Naujausios
Parodoje – Estijos ir Lietuvos šimtmetis
Antradienį Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje atidaryta dokumentų ir nuotraukų paroda „Lietuvos ir Estijos valstybinių ryšių atkūrimas archyviniuose dokumentuose. Drauge nepriklausomybės link“, skirta Estijos nepriklausomybės 100-osioms metinėms. Parodos atidaryme dalyvavo ir Estijos ambasadorė Lietuvoje Jana Vanaveski.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Estijos ambasadorė Jana Vanaveski vizitą Šiauliuose pradėjo nuo Savivaldybės, kur susitiko su meru Artūru Visocku. Viešniai ir jos komandai pristatytas Šiaulių miestas, aptartas Šiaulių ir miesto partnerio Pernu bendradarbiavimas.
Susitikime dalyvavo ir Estijos ambasados patarėjas ekonomikos ir kultūros klausimais Roman Vinartšuk, Estijos prekybos pramonės ir amatų rūmų atstovas Magi Member, Estijos garbės konsulas Šiauliuose Gintaras Sluckus.
Po susitikimo Savivaldybėje Estijos ambasadorė vyko į Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę, kur lankė NATO oro policijos misiją atliekančius Belgijos karius.
Vizito pabaigoje Jana Vanaveski Ch. Frenkelio viloje atidarė stendinę parodą „Lietuvos ir Estijos valstybinių ryšių atkūrimas archyviniuose dokumentuose. Drauge nepriklausomybės link“. Estai nepriklausomybę paskelbė 2018 metų vasario 24 dieną.
Parodoje apžvelgiami Lietuvos ir Estijos diplomatiniai santykiai, ekonomika, kultūra, sportas, istorija.
Didžioji dalis eksponuojamų dokumentų ir nuotraukų yra iš 1918–1940 metų laikotarpio, dėmesys skirtas ir visaverčio tarpvalstybinio šalių bendradarbiavimo atkūrimui 1990–1992 metais.
Anksčiau ši paroda buvo pristatyta Vilniuje, Šiauliuose ją bus galima apžiūrėti iki lapkričio 30 dienos.
Pasak Lietuvos vyriausiojo archyvaro Ramojaus Kraujelio, ši paroda buvo parengta bendradarbiaujant Estijos ir Lietuvos kolegoms: pateikiamuose dokumentuose galima pamatyti, kaip dvi tautos kartu keliauja per istoriją, kaip buvo užmegzti diplomatiniai santykiai, sprendžiamos tarptautinių santykių problemos.
„Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza priminė, kad Lietuva, Latvija, Estija sugebėjo atlaikyti grėsmes ir sukurti modernias, šiuolaikiškas valstybes: „Ketvirtajame dešimtmetyje mes mažai kuo nusileidome – tiek Estijoje, Taline, tiek Kaune ar Šiauliuose gyvenantys žmonės – buvome tikri europiečiai su savo kultūra, daile, architektūra, švietimo sistema, karyba.“
R. Balzos teigimu, Lietuvos kultūros žmonės labai viltingai žiūri į estus, kurie 100-mečio proga Tartu atidarė Nacionalinį istorijos muziejų, pastatė didžiulį, modernų archyvo pastatą.
„Tie žingsniai rodo, kad valstybė juda, stiprėja ir klesti. Norėtųsi linkėti, kad ir mes neatsilikdami eitume koja kojon su estų tauta.“
Pasak ambasadorės Janos Vanaveski, šventiniais metais Estijoje dėmesys buvo sutelktas į paprastus, eilinius žmones – ką žmonės gali padovanoti savo šaliai? Buvo skatinama pateikti geras idėjas, kurias norisi įgyvendinti savo bendruomenėje.
„Pavyzdžiui, viena idėja buvo vaikams dovanoti muzikos instrumentus. Ši idėja įgyvendinta. Paskutinis pavyzdys – sodinti medžius. Pasiūlyta, kad kiekvienas estas pasodintų medį Estijos šimtmečiui, – sakė ambasadorė. – Metai baigiasi, jau galiu sau leisti pasakyti, kad gal mes truputį pavargome švęsti, bet tikiu, kad visa tai mumyse išliks ilgam. Mes turime galvoti apie kitus 100 metų. Dabar laikas žiūrėti į priekį, ne atgal.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr. ir repr.
Valstybingumo šimtmečiams skirta ekspozicija parengta, pateikiant pačius svarbiausius ir įdomiausius abiejų šalių valstybės archyvų dokumentus.
Parodą Ch. Frenkelio viloje atidarė (iš kairės) Estijos ambasadorė Lietuvoje Jana Vanaveski, Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis, Estijos garbės konsulas Šiauliuose Gintaras Sluckus ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.
1935 metais išleistas Bernhard Linde ir Juhand Weelman redaguotas išsamus leidinys apie Lietuvą.
Estija palaiko Lietuvą! Mati Hind kalba Estijos liaudies fronto mitingo metu 1990-03-25.
Estijos ambasadorės Lietuvoje Janos Vanaveski dėmesys – pirmajam Estijos prezidentui Konstantinui Petsui (1874–1956).
