai gali sukelti dar vieną emigracijos bangą, prognozuojama, kad „Sodra“ dėl to negaus apie 100 milijonų eurų pajamų per metus, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažės 1,6 procento.
Taip pat nerimą kelia ir tai, kad pakeitimai skaudžiausiai palies smulkias bendroves, kurių „Linavoje“ yra 85 procentų. Ekonomistai prognozuoja, kad didžiausi praradimai bus keliose Lietuvos apskrityse. Šiaulių apskritis nėra minima tarp jautriausių taškų, tačiau Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Telšių ir Utenos apskritims pasikeitimai greičiausiai atsilieps skaudžiai.
Lietuvos vežėjai, padidinus vairuotojų atlyginimų koeficientą, praranda konkurencingumą Europos rinkose, nes kitose šalyse tokių reikalavimų nėra keliama ir dėl to Lietuvos vežėjai praranda galimybę konkuruoti kainomis. Rytų rinkos Lietuvos vežėjams taip pat nėra labai palankios, todėl verslininkams greičiausiai teks spręsti klausimus dėl verslo ateities.