
Naujausios
Apie advokatų etiką ir viražus į politiką
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas mėtėsi įtarimais, kad Savivaldybėje politinę krizę kadencijos pabaigoje sukėlė „advokatų mafija“. Šiaulių miesto savivaldybę, kaip ramų užutėkį, pamėgo ne tik šiauliečiai, bet ir kitų miestų advokatai.
Apie advokato vaidmenį visuomenėje, apie takoskyrą tarp šios profesijos atstovo ir politiko kalbamės su Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininku profesoriumi Ignu Vėgele.
Jūratė RAUDUVIENĖ
jurate@skrastas.lt
– Kokie tikslai atvedė į Šiaulius? Ar mūsų miesto advokatų situacija turi specifinių bruožų?
– Kiekvienais metais vykstame į regionus, aiškinamės, ar nėra ten ko nors ypatingo. Norime girdėti visus regionus. Advokatūrą kai kas mato kaip garsiausių advokatų klubą. Taip nėra. Ji – visos Lietuvos atspindys. Regionų problemos – mažai ekonomikos, mažai verslo. Advokatai tai jaučia. Jei sėdėsim tik Vilniuje, atitrūksim.
Pas jus Šiauliuose, kaip ir jūsų laikraštyje, vis atsiranda informacijos apie advokatus, apie politikus ir advokatus, tuo aspektu gal tai kiek išsiskiria.
– Šiaulių mieste buvę advokatai, jų padėjėjai ėmė vadovauti administracijai, sekretoriatui. Kaip vertinate tendenciją, kai advokato mantija keičiama į politiko kėdę?
– Aš labai džiaugiuosi, kad ir advokatai tampa politikais, nes politiko profesijos nelabai yra. Jei Seime yra įvairių profesijų atstovų – tai yra balansas, kuris atspindi visuomenę.
Kai advokatas eina į rinkimus, nori būti meru, eina į politiką, užima postus, jis yra nebe advokatas, o veikia kaip politikas. Jei advokatui galioja maksimalus konfidencialumo principas, tai politikui galioja maksimalus skaidrumo principas. Žinoma, net ir tapęs politiku, jis nieko negali atskleisti, ką sužinojo būdamas advokatu.
– Šiauliuose išsipykę advokatai politikai užvertė teismus skundais ir, užuot dirbę visuomenei, įrodinėja, kuris „kietesnis“ teisininkas. Ar nematote čia grėsmių?
– Lietuvoje galioja teisė kreiptis į teismą ir jos riboti niekas negali. Kai advokatas tampa politiku, žmonės turi spręsti apie jį kaip apie politiką. Ir jei tos jo bylos maišo visuomenei, visuomenė turi sakyti – tu esi gal ir geras advokatas, bet blogas politikas. Reikia vertinti per politikos pjūvį.
Yra nemažai atvejų, kai teisininkai, pabuvę Seimo nariais, valstybinių institucijų aukštais pareigūnais, ateina į advokatus ir labai sėkmingai dirba. Tik gal jie nelabai sėkmingi politikai buvo.
Man sunku į Šiaulių peripetijas įlįsti, manau, šiauliečiai nuspręs. Jei visuomenė vertina, kad tie procesai trukdo vystytis Šiauliams arba sukuria pernelyg didelę naštą, tai yra blogai. O jei priešingai, jie atskleidžia kažkokias negeroves, parodo, kad kažkokie pažeidimai buvo padaryti, tai gerai.
– Kaip manote, kodėl gerai uždirbantys advokatai palieka savo darbą ir pereina į kur kas mažiau apmokamą politinio pasitikėjimo darbą?
– Aš esu sau ne kartą uždavęs tą klausimą. Gitano Nausėdos atlyginimas banke turėtų būti didesnis nei prezidento arba panašus. Kodėl jis kandidatuoja į prezidentus? Jei paklaustumėte Seimo narių, nemaža dalis jų dirbdami savo darbą, uždirbdavo daugiau, nei būdami Seime. Vilniaus mastais Seimo nario atlyginimas nėra išsiskiriantis.
Turbūt advokatai eina į politiką, siekdami patenkinti savo norą būti matomi, įgyvendinti savo idėjas (fantastiška, jei tokių yra), padaryti pokytį. Ne visi. Yra ir tokių, kurie eina dėl to, kad gera alga ir ramus darbas. Bet yra ir vedinų kitų tikslų. Norėčiau turėti vilties, kad tie tikslai yra vedantys visuomenę į pozityvą, o ne tokie, kurie skirti šiek tiek pajaukti viską.
– Nepatenkinti dirbančio advokato veikla, gali jį apskųsti Lietuvos advokatūrai. Kokie jos įgaliojimai?
– Advokatūra atstovauja advokatų bendruomenei, prižiūri, reguliuoja jų veiklą ir baudžia. Atstovaujame advokatams prieš valstybines institucijas. Advokatūra yra visiškai nepriklausoma, nevalstybinė organizacija. Jei būtų valstybinė, tai nebūtų nė vieno advokato, kuris galėtų laisvai ginti asmenį, nes neretai advokatai gina žmogų ir prieš valstybines institucijas. Valstybė kai kada nori vienokio ar kitokio sprendimo, nors neaišku, ar jis yra teisingas.
– Kada ir kokios bausmės advokatas gali sulaukti?
– Mes turime duomenų bazę, advokatas privalo vykdyti įstatymo numatytus reikalavimus, ir kaip tai jis daro, mes tai matome duomenų bazėje.
Etiką mes tiriame po skundo arba po žiniasklaidos pranešimo. Keliame drausmines bylas ir po informacijos žiniasklaidoje, tačiau ne visada.
