Apie advokatų etiką ir viražus į politiką

Apie ad­vo­ka­tų eti­ką ir vi­ra­žus į po­li­ti­ką

Šiau­lių mies­to me­ras Ar­tū­ras Vi­soc­kas mė­tė­si įta­ri­mais, kad Sa­vi­val­dy­bė­je po­li­ti­nę kri­zę ka­den­ci­jos pa­bai­go­je su­kė­lė „ad­vo­ka­tų ma­fi­ja“. Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bę, kaip ra­mų užu­tė­kį, pa­mė­go ne tik šiau­lie­čiai, bet ir ki­tų mies­tų ad­vo­ka­tai.

Apie ad­vo­ka­to vaid­me­nį vi­suo­me­nė­je, apie ta­kos­ky­rą tarp šios pro­fe­si­jos at­sto­vo ir po­li­ti­ko kal­ba­mės su Lie­tu­vos ad­vo­ka­tū­ros Ad­vo­ka­tų ta­ry­bos pir­mi­nin­ku pro­fe­so­riu­mi Ig­nu Vė­ge­le.

Jū­ra­tė RAU­DU­VIE­NĖ

jurate@skrastas.lt

– Ko­kie tiks­lai at­ve­dė į Šiau­lius? Ar mū­sų mies­to ad­vo­ka­tų si­tua­ci­ja tu­ri spe­ci­fi­nių bruo­žų?

– Kiek­vie­nais me­tais vyks­ta­me į re­gio­nus, aiš­ki­na­mės, ar nė­ra ten ko nors ypa­tin­go. No­ri­me gir­dė­ti vi­sus re­gio­nus. Ad­vo­ka­tū­rą kai kas ma­to kaip gar­siau­sių ad­vo­ka­tų klu­bą. Taip nė­ra. Ji – vi­sos Lie­tu­vos at­spin­dys. Re­gio­nų pro­ble­mos – ma­žai eko­no­mi­kos, ma­žai vers­lo. Ad­vo­ka­tai tai jau­čia. Jei sė­dė­sim tik Vil­niu­je, ati­trūk­sim.

Pas jus Šiau­liuo­se, kaip ir jū­sų laik­raš­ty­je, vis at­si­ran­da in­for­ma­ci­jos apie ad­vo­ka­tus, apie po­li­ti­kus ir ad­vo­ka­tus, tuo as­pek­tu gal tai kiek iš­si­ski­ria.

– Šiau­lių mies­te bu­vę ad­vo­ka­tai, jų pa­dė­jė­jai ėmė va­do­vau­ti ad­mi­nist­ra­ci­jai, sek­re­to­ria­tui. Kaip ver­ti­na­te ten­den­ci­ją, kai ad­vo­ka­to man­ti­ja kei­čia­ma į po­li­ti­ko kė­dę?

– Aš la­bai džiau­giuo­si, kad ir ad­vo­ka­tai tam­pa po­li­ti­kais, nes po­li­ti­ko pro­fe­si­jos ne­la­bai yra. Jei Sei­me yra įvai­rių pro­fe­si­jų at­sto­vų – tai yra ba­lan­sas, ku­ris at­spin­di vi­suo­me­nę.

Kai ad­vo­ka­tas ei­na į rin­ki­mus, no­ri bū­ti me­ru, ei­na į po­li­ti­ką, uži­ma po­stus, jis yra ne­be ad­vo­ka­tas, o vei­kia kaip po­li­ti­kas. Jei ad­vo­ka­tui ga­lio­ja mak­si­ma­lus kon­fi­den­cia­lu­mo prin­ci­pas, tai po­li­ti­kui ga­lio­ja mak­si­ma­lus skaid­ru­mo prin­ci­pas. Ži­no­ma, net ir ta­pęs po­li­ti­ku, jis nie­ko ne­ga­li at­skleis­ti, ką su­ži­no­jo bū­da­mas ad­vo­ka­tu.

– Šiau­liuo­se iš­si­py­kę ad­vo­ka­tai po­li­ti­kai už­ver­tė teis­mus skun­dais ir, užuo­t dir­bę vi­suo­me­nei, įro­di­nė­ja, ku­ris „kie­tes­nis“ tei­si­nin­kas. Ar ne­ma­to­te čia grės­mių?

– Lie­tu­vo­je ga­lio­ja tei­sė kreip­tis į teis­mą ir jos ri­bo­ti nie­kas ne­ga­li. Kai ad­vo­ka­tas tam­pa po­li­ti­ku, žmo­nės tu­ri spręs­ti apie jį kaip apie po­li­ti­ką. Ir jei tos jo by­los mai­šo vi­suo­me­nei, vi­suo­me­nė tu­ri sa­ky­ti – tu esi gal ir ge­ras ad­vo­ka­tas, bet blo­gas po­li­ti­kas. Rei­kia ver­tin­ti per po­li­ti­kos pjū­vį.

