
Naujausios
Lietus baigia nuplauti 137 000 eurų
Kuršėnuose įsikūrusio Šiaulių rajono etninės kultūros ir tradicinių amatų centro vokiškos technologijos aikštelės danga už 137 000 eurų baigia „nučiuožti“ tiesiai į centro pastatą. Už Europos Sąjungos fondų ir Savivaldybės lėšas aikštelė padaryta taip, kad po stipresnio lietaus darbuotojai turi atsikasti purvo ir aikštelės dangos užverstas duris, kad galėtų išeiti iš pastato. Savivaldybė sumokėjo už broką, „užkastą“ Kuršėnų parko takuose, apmokės ir „nučiuožusią“ aikštelę?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Aikštelė „nuvažiuoja“ prie pastato
Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras, įsikūręs renovuotoje Kuršėnų dvaro oficinoje, kiekvieną smarkesnį lietų išgyvena ekstremalias situacijas.
Automobilių stovėjimo aikštelė – ant kalno, o centro pastatas – pakalnėje.
Vanduo per smarkesnį lietų į pakalnę, o tai reiškia ir į centro pastatą, bėga ir nuo rajono Kultūros centro pusės, ir nuo sandėlio, ir nuo stogų.
Didelio kiekio vandens latakai nespėja surinkti, o nesukietėjusi aikštelės danga drauge su vandeniu „nuvažiuoja“ į pakalnę, užverčia lietaus vandens surinkimo latakus purvo ir skaldos sluoksniu, tada purvinas vanduo per laiptus ima ristis į pastatą, bėga į kabinetus.
Po paskutinės smarkios liūties aikštelė vėl buvo „suvažiavusi“ prie pastato, aikštelės teritorija vėl buvo išvagota giliais grioviais.
Tenka atkasinėti centrą ir darbuotojus
Šiaulių rajono etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorė Birutė Poškienė pasakojo, kad po dažno lietaus prašo seniūnijos, kad atsiųstų žmonių.
„Prašau, kad seniūnijos darbuotojai tiesiogine prasme mus – atkastų. Mūsų darbuotojai prašluoja, praplauna taką, o seniūnijos darbuotojai toliau valo visą aikštelės teritoriją. Būna tokie kiekiai lietaus suplauto purvo ir skaldelės, kad tenka net išvežti“, – pasakojo centro direktorė.
Per didžiąją liūtį Kuršėnuose liepos pabaigoje, kai „užgeso“ net naujasis Kuršėnų miesto fontanas, darbuotojai buvo pastato viduje. B. Poškienė pasakojo, kad prie pastato durų ir tako buvo suneštas toks kalnas skaldos, kad durų nebuvo įmanoma atidaryti. Vienas darbuotojas išlipo per centro langą, atkasė, kad galėtų praverti duris ir išvaduoti iš pastato žmones.
Centro darbuotojos dar anksčiau „Šiaulių kraštui“ yra pasakojusios, kad viena turistų grupė, atvykusi į centrą autobusu, į pastatą batais suneša maždaug pusę kibiro aikštelės. Turistams išvykus darbuotojai turi rimtai padirbėti šluotomis ir semtuvėliais.
„Tiesa, – atsidūsta rajono Etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorė B. Poškienė, – viršutinis aikštelės sluoksnis lyg ir cementas – neaišku, keista medžiaga, ji pati nesukietėjusi, labai kimba prie batų“.
Žadėjo: nauja, modernu
Aikštelė buvo išgrįsta drauge su senojo Kuršėnų parko takais – 2015 metais, pats centras buvusioje dvaro oficinoje yra įsikūręs nuo 2012 metų vasaros.
„Rugsėjį sudėjo aukštesnius bortelius, kad vanduo ne taip greitai veržtųsi į pastatą. Sudėtinga yra tai, kad nepraėjus penkeriems metams nuo projekto įgyvendinimo kažką iš esmės keisti, dėti naujų investicijų, kaip suprantu, negalima“, – sakė B. Poškienė.
Centro direktorė B. Poškienė mena, kad ne kartą buvo kalbėta su tuometiniais Savivaldybės vadovais, tuomečiu Administracijos direktoriumi Kęstučiu Lukšu.
B. Poškienės teigimu, labiausiai tokiai aikštelei būtų tikęs senovėje populiarus ir patikimas akmenų grindinys, bet niekas esą darbuotojų neklausė.
„Projektuotojas užtikrino, kad tokia danga yra nauja, modernu, danga sutvirtės, latakai gerai surinks vandenį – viskas bus be problemų! Sugebėjome tik išsiderėti, kad bent prie pat pastato išklotų plyteles, nes turėjo būti tokia pat neaiški danga“, – prisiminė B. Poškienė.
