
Naujausios
Šiaulių valdžia jau turi paminklą
Taip ir neįkurto Šiaulių menų inkubatoriaus pastato griuvėsiai – tarsi „didingas“ paminklas miesto valdžių sprendimams. Dėl inkubatoriaus tebevyksta teismai, o griuvėsiai kasmet siurbia biudžeto pinigus, nes yra „kultūros vertybė“. Savivaldybė pastatą galėtų parduoti, tačiau aukciono neskelbia.
Jūratė RAUDUVIENĖ
jurate@skrastas.lt
Dešimtmečio istorija
Jau daug kas, ko gero, ir pamiršo, jog Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimo idėją miestas gromuliavo maždaug nuo 2008 metų. Savivaldybė pranešė, kad „Elnio“ fabriko teritorijoje įkurti menininkų oazę gaus beveik 2,3 milijono eurų Europos Sąjungos paramos.
Savivaldybės administracijos specialistai, rengę paraišką projekto finansavimui gauti, rašė: „Projektas skirtas Šiaulių miesto menininkų verslumo ugdymui, sąlygų kurti, demonstruoti ir realizuoti savo darbus sudarymui, kultūrinio gyvenimo plėtojimui mieste. Projekto įgyvendinimo metu bus įrengtas Šiaulių Menų inkubatorius, kuriame menininkai turės galimybę lengvatinėmis sąlygomis pradėti verslą, pristatyti savo darbus, bendradarbiauti su kitais kūrybinių industrijų atstovais. Menų inkubatorius bus įkurtas viename iš buvusio „Elnio“ fabriko pastatų, įtrauktų į industrinio paveldo sąrašą, tad kartu bus prisidedama prie paveldo išsaugojimo“.
Savivaldybė už beveik 100 tūkstančių eurų nusipirko apgriuvusį, be stogo vieną iš buvusio „Elnio“ fabriko komplekso pastatą iš šiauliečio verslininko. Pastatas pirktas tada, kai miestui vadovavo šio verslininko bendrapartietis meras Genadijus Mikšys. 1911 metais statytas Chaimui Frenkeliui priklausęs pastatas turėjo kultūros vertybės statusą. Tiesa, į kultūros vertybių registrą jis įtrauktas tik tada, kai ten įvykęs gaisras jį gerokai apgadino.
Tada užsisuko teismų, skundų, įvairių tarnybų patikrinimų karuselė. Ūkio ministerija sustabdė projekto finansavimą, bet Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino buvusio ūkio ministro įsakymą nefinansuoti šio projekto. Teismai ir patikrinimai tirpdė projekto įgyvendinimui skirtą laiką ir rijo lėšas.
Žlugo ir projektas, ir jį vykdžiusi agentūra
Projektas strigo nuo pat pradžios. Miesto menininkai ėmė viešai teigti, kad tokio objekto jiems nereikia. Tuometinis meras Justinas Sartauskas susitikimuose ne tik pats įtikinėjo miestiečius šio projekto nauda, bet ir kvietė tai patvirtinti žinomus mieste žmones, Telšių menų inkubatoriaus atstovus. Ginčai virė ir tarp visuomenininkų, ir tarp politikų. Aktyvus šio projekto priešininkas buvo tuometinis Tarybos narys Artūras Visockas.
Rangos konkursą laimėjusi UAB „Mega“ greitai suskaičiavo, kad konkursinės kainos atstatyti apgriuvusį pastatą jai neužteks ir paprašė papildomų pinigų. Rangos sutartis buvo nutraukta. Paskelbus naują rangos konkursą, jį „Mega“ laimėjo su didesne kaina ir su subrangovu – UAB „Konsolė“ iš Klaipėdos.
Savivaldybėje tuomet tvyrojo džiugesys, kad stambi Klaipėdos statybos įmonė tikrai „paveš“ menų inkubatoriaus pastato statybas, nors laikas spaudė, likę buvo nepilni dveji metai. Pagal finansavimo sutartį projekto pabaiga buvo numatyta 2015 metų spalį, tačiau klaipėdiečiai prie statybos taip ir nepasirodė, paaiškinę, kad jie tiesiog „paskolino“ savo vardą kolegoms einant į konkursą, o statybos darbai šiame objekte juos nelabai domino.