Yra ne­ma­žai at­ve­jų, kai tei­si­nin­kai, pa­bu­vę Sei­mo na­riais, vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų aukš­tais pa­rei­gū­nais, atei­na į ad­vo­ka­tus ir la­bai sėk­min­gai dir­ba. Tik gal jie ne­la­bai sėk­min­gi po­li­ti­kai bu­vo.

Man sun­ku į Šiau­lių pe­ri­pe­ti­jas įlįs­ti, ma­nau, šiau­lie­čiai nu­spręs. Jei vi­suo­me­nė ver­ti­na, kad tie pro­ce­sai truk­do vys­ty­tis Šiau­liams ar­ba su­ku­ria per­ne­lyg di­de­lę naš­tą, tai yra blo­gai. O jei prie­šin­gai, jie at­sklei­džia kaž­ko­kias ne­ge­ro­ves, pa­ro­do, kad kaž­ko­kie pa­žei­di­mai bu­vo pa­da­ry­ti, tai ge­rai.

– Kaip ma­no­te, ko­dėl ge­rai už­dir­ban­tys ad­vo­ka­tai pa­lie­ka sa­vo dar­bą ir pe­rei­na į kur kas ma­žiau ap­mo­ka­mą po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo dar­bą?

– Aš esu sau ne kar­tą už­da­vęs tą klau­si­mą. Gi­ta­no Nau­sė­dos at­ly­gi­ni­mas ban­ke tu­rė­tų bū­ti di­des­nis nei pre­zi­den­to ar­ba pa­na­šus. Ko­dėl jis kan­di­da­tuo­ja į pre­zi­den­tus? Jei pa­klaus­tu­mė­te Sei­mo na­rių, ne­ma­ža da­lis jų dirb­da­mi sa­vo dar­bą, už­dirb­da­vo dau­giau, nei bū­da­mi Sei­me. Vil­niaus mas­tais Sei­mo na­rio at­ly­gi­ni­mas nė­ra iš­si­ski­rian­tis.

Tur­būt ad­vo­ka­tai ei­na į po­li­ti­ką, siek­da­mi pa­ten­kin­ti sa­vo no­rą bū­ti ma­to­mi, įgy­ven­din­ti sa­vo idė­jas (fan­tas­tiš­ka, jei to­kių yra), pa­da­ry­ti po­ky­tį. Ne vi­si. Yra ir tokių, ku­rie ei­na dėl to, kad ge­ra al­ga ir ra­mus dar­bas. Bet yra ir ve­di­nų ki­tų tiks­lų. No­rė­čiau tu­rė­ti vil­ties, kad tie tiks­lai yra ve­dan­tys vi­suo­me­nę į po­zi­ty­vą, o ne to­kie, ku­rie skir­ti šiek tiek pa­jauk­ti vis­ką.

– Ne­pa­ten­kin­ti dir­ban­čio ad­vo­ka­to veik­la, ga­li jį ap­skųs­ti Lie­tu­vos ad­vo­ka­tū­rai. Ko­kie jos įga­lio­ji­mai?

– Ad­vo­ka­tū­ra at­sto­vau­ja ad­vo­ka­tų bend­ruo­me­nei, pri­žiū­ri, re­gu­liuo­ja jų veik­lą ir bau­džia. Ats­to­vau­ja­me ad­vo­ka­tams prieš vals­ty­bi­nes ins­ti­tu­ci­jas. Ad­vo­ka­tū­ra yra vi­siš­kai ne­prik­lau­so­ma, ne­vals­ty­bi­nė or­ga­ni­za­ci­ja. Jei bū­tų vals­ty­bi­nė, tai ne­bū­tų nė vie­no ad­vo­ka­to, ku­ris ga­lė­tų lais­vai gin­ti as­me­nį, nes ne­re­tai ad­vo­ka­tai gi­na žmo­gų ir prieš vals­ty­bi­nes ins­ti­tu­ci­jas. Vals­ty­bė kai ka­da no­ri vie­no­kio ar ki­to­kio spren­di­mo, nors neaiš­ku, ar jis yra tei­sin­gas.

– Ka­da ir ko­kios baus­mės ad­vo­ka­tas ga­li su­lauk­ti?

– Mes tu­ri­me duo­me­nų ba­zę, ad­vo­ka­tas pri­va­lo vyk­dy­ti įsta­ty­mo nu­ma­ty­tus rei­ka­la­vi­mus, ir kaip tai jis da­ro, mes tai ma­to­me duo­me­nų ba­zė­je.

Eti­ką mes ti­ria­me po skun­do ar­ba po ži­niask­lai­dos pra­ne­ši­mo. Ke­lia­me draus­mi­nes by­las ir po in­for­ma­ci­jos ži­niask­lai­do­je, ta­čiau ne vi­sa­da.