Kieno „tragedija“?
Apie tai, kad aikštelė tapo didele problema, užsiminta ir rugsėjį vykusiame rajono Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitete.
„Tragedija ta aikštelė po liūties. Ar rangovai neįsipareigojo penkerius metus ją prižiūrėti?“ – komitete žiūrėdamas į Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėją Alfredą Budrį, kuris buvo Kuršėnų parko rekonstrukcijos darbų vadovas, klausė Tarybos narys Rolandas Tamošaitis.
A. Budrys Tarybos nariams aiškino, kad tai vokiečių „HanseGrand“ danga, transportuota iš Vokietijos. Kad Kuršėnų dvaro teritorijoje, ko gero, yra šios dangos bandomasis pavyzdys Lietuvoje. A. Budrys teigė, kad rangovas, kuris dalyvavo „rengiant techninį projektą ir parenkant medžiagų frakciją, pagrindus, buvo lietuvis, bet konsultantas buvo vokiečių atstovas“. Vedėjas pasakojo, kad buvo atvažiavęs pats „HanseGrand“ savininkas.
„Mačiau nuotraukas, kur yra padarytos tokios dangos – hektarai. Yra padarytos klaidos pačioje technologijoje“, – teigė A. Budrys.
Kaip jas ištaisyti?
„Faktiškai reikėtų įmonės atstovą bandyti patraukti atsakomybėn...“, – komitete Tarybos nariams užsiminė vedėjas A. Budrys.
Vėliau A. Budrys „Šiaulių kraštui“ teigė – jeigu ši teritorija nebūtų buvęs kultūros paveldo objektas, aikštelėje su prieigomis „vienareikšmiškai būtų paklotas asfaltas“.
„Ieškojome, kaip atitikti kultūros paveldui, o gavosi š...“, – sakė vedėjas.
A. Budrys teigė, kad „projekto techninę priežiūrą atliko UAB Antikus“ ir konkrečiai techninės priežiūros vadovas Vidas Stasiulaitis.
„Turėjo matyti, kad negerai, bet nematė“, – įvertino A. Budrys.
Dvaro teritorijoje ne pirmą kartą „užkasama“ pinigų
Vedėjo A. Budrio teigimu, Etninės kultūros ir tradicinių amatų centro aikštelė su prieigomis, požeminėmis komunikacijomis, tyrinėjimais iš viso kainavo šiek tiek per 137 000 eurų, skirtų iš Europos Sąjungos fondų ir rajono Savivaldybės biudžeto.
Švietimo, kultūros ir sporto komitete rajono savivaldybės Administracijos direktorius Gipoldas Karklelis užsiminė, kad gali tekti perdaryti aikštelę.
A. Budrio teigimu, kol yra vilties įrodyti, kas kaltas dėl broko, Savivaldybė neskubės perdaryti – bandys išlaukti finansavimo dokumentuose numatytą 5 metų terminą, kuris baigiasi 2020 metais.
Šiaulių rajono savivaldybė jau antrą kartą užlipa ant to paties grėblio tvarkydama Kuršėnų dvaro teritoriją. Skandalai ir teismai lydėjo senojo dvaro takų rekonstrukciją, kuri vyko prie jau minėto Savivaldybės administracijos direktoriaus Kęstučio Lukšo ir mero Algimanto Gaubo.
Ten takai taip pat buvo pakloti iš dangos, kuri turėjo sustingti, bet nesustingo ir priminė labiau smėlio paplūdimį nei kelią į pagrindinę Šiaulių rajono renginių salę ir biblioteką.
Tada parko takuose buvo „užkasta“ apie 217 000 eurų Europos Sąjungos paramos lėšų. Takus, pamačius broką, teko perdaryti už Savivaldybės biudžeto lėšas.
Redakcijos archyvo nuotr.
Šiaulių rajono Etninės kultūros ir tradicinių amatų centro automobilių stovėjimo aikštelės dangą baigia nuplauti lietus ir batais į centrą sunešti turistai.
Aikštelės danga turėjo sustingti, bet ji trupa, byra.
Pro Etninės kultūros ir tradicinių amatų centro duris palijus lietui į vidų veržiasi purvinas vanduo.
Aikštelė ant kalno, o Etninės kultūros ir tradicinių amatų centro pastatas – pakalnėje. Darbuotojai iš buvusio Administracijos direktoriaus Kęstučio Lukšo išsiderėjo plytelių bent prie pat pastato, nes ir čia norėta užpilti vokiška danga, kuri turėjo sukietėti, bet nesukietėjo.