Savivaldybė įgyvendinti projektą pavedė savo viešajai įstaigai Šiaulių regiono plėtros agentūrai. Jai panaudai perdavė ir apgriuvusį pastatą.
Politinių rietenų, interesų, netinkamai organizuotų įvairių procedūrų bei rangovo neįgalumo nedidelė įstaiga neatlaikė. Rangovui trūko apyvartinių lėšų statybos darbams, atsiliko nuo terminų.
2015 metais prie miesto valdžios vairo stojo meras Artūras Visockas – aistringas projekto priešininkas. Greitai tapo aišku, kad menų inkubatoriaus mieste nebus. 2015 metų liepą miesto Taryba projektą nutraukė, o administracijos direktorių įpareigojo susigrąžinti savo žinion apgriuvusį pastatą. Savivaldybei teko Lietuvos verslo paramos agentūrai grąžinti per 400 tūkstančių eurų. Dar per 112 tūkstančių jau buvo sumokėta „Mebai“ už atliktus darbus.
Šis projektas sužlugdė ir jo vykdytoją – Šiaulių regiono plėtros agentūrą. Kadangi ši įstaiga galimai buvo opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ partijos įtakoje, valdžia jos negelbėjo ir likvidavo.
Nepajudinamas stūgso ir pastatas-vaiduoklis. Jo nugriauti negalima, nes yra kultūros vertybė. Ką nors naudinga su juo padaryti Savivaldybė neturi nei idėjų, nei pinigų. Siūlė už eurą išsinuomoti verslui, tačiau nieko toks valdžios dosnumas nesudomino.
Apgriuvusio pastato saugojimas miesto biudžetui kasmet atsieina apie 6 tūkstančius eurų. Saugoti reikia, nes – vertybė. Sumontuotos saugojimo kameros, samdoma saugos firma.
Savivaldybė Kultūros paveldo departamento ne kartą prašė išbraukti šį pastatą iš kultūros vertybių sąrašo, tačiau veltui. Pastatas yra įtrauktas į Savivaldybės parduodamų objektų sąrašą, tačiau nė vieno pardavimo aukciono dar nevyko.
Visa atsakomybė – kritusiam pėstininkui
Nors projektas nutrauktas prieš trejus metus, teismai tarp Savivaldybės ir „Mebos“ vis dar tęsiasi.
Savivaldybė reikalavo, kad buvę rangovai atlygintų žalą, kurią padarė miesto biudžetui žlugęs projektas, iš viso per pusę milijono eurų. Administracija viešai paskelbė, kad Šiaulių apygardos teismas nusprendė, jog Savivaldybė savo reikalavimo pagrįstumo restruktūrizuojamai UAB „Meba“ ir UAB „Konsolė“ neįrodė. Dėl nutrauktos rangos sutarties kalta liko jau senokai žlugusi įstaiga – Šiaulių regiono plėtros agentūra. Dėl šios priežasties teismas nepriteisė ir „Mebai“ dėl nutrauktos rangos sutarties patirtų per 200 tūkstančių eurų nuostolių, nes rangos sutartį sudarė ne miesto valdžios įstaiga, o jos įpareigota agentūra. Dėl ištaškytų šimtų tūkstančių eurų kaltas liko pėstininkas – subankrutavusi Regiono plėtros agentūra. Savivaldybė teismo sprendimą žada skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Nei pinigų, nei atsakomybės
Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriaus vedėjas Rytis Budrys patvirtino, kad Savivaldybė ne kartą kreipėsi į departamentą, prašydama išbraukti pastatą iš Kultūros vertybių registro, tačiau tikina, kad pagal šalyje galiojančius teisės aktus tai padaryti yra neįmanoma.
„Šis pastatas įtrauktas ne kokiu nors biurokratiniu sprendimu, o Ekspertų vertinimo tarybos ir tik ji gali išbraukti. Ši taryba svarstė kelis kartus šį klausimą, bet objekto neišbraukė, kadangi naujų aplinkybių, dėl ko statinys prarado vertingąsias savybes, nėra“, – aiškina R. Budrys.