2018 me­tais iš­kel­tos 59 draus­mės by­los, 2017 – 42, 2016 – 37. Ten­den­ci­ja šiek tiek au­gan­ti. Gal mes tam­pa­me šiek tiek griež­tes­ni sa­vo bend­ruo­me­nės na­riams. Tai su­si­ję su ko­ky­be, no­ri­me, kad ad­vo­ka­tas tu­rė­tų ge­rą var­dą vi­suo­me­nė­je ir la­bai džiau­gia­mės, kad pa­si­ti­kė­ji­mas mū­sų pro­fe­si­jos at­sto­vais stip­riai išau­go ir pa­sie­kė 50 pro­cen­tų. Tai pa­ro­dė ty­ri­mas. Iš tei­si­nių or­ga­ni­za­ci­jų esa­me tre­ti – po no­ta­rų ir po­li­ci­jos. Su po­li­ci­ja ly­gin­tis mums sun­ku, jos lė­šos vie­šie­siems ry­šiams ke­lis kar­tus di­des­nės, nei mū­sų vi­sas biu­dže­tas.

Gar­bės teis­mas ga­li su­stab­dy­ti ty­ri­mą, nu­trauk­ti, ap­si­ri­bo­ti svars­ty­mu, duo­ti ne­vie­šą ar vie­šą pa­pei­ki­mą... Dras­tiš­kiau­sia baus­mė – iš­brau­ki­mas iš ad­vo­ka­tų są­ra­šo. Ją tai­ko­me itin re­tai – tai jau rau­do­na kor­te­lė.

Į są­ra­šą su­grįž­ti yra la­bai sun­ku. Išb­rau­kia­mi iš ad­vo­ka­tų už nuo­la­ti­nį pa­rei­gų ne­vyk­dy­mą ar­ba pa­kar­to­ti­nį eti­kos pa­žei­di­nė­ji­mą. Tei­si­nin­kas tu­ri vie­nin­te­lį dar­bą, ku­rio po šio spren­di­mo ne­be­ga­li dirb­ti. Ne­žiū­rint to, mes 2018 me­tais iš­brau­kė­me iš są­ra­šo 5 ad­vo­ka­tus, 2017 – 12, 2016 – 3. Užp­raei­ti me­tai bu­vo va­ly­mo­si me­tai. Ad­vo­ka­tū­ra pa­vel­dė­jo duo­me­nų ba­zę, ku­ri ne­bu­vo su­tvar­ky­ta. Išb­rauk­ti tie, ku­rie ne­vyk­dė pa­rei­gų.

– Ką ga­li­ma lai­mė­ti, ap­skun­dus gy­nė­ją Ad­vo­ka­tū­rai?

– Be­si­skųs­da­mi Ad­vo­ka­tų ta­ry­bai žmo­nės kar­tais pa­mirš­ta, kad draus­mės by­los iš­kė­li­mas ne­duo­da jiems jo­kios sa­tis­fak­ci­jos. Mes ke­lia­me draus­mės by­lą ir san­kci­ja yra tai­ko­ma tik ad­vo­ka­tui. Ad­vo­ka­tū­ra ne­ga­li kaž­ko pri­teis­ti as­me­niui, fi­nan­siš­kai žmo­gus nie­ko iš to ne­gaus. Vie­nin­te­lė – mo­ra­li­nė sa­tis­fak­ci­ja, jei ma­to, kad ad­vo­ka­tas pa­žei­dė eti­ką.

Jo­kios per­spek­ty­vos ne­tu­ri skun­dai, kad ki­tos ša­lies ad­vo­ka­tas kaž­ką da­rė ne taip. Ad­vo­ka­to pa­grin­di­nis prin­ci­pas bū­ti lo­ja­liam sa­vo klien­tui, ne­per­žen­giant tei­sė­tu­mo. Re­tai ke­lia­me by­lą to­kiais at­ve­jais.

Daž­niau skun­džia­si fi­zi­niai as­me­nys, jų skun­dai su­da­ro kiek dau­giau nei pu­sę. La­bai daž­nai skun­dų gau­na­me dėl šei­mos san­ty­kių nag­ri­nė­ji­mo. To­kios by­los la­bai jaut­rios, jos su­si­ju­sios ir su vai­kais. Emo­ci­jų dau­giau. Ju­ri­di­niai as­me­nys dau­giau­siai skun­džia dėl tur­ti­nių san­ty­kių at­sto­va­vi­mo.

– Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė praė­ju­siais me­tais Lie­tu­vos ad­vo­ka­tū­rai ap­skun­dė dvie­jų ad­vo­ka­tų kon­to­rų tei­si­nin­kus. Abu at­ve­jai su­si­ję su Šiau­lių are­nos kon­ce­si­nin­ko VšĮ „Pra­mo­gų sa­la“ at­sto­va­vi­mu. Ko­kio­je sta­di­jo­je šios by­los?