2018 metais iškeltos 59 drausmės bylos, 2017 – 42, 2016 – 37. Tendencija šiek tiek auganti. Gal mes tampame šiek tiek griežtesni savo bendruomenės nariams. Tai susiję su kokybe, norime, kad advokatas turėtų gerą vardą visuomenėje ir labai džiaugiamės, kad pasitikėjimas mūsų profesijos atstovais stipriai išaugo ir pasiekė 50 procentų. Tai parodė tyrimas. Iš teisinių organizacijų esame treti – po notarų ir policijos. Su policija lygintis mums sunku, jos lėšos viešiesiems ryšiams kelis kartus didesnės, nei mūsų visas biudžetas.
Garbės teismas gali sustabdyti tyrimą, nutraukti, apsiriboti svarstymu, duoti neviešą ar viešą papeikimą... Drastiškiausia bausmė – išbraukimas iš advokatų sąrašo. Ją taikome itin retai – tai jau raudona kortelė.
Į sąrašą sugrįžti yra labai sunku. Išbraukiami iš advokatų už nuolatinį pareigų nevykdymą arba pakartotinį etikos pažeidinėjimą. Teisininkas turi vienintelį darbą, kurio po šio sprendimo nebegali dirbti. Nežiūrint to, mes 2018 metais išbraukėme iš sąrašo 5 advokatus, 2017 – 12, 2016 – 3. Užpraeiti metai buvo valymosi metai. Advokatūra paveldėjo duomenų bazę, kuri nebuvo sutvarkyta. Išbraukti tie, kurie nevykdė pareigų.
– Ką galima laimėti, apskundus gynėją Advokatūrai?
– Besiskųsdami Advokatų tarybai žmonės kartais pamiršta, kad drausmės bylos iškėlimas neduoda jiems jokios satisfakcijos. Mes keliame drausmės bylą ir sankcija yra taikoma tik advokatui. Advokatūra negali kažko priteisti asmeniui, finansiškai žmogus nieko iš to negaus. Vienintelė – moralinė satisfakcija, jei mato, kad advokatas pažeidė etiką.
Jokios perspektyvos neturi skundai, kad kitos šalies advokatas kažką darė ne taip. Advokato pagrindinis principas būti lojaliam savo klientui, neperžengiant teisėtumo. Retai keliame bylą tokiais atvejais.
Dažniau skundžiasi fiziniai asmenys, jų skundai sudaro kiek daugiau nei pusę. Labai dažnai skundų gauname dėl šeimos santykių nagrinėjimo. Tokios bylos labai jautrios, jos susijusios ir su vaikais. Emocijų daugiau. Juridiniai asmenys daugiausiai skundžia dėl turtinių santykių atstovavimo.
– Šiaulių miesto savivaldybė praėjusiais metais Lietuvos advokatūrai apskundė dviejų advokatų kontorų teisininkus. Abu atvejai susiję su Šiaulių arenos koncesininko VšĮ „Pramogų sala“ atstovavimu. Kokioje stadijoje šios bylos?
– Vienu atveju Advokatūra iškėlė drausmės bylą, kuri pateko į Garbės teismą, tačiau jis bylą nutraukė. Argumentas – nepaisant to, kad galėjo kilti interesų konfliktas, nebuvo nustatyta, kad būtų paviešinta konfidenciali informacija. Tai buvo ginčo esmė – ar nepaviešinta konfidenciali informacija dėl galimo interesų konflikto. Toks sprendimas susijęs su labai ilgais terminais, nes viskas vyko daugiau nei prieš 10 metų. Tas ginčas buvo sudėtingas. Buvo eita į teisinius dalykus – ilgas terminas, po apskundimo sudaryta Taikos sutartis (tarp Savivaldybės ir „Pramogų salos“ – aut. past.), konflikto lyg ir nėra.
Dėl kito advokato dar vyksta drausmės bylos nagrinėjimas.
– Ar dažnai savivaldybės skundžia advokatus?
– Tai reti atvejai.
– Advokatams tuometinis Savivaldybės administracijos vadovas priekaištavo dėl to, kad jie nevengė interesų konflikto, teikdami paslaugas abiem pusėms. Ką tai reiškia?
– Tame pačiame santykyje atstovauti antros pusės advokatas negali. Pavyzdžiui, pora skiriasi abipusiu sutarimu, pasisamdo vieną advokatą, kuris sutvarko visus dokumentus. Praėjus kuriam laikui vienas apsigalvoja ir sako advokatui: tu dabar atstovauk mane prieš buvusį sutuoktinį. Čia klasikinis interesų konfliktas.
Su juridiniais asmenimis yra sudėtingiau, nes jie neturi emocinio ryšio. Tos pačios kontoros advokatai tam tikrais atvejais gali tenkinti abiejų pusių interesus, bet tam turi įvykdyti labai daug reikalavimų ir gauti Advokatų tarybos pritarimą. Toje pačioje civilinėje byloje peršokti į kitą šalį negali.
Kalbant apie anksčiau minėtą drausmės bylą (Savivaldybės skųsto advokato – aut. past.), ten buvo ne byla, o tam tikras teisinis santykis – dokumentų ruošimas. Interesų konfliktas nėra amžinas. Atstovavęs vienai šaliai, kitoje byloje galiu atstovauti kitai. Tik pabrėžiu – kitoje byloje. Advokatą saisto konfidencialios informacijos įsipareigojimas ilgam terminui.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Advokatų tarybos pirmininkas prof. Ignas Vėgelė sako, kad advokatams galioja maksimalus konfidencialumo principas, taip politikams – maksimalaus skaidrumo.
Lietuvos advokatūros vadovas I. Vėgelė pranešė, kad miesto Savivaldybės skųstam advokatui, atstovavusiam VšĮ „Pramogų sala“, drausmės byla nutraukta.