
Naujausios
Šiaulietis sukūrė išskirtinę eglę Rokiškyje
Šiaulietis dailininkas Arūnas Uogintas sukūrė unikalios Rokiškio kalėdinės eglės eskizus, maketą ir su talkininkais įgyvendino idėją. Garsaus drožėjo, liaudies skulptoriaus Liongino Šepkos kūrybą įprasminanti Rokiškio eglė buvo įžiebta šeštadienį. Kartu Rokiškis pradėjo Lietuvos kultūros sostinės metus.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Eglė iš medžio
Rokiškis Arūnui Uogintui – nesvetimas. Šiame mieste gyveno jo žmonos dailininkės Redos Uogintienės senelis Jonas Balčiūnas, buvęs Prezidento Antano Smetonos vairuotojas.
Rokiškyje turi ir daug draugų, Šiaulių universitetą baigusių dailininkų – A. Uogintas yra vadovavęs ne vieno iš jų bakalauro darbams. Geri draugai – ir su Rokiškio dailininkų klubo „Roda“ vadovu Arūnu Augučiu, kuris jau keliolika metų kviečia į Rokiškyje vykstančius langinių plenerus.
Prieš trejus metus Rokiškyje A. Uogintas padėjo įgyvendinti idėją statyti alternatyvią „muginėms“ eglę. Tąkart pagal A. Augučio sumanymą eglė buvo pinama iš virvių.
Šiemet Rokiškio skelbtame konkurse miesto dailininkams geriausia buvo išrinkta A. Augučio pasiūlyta koncepcija – kurti eglę iš medžio. Dėl sveikatos problemų A. Augutis meninę idėją įgyvendinti pasiūlė A. Uogintui.
Pirminė idėja buvo medinė chaotiško kalimo eglė. A. Uogintas sukūrė 3D maketą, konsultavosi su architektais. Paaiškėjo, kad chaotiško kalimo formulė yra itin sudėtinga. Tuomet pasiūlė dekoratyvinį kalimą, naudojant, kaip ir buvo sumanyta nuo pradžių, L. Šepkos ornamentiką.
Kurdamas A. Uogintas vis važiuodavo į Rokiškį pasitarti su kultūros darbuotojais, verslininkais. Piešinys – viena, kas kita – 3D maketas, o realybė – dar vienas išbandymas.
Kalėdinės eglės vieta – Rokiškio dvaro, kuriame veikia krašto muziejus, kiemas.
Eglė buvo kuriama ant stipraus metalinio karkaso, geležinės konstrukcijos. A. Uogintą nudžiugino Rokiškio verslo klubo prezidento Irmanto Tarvydo požiūris: svarbu menininkų pateikta idėja, forma, spalva, o technologija – inžinierių darbas.
Eglę A. Uogintas kalė kartu su meistrais iš Rokiškio kultūros centro, muziejaus, atvykdavo ir verslininkų.
Dirbdavo nuo 7 valandos ryto iki nakties, kartu atrasdavo sprendimus. Vieną konstrukcijos elementą darė kone pusę dienos, kai perprato, tą patį darydavo 20 minučių.
Iš pradžių pakako kopėčių, paskui prisireikė bokštelio, krano.
Kuriant gruodį, iš patirties puikiai žinojo A. Uogintas, viską gali sugadinti oras, tad dirbo dideliu tempu. Eglę sukūrė beveik per savaitę.
Kūriniui sunaudojo apie 10 kubų medienos. Lentos – spygliuočių medžių: eglinės, pušinės, tad eglė kvepia.
Papuošimai – pagal L. Šepką
Rokiškio eglė yra beveik 15 metrų aukščio, apačioje skersmuo siekia 9 metrus.
„Reikėjo daug skaičiavimo. Keisčiausia, kad man vis susimaišydavo, nors, atrodydavo, gerai paskaičiuodavau. Kažkokia ranka vedė prie magiškų skaičių: apačioje – 12 segmentų, aukščiau – 9, 6 ir 3“, – apie skaičių magiją pasakoja A. Uogintas.
Labai svarbu buvo eglę papuošti L. Šepkos stilistikos papuošimais. Drožėjas tėvų, brolio antkapiams kūrė medines grandines – ši mintis buvo pritaikyta ir eglutei.
