Naujausios
Kas pakels Šiaulių temperatūrą?
„Šiauliai – ekonomiškai stiprus ir konkurencingas Lietuvos regioninis centras, kuriame telkiasi išmani tradicinė pramonė ir paslaugos, logistika, ir mokslų technologijomis ir inovacijomis grįstas naujos kartos verslas ir kuriantis gerovę visuomenei“. Tokios miesto vizijos artimiausius 15 metų siūlo siekti strategijos už 100 tūkstančių eurų rengėjai. Ar naujoje vizijoje yra kas nors naujo, ar vėl kartojami tie patys „burtažodžiai“?
Jūratė RAUDUVIENĖ
jurate@skrastas.lt
Pristatymas bedarbiams?
UAB „Smart Continent“ vadovas Andrius Jaržemskis miesto visuomenei ir politikams vakar pristatė Šiaulių miesto ekonominės plėtros ir investicijų pritraukimo strategijos pusantro etapo metu padarytus darbus. Visuomenės pristatyme buvo mažai, o politikų – gal penki. Kadangi pristatymas vyko 13 valandą, o ir paskelbta apie jį buvo tik iš vakaro, tai susirinkti, matyt, galėjo tik nedirbantys žmonės arba „reziduojantys“ Savivaldybėje.
Vilniečiai ekspertai iš UAB „Smart Continent“ Šiaulių strategiją kūrė kartu su miesto Savivaldybe, pramonės ir verslo asocijuotų struktūrų, Šiaulių universiteto ir Šiaulių valstybinės kolegijos atstovais.
Ekspertas pabrėžė, kad strategijos įgyvendinimas yra ne vien Savivaldybės, bet ir visos miesto bendruomenės reikalas. Jai parengti buvo sudarytos dvi darbo grupės – prižiūrinčioji ir vykdančioji.
Pamatuota ekonominė temperatūra
A. Jaržemskis sakė, kad pirmajame rengimo etape buvo „pamatuota Šiaulių miesto ekonominė temperatūra“. Tai reiškia, kad įvertinta miesto ekonominė situacija ir potencialas. Tai daryta lyginant Šiaulius su Klaipėda, Panevėžiu, šalies vidurkiu bei keturiais panašiais užsienio miestais.
Šiaulių stiprybe įvardijamas didėjantis ūkio aktyvumas: auga įmonių skaičius, lietuviškos kilmės eksportas. Kitos stipriosios pusės – mažų mokesčių zonos (LEZ ir Pramonės parkas), mažiausi tarp didžiųjų miestų nekilnojamojo turto mokesčiai, išvystyta miesto infrastruktūra, didėjantis aukštąjį išsilavinimą įgijusių specialistų skaičius, žemas nedarbo lygis.
Didėjantis darbo užmokestis apibrėžiamas kaip grėsmė verslui konkuruoti pigia darbo jėga.
„Kadangi Šiauliai yra tradicinės pramonės miestas, tai privalumas investuotojams yra maži atlyginimai. Tai neskaniai skamba. Tačiau tai nereiškia, kad mes to turime siekti“, – sakė A. Jaržemskis.
Jo manymu, yra instrumentų efektyvinti ir tradicinę pramonę, tačiau norint kokybinio šuolio aukštesnės pridėtinės vertės verslo atsiradimas gali būti traukinys, kuris išvežtų miestą.
Ekspertas reziumavo, kad Šiauliuose vyrauja tradicinė apdirbamoji pramonė, prekyba ir logistika. Pramonė ir logistika – jautrios konkurencijai, todėl turi labai ribotas galimybes kelti darbuotojų darbo užmokestį. Rengėjai, apklausę apie 20 verslo įmonių, priėjo išvados, kad yra ir tokių, kurios turi nemenkus pelnus, tačiau jais nesidalija su savo dirbančiaisiais. Tačiau pagrindinė priežastis stabdanti atlyginimų didėjimą, yra grėsmė, kad pabrangusi produkcija ar paslaugos praras rinką.
Čia išeitis matoma viena – rengti infrastruktūrą ir darbo jėgą aukštųjų technologijų verslo atėjimui ir palaipsniui pereiti prie inovatyvios pramonės.
Miesto silpnybės – tiesioginės užsienio investicijos žemesnės nei Panevėžio ir Klaipėdos miestuose ir auga lėčiausiai, darbo jėgos kiekis mažėja, visuomenė sensta sparčiau, nei Lietuvos vidurkis, menkai bendradarbiauja verslas ir mokslas.
Strategijos rengėjai apklausė 11 užsienio įmonių, įsikūrusių Šiauliuose, atstovus ir išsiaiškino, kad jie čia įsikūrė dėl pigios darbo jėgos ir patogios geografinės padėties, tačiau susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Mokslo įstaigos nepakankamai paruošia darbuotojus, todėl įmonės turi juos apmokyti arba siųsti į mokymus.
Viena Šiaulių pagrindinių ūkio šakų – logistika – gali patirti didelių nuostolių. Europos Komisija patvirtino mobilumo direktyvą, kuri kelia Lietuvos vežėjams, dirbantiems Europoje, papildomų reikalavimų, lemsiančių jų padėtį rinkoje. A. Jaržemskis pasakojo, kad vežėjų atstovai neslepia, kad Europos Parlamentui patvirtinus mobilumo direktyvą, didieji vežėjai perkels savo įmones į kitas Europos valstybes.
Tikslai ar lozungai?
„Kiek bematuotum temperatūrą, ligoniui nuo to nebus geriau“, – konstatavo A. Jaržemskis ir pristatė pirmuosius siūlymus, kaip miestas turėtų siekti savo vizijos.