Jis atkreipia dėmesį, kad į Kultūros vertybių registrą įtrauktas visas Ch. Frenkelio fabriko kompleksas, kurio dalis yra ir minėtas pastatas. Nesvarbu, kad jis yra be stogo, sugadintas. R. Budrys tvirtina, kad net pastatui praradus kultūros vertybės statusą, su juo vis tiek radikaliai nieko nebūtų galima daryti, nes stovi valstybės saugojamoje teritorijoje.
Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyrius kėlė Savivaldybei reikalavimą užkonservuoti apgriuvusį pastatą, uždėti stogą. Ginčas net buvo nukeliavęs iki teismo, tačiau jį paminklosaugininkai pralaimėjo. Mat pastatą tuomet Savivaldybė buvo panaudai atidavusi Šiaulių regiono plėtros agentūrai. Jos atstovai įrodinėjo, kad neturi finansinių galimybių, nes yra tik projekto vykdytojai.
„Kai įstaiga neturi nei pinigų, nei atsakomybės, ką iš jos paimsi?“ – tarsteli R. Budrys. Pastatą susigrąžinus Savivaldybei, prasidėjo teismai su „Meba“. Laukiama jų pabaigos.
Vedėjas pažymi, kad situacija yra kiek komiška. Jo įstaiga gali bausti pastato savininkus už pastato nepriežiūrą. Bet Savivaldybė įsigijo statinį Elnio gatvėje blogos būklės ir yra jį pagerinusi. Buvo atliktas teritorijos valymas, betonavimas, langai įdėti.
„Mes monitoringą atliekame, stebime tą pastatą. Nėra jokių požymių, kad situacija būtų pablogėjusi“, – tvirtina valstybės tarnautojas.
Jis vertina, kad apgriuvęs pastatas iš tiesų yra gerai pastatytas. „Šimtą metų išstovėjo ir dar šimtą išstovės“. Tačiau R. Budrys mano, kad negali vidury miesto stovėti pastatas be stogo. Savivaldybės vadovai žino, kad anksčiau ar vėliau tai turės spręsti. Vedėjas sakė aptaręs su Savivaldybės atstovais ir pigesnį variantą. Viršutinis aukštas nėra autentiškas, galima jį nugriauti, keisti perdangas ir ten uždėti stogą. Svarbu imtis sprendimų.
Daryti veiksmą dėl veiksmo neverta
Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis neslepia, kad milijonų pastatui atstatyti Savivaldybė neturi, verslas juo nesidomi. Kodėl neskelbia aukcionų?
„Atiduodi dvarą ir tai problema per privatizavimą, o čia nieko nėra – tik erdvės ir statusas, kas jį pirks?“ – svarstė Administracijos vadovas.
Kai bandė vertinti jo panaudojimo galimybes gaisrinių muziejui, pasirodė, kad pirmas aukštas per žemas, reikėtų gilinti. Čia iškilo dar viena bėda. Paaiškėjo, kad grunto negalima liesti, nes sukiltų užterštas sluoksnis. Anot A. Bartulio, ekologinė tos vietos situacija daro pastatą dar labiau nepatrauklų.
„Jei verslas matytų idėjas ir siūlytų, mes maksimaliai sureaguotume, tačiau daryti veiksmą dėl veiksmo neverta“, – apibendrino Administracijos direktorius.
Rugsėjo pradžioje „Šiaulių dienų“ šventėje lankėsi kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Miesto meras A. Visockas aprodė ministrei pastatą Elnio gatvėje 25 ir prašė pagalbos dėl galimybės išbraukti jį iš Kultūros paveldo registro.
Apie šio aptarimo rezultatus norėjome pakalbinti ir miesto merą, tačiau telefonu jis neatsiliepė. Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus atstovė Jana Mikulevič informavo, kad ministrė sutarė šį klausimą aptarti Kultūros ministerijoje kartu su paveldo apsaugos specialistais.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Apgriuvusio pastato apsauga per metus miesto biudžetą patuština maždaug 6 tūkstančiais eurų.
Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriaus vedėjas Rytis Budrys tvirtina, kad menų inkubatoriui bandyto pritaikyti pastato sienos yra statytos taip, kad šimtą metų stovėjo ir dar tiek pat stovės.
Taip ir neįkurto menų inkubatoriaus sienos – tarsi paminklas miesto valdžioms ir sprendimams atminti.