Pagal L. Šepkos kūrinius A. Uogintas sukūrė eglės puošybos eskizus – grandinių, paukštukų.
Darbo ėmėsi Rokiškio krašto muziejuje dirbantis tautodailininkas Romualdas Kaminskas.
Grandinės ant eglutės – dvigubai didesnės nei kurtos L. Šepkos. Iš arti matyti, kad jos – grubios, neobliuotos.
A. Uogintas juokiasi prisiminęs, jog iš pradžių teko pasiginčyti, kad nereikia daryti gražesnių paukštukų nei L. Šepkos, nes garsus drožėjas vertinamas už stilių, jo kūriniai – iš neobliuoto medžio, keistos formos, dalis medienos palikta, dalis – ornamentika.
Į puošybos procesą įsitraukė ir Rokiškio mokyklos. Ant eglės suskrido keli šimtai paukštukų. A. Uogintas padarė blizgučių: pjaustė veidrodį ir kabino blizgučius-snapus.
Naujai eglė sušvito savo darbą atlikus šviesų dailininkui Ignotui Savickui. Ypatingai eglė atrodo padengta šerkšnu.
A. Uogintas džiaugiasi puikia eglės proporcija. Pagal L. Šepką suprojektuota viršūnė suteikė jai bažnyčios kupolo įspūdį. Eglės viršūnėje skrieja paukštis.
„Džiaugiuosi, kad pavyko, kad įsiklausėme vieni į kitus, nebuvo nė vieno viršesnio. Džiugu, kad architektai eglę įvertino kaip architektūros statinį“, – sako A. Uogintas.
Eglių verslas
A. Uogintas akcentuoja, kad Rokiškyje kurti Kalėdų šventę buvo patikėta profesionalams.
„Dailininkas negali būti bankininku, vadybininkas negali būti dailininku. Turi veikti profesionalai, kitaip turime tai, ką turime, – pinigų švaistymą. Pas mus gamina standartines egles: Lenkijos, Rusijos fabrikų karkasai, paskui – tikslūs elektrotechniniai papuošimai. Todėl jos visos neoriginalios. Pradžioje dar lyg įdomu, o paskui?“
Eglučių psichozę, sako A. Uogintas, paryškino faktas, kad tos pačios eglės keliauja per miestus: pasimatė verslas.
„Kažkoks internautas parašė: vaikštome su dėvėtais drabužiais, puošiamės padėvėtomis eglėmis. Bet padėvėtas „Armani“ kainuoja šimtą kartų pigiau negu tikras“, – sako A. Uogintas. Ir atkreipia dėmesį, kad didieji miestai – Berlynas, Niujorkas – sugrįžta prie natūralumo.
Poreikis blizgučiams, kičui, svarsto dailininkas, galbūt tebėra susietas su sovietiniu palikimu. Ir dirbant Rokiškyje ne kartą teko išgirsti norus ką nors prikrauti ant eglutės.
Koks bus medinės Kalėdų eglės likimas? A. Uogintas svarsto: greta, muziejuje, veikia L. Šepkos ekspozicija, galbūt eglė taps muziejaus tęsiniu?
Arūno UOGINTO archyvo nuotr.
Kalėdų eglės aukštis – apie 15 metrų. Eglė skirta unikaliam medžio drožėjui, liaudies skulptoriui Lionginui Šepkai atminti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulietis dailininkas Arūnas Uogintas sukūrė Rokiškio eglės eskizus, maketą ir su talkininkais įgyvendino originalią idėją.
Arūno UOGINTO archyvo nuotr.
Kalėdų eglė stovi prieš Rokiškio dvarą, kuriame veikia krašto muziejus.
Medinės eglės vidus.
Eglę juosia tvorelė su stulpeliais, ant jų tupi paukščiai.
Darbų akimirka – formuojama eglės viršūnė.
Dariaus BALTAKIO nuotr.
Medinė eglė apšviesta iš vidaus ir išorės.
Kalėdų eglė Rokiškyje buvo įžiebta praėjusį šeštadienį. Rokiškis šiemet tapo Lietuvos kultūros sostine.