– Vie­nu at­ve­ju Ad­vo­ka­tū­ra iš­kė­lė draus­mės by­lą, ku­ri pa­te­ko į Gar­bės teis­mą, ta­čiau jis by­lą nu­trau­kė. Ar­gu­men­tas – ne­pai­sant to, kad ga­lė­jo kil­ti in­te­re­sų konf­lik­tas, ne­bu­vo nu­sta­ty­ta, kad bū­tų pa­vie­šin­ta kon­fi­den­cia­li in­for­ma­ci­ja. Tai bu­vo gin­čo es­mė – ar ne­pa­vie­šin­ta kon­fi­den­cia­li in­for­ma­ci­ja dėl ga­li­mo in­te­re­sų konf­lik­to. Toks spren­di­mas su­si­jęs su la­bai il­gais ter­mi­nais, nes vis­kas vy­ko dau­giau nei prieš 10 me­tų. Tas gin­čas bu­vo su­dė­tin­gas. Bu­vo ei­ta į teis­inius da­ly­kus – il­gas ter­mi­nas, po ap­skun­di­mo su­da­ry­ta Tai­kos su­tar­tis (tarp Sa­vi­val­dy­bės ir „Pra­mo­gų sa­los“ – aut. past.), konf­lik­to lyg ir nė­ra.

Dėl ki­to ad­vo­ka­to dar vyks­ta draus­mės by­los nag­ri­nė­ji­mas.

– Ar daž­nai sa­vi­val­dy­bės skun­džia ad­vo­ka­tus?

– Tai re­ti at­ve­jai.

– Ad­vo­ka­tams tuo­me­ti­nis Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas prie­kaiš­ta­vo dėl to, kad jie ne­ven­gė in­te­re­sų konf­lik­to, teik­da­mi pa­slau­gas abiem pu­sėms. Ką tai reiš­kia?

– Ta­me pa­čia­me san­ty­ky­je at­sto­vau­ti ant­ros pu­sės ad­vo­ka­tas ne­ga­li. Pa­vyz­džiui, po­ra ski­ria­si abi­pu­siu su­ta­ri­mu, pa­si­sam­do vie­ną ad­vo­ka­tą, ku­ris su­tvar­ko vi­sus do­ku­men­tus. Praė­jus ku­riam lai­kui vie­nas ap­si­gal­vo­ja ir sa­ko ad­vo­ka­tui: tu da­bar at­sto­vauk ma­ne prieš bu­vu­sį su­tuok­ti­nį. Čia kla­si­ki­nis in­te­re­sų konf­lik­tas.

Su ju­ri­di­niais as­me­nimis yra su­dė­tin­giau, nes jie ne­tu­ri emo­ci­nio ry­šio. Tos pa­čios kon­to­ros ad­vo­ka­tai tam tik­rais at­ve­jais ga­li ten­kin­ti abie­jų pu­sių in­te­re­sus, bet tam tu­ri įvyk­dy­ti la­bai daug rei­ka­la­vi­mų ir gau­ti Ad­vo­ka­tų ta­ry­bos pri­ta­ri­mą. To­je pa­čio­je ci­vi­li­nė­je by­lo­je per­šok­ti į ki­tą ša­lį ne­ga­li.

Kal­bant apie anks­čiau mi­nė­tą draus­mės by­lą (Sa­vi­val­dy­bės skųs­to ad­vo­ka­to – aut. past.), ten bu­vo ne by­la, o tam tik­ras tei­si­nis san­ty­kis – do­ku­men­tų ruo­ši­mas. In­te­re­sų konf­lik­tas nė­ra am­ži­nas. Ats­to­va­vęs vie­nai ša­liai, ki­to­je by­lo­je ga­liu at­sto­vau­ti ki­tai. Tik pa­brė­žiu – ki­to­je by­lo­je. Ad­vo­ka­tą sais­to kon­fi­den­cia­lios in­for­ma­ci­jos įsi­pa­rei­go­ji­mas il­gam ter­mi­nui.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Ad­vo­ka­tų ta­ry­bos pir­mi­nin­kas pro­f. Ig­nas Vė­ge­lė sa­ko, kad ad­vo­ka­tams ga­lio­ja mak­si­ma­lus kon­fi­den­cia­lu­mo prin­ci­pas, taip po­li­ti­kams – mak­si­ma­laus skaid­ru­mo.

Lie­tu­vos ad­vo­ka­tū­ros va­do­vas I. Vė­ge­lė pra­ne­šė, kad mies­to Sa­vi­val­dy­bės skųs­tam ad­vo­ka­tui, at­sto­va­vu­siam VšĮ „Pra­mo­gų sa­la“, draus­mės by­la nu­trauk­ta.