Ekspertai išgrynino tikslus: didinti ir stiprinti žmogiškųjų išteklių potencialą, gerinti miesto gyvenamąją ir darbo aplinką, infrastruktūrą, skatinti verslo inovatyvumą ir kūrybines industrijas, stiprinti Šiaulių identitetą, aktyviai dalyvauti formuojant šalies ekonominę-regioninę politiką.
Kalbėdamas apie kūrybinių industrijų svarbą, A. Jaržemskis pateikė pavyzdį.
„Mokame drožti ir klijuoti. Ir tokią plokštę parduodame už vieną eurą. O ant jos užlipdžius etiketę, ją sudizaininus, padarius rinkodarą, už tą pačią plokštę galima gauti dar 99 eurus. Kol neišmoksime, tą eurą ir dalinsimės“, – aiškino rinkodaros esmę ekspertas.
Sprendimo būdų jis pateikti nelinkęs.
„Jei dėl verslo inovatyvumo ir kūrybinių industrijų skatinimo manęs paklaustumėte, ką turime padaryti, turėčiau būti apsiskelbęs pranašu, kad kažką pasakyčiau. Mes uždavinius ir priemones dėliojame, siūlysime kitų šalių pavyzdžius ir tikimės, kad tai suveiks“, – atviravo rengėjas.
Jis mano, kad reikėtų daugiau pastangų saugant savo miesto indentitetą ir daugiau dirbti su komunikacija, reklama. Ekspertas davė receptą – „reikia nuolat sakyti, kad jums sekasi ir tai panaudoti“. Jis tvirtino, kad jauni verslininkai, grįžę iš kitų šalių ir sukūrę čia verslus, ragina nustoti apie save kalbėti blogai.
Aktyvų dalyvavimą formuojant regioninę politiką A. Jaržemskis įvardijo propolitiniu tikslu ir aiškino, kad čia užkoduotas miesto lobizmas. Rengiant Lietuvos bendrąjį planą bandoma kalbėti apie ašį Vilnius-Kaunas-Klaipėda, pamirštant kitus miestus. Rengėjas perspėjo, kad taip neatsitiktų, turi veikti miesto ambasadoriai.
Kad visi šie tikslai neliktų tik lozungais, rengėjai žada dar sudėlioti uždavinius ir konkrečias priemones jiems pasiekti. Jau sulaukė per šimto pasiūlymų iš įvairių miesto bendruomenės grupių. A. Jaržemskis sako, kad laukia sunkiausias darbas – surašyti atsakingus už priemonių įgyvendinimą ir lėšų šaltinius.
Oro uosto strategijoje nėra
Žmonių, dalyvavusių pristatyme, klausimams ir pasiūlymams laiko liko mažai. Vienas esminių klausimų: kodėl strategijoje nėra nė vieno žodžio apie Šiaulių oro uostą? Miestas su juo sieja daug vilčių, iš biudžeto bus skiriama beveik 10 milijonų eurų investicijoms į infrastruktūrą.
Rengėjams susidarė įspūdis, kad šalies mastu Šiaulių oro uostas matomas tik kaip karinės paskirties. Anot A. Jaržemskio, jei oro uostas galėtų tarnauti keleivių pervežimui, tai prisidėtų prie verslo plėtros, tačiau Krašto apsaugos ministerija mato jį būtent kaip karinį oro uostą.
Vieno reikia Savivaldybei, kito – miestui
Užbaigtą strategiją Savivaldybei rengėjai turėtų atiduoti kovo pabaigoje ir už šį darbą iš miesto biudžeto gauti 100 tūkstančių eurų.
Savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja Kristina Šmidtienė mano, kad terminą teks pratęsti dėl savivaldos rinkimų. Kadangi tvirtinti strategiją teks jau naujai miesto Tarybai, naujiems politikams reikės laiko įsigilinti.
Žvilgtelėjus į Savivaldybės tinklalapį galima jame rasti net keletą įvairių strateginių planų ir net tvarką, kaip juos rengti. Paklausus, kuo kitokia bus ši strategija, K. Šmidtienė paaiškino: „Devynerių metų miesto Strateginis plėtros planas skirtas Savivaldybei, o ši strategija – visam miestui. Anksčiau už viską buvo atsakinga Savivaldybė. Dabar yra šeši veikėjai – Savivaldybė, Laisvoji ekonominė zona, Šiaulių pramonininkų asociacija, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Šiaulių universitetas ir valstybinė kolegija. Visos grupės suinteresuotos veikti kartu. Tos priemonės atguls į jų strateginius planus. Toliau bus pasirašoma sutartis, kur bus numatyti visų įsipareigojimai“.
Po pristatymo paklausėme „Smart Continent“ direktoriaus, kaip jis, vilnietis, jau keletą mėnesių besigilinantis į Šiaulių miesto strategiją, galėtų vienu sakiniu apibūdinti, koks yra Šiaulių miestas, kuo išsiskiria.
„Pramonės tradicijos ir darbštumas, perduodamos iš kartos į kartą. Reikia susigrąžinti tą kartą, kuri išvažiavo laimės ieškoti į Jungtinę Karalystę ir pastatyti naują aukštos pridėtinės vertės verslo parėmimą teisingai. Grįš tie žmonės. Mes kalbėjom. Tik jiems reikia padėti“, – sakė A. Jaržemskis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
UAB „Smart Continent“ direktorius Andrius Jaržemskis tvirtino, kad Šiauliai palaipsniui turėtų pereiti nuo tradicinės pramonės prie inovatyvios, tik tada galima tikėtis ryškaus darbo užmokesčio augimo.
Visam miestui rengiamos strategijos pristatyme 13 valandą galėjo dalyvauti arba nedirbantys, arba savivaldybininkai.
