
Naujausios
Paminklas mūšiui ar kvailybei?
Artėja dar vienos Saulės mūšio metinės, o iniciatorių, kurie kūrė legendą apie tai, kad Saulės mūšis vyko Joniškio rajono laukuose, Mūšos ir Tautinio upelių santakoje – nebegirdėti. Norai buvo vis grandioziškesni, vis brangesni, vis įmantresni, bet liko betono, molio ir armatūros krūvos. Projektas virto sukiužusiu paminklu nepamatuotam norui įsiamžinti už viešuosius pinigus?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Kodėl turistai tokie greiti?
Rugsėjo 22-ąją bus minimos 782-osios Saulės mūšio metinės, kai susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai sumušė ir sunaikino į popiežiaus Grigaliaus IX 1236 metais paskelbtą kryžiaus žygį išvykusį Kalavijuočių ordiną.
Rugsėjo 22-ąją aštuonioliktą kartą bus minima ir Baltų vienybės diena, į atmintinų dienų sąrašą įrašyta 2000 metais.
Prie magistralinio kelio, jungiančio Lietuvą ir Latviją, Šiaulius ir Rygą ties Jauniūnų kaimu – rudos spalvos rodyklė rodo kelią į lankytiną vietą – Saulės mūšio vietą. Kita tokia pat rodyklė stovi Jauniūnų kaimo sankryžoje ir nukreipia į žvyruotą vieškeliuką.
Kelias driekiasi pro kolūkinės paskirties pastatų likučius, senų blokų stirtas, kietynus ir arimus. Laukai dideli. Gyventojų beveik nėra – pakelėje į apynaują sodybą keliukas užžėlęs, bet dar žymus.
Tik grįžę į Jauniūnus ir sustoję pasikalbėti su kaimo žmonėmis išgirsime, kad juos nustebinome, nes ilgai užsibuvome Saulės mūšio vietoje. Paprastai lankytojų tempai būna daug greitesni.
Kaimo žmonės pasakojo, kad suvilioti kelio rodyklių į lankytiną vietą bando dardėti ir turistų autobusai, ir pavieniai užsienio turistai su dviračiais.
„Dar šįryt, žiūrim, mina palengva, pasidairydama vokiečių pora dviratukais rodyklės kryptimi į Saulės mūšio vietą. Už kelių minučių jau parmina labai skubėdami. Išsigando turbūt vaizdelių... ir pamatė mūsų gėdą“, – svarsto Jauniūnų gyventoja.
Molinė „laikrodžio smailė“ ir didvyrių „varlinykas“
Važiuojame ir mes į Saulės mūšio vietą, kuri yra įrašyta į Lietuvos istorijos paminklų sąrašą.
„Šiaulių krašto“ ekipažui vilties teikia Saulės mūšio įamžinimo vietoje prie tvenkinio jau iš tolo matomi keli automobiliai ir būrelis žmonių. Vienų privačių Joniškio rajono senelių globos namų žmonės sustojo užkąsti. Tikėjosi rasti bent suoliukų, jeigu jau yra nuoroda, kad tai – lankytina vieta. Bet rado tik žolės, pasitiesė staltieses, pietauja ir gūžčioja pečiais – kodėl yra nuorodos į tokią keistą vietą: tvenkinys lyg ir būtų gražus, su tiltu, bet aplinka – apleista, kemsynais virtusi.
„Tvenkinį laukuose iškasti, tokius kalnus supilti, takus dar matėm baigiančius užželti iš trinkelių – juk kainavo?... Kas čia tokią nesąmonę sugalvojo?“ – kraipė galvas senelių pensionato darbuotojos.
Kai pasakome, kad čia išleista vos ne du milijonai litų ir dar beveik tiek pat trūksta tik dabar jau eurais, moterys net pritūpia iš nuostabos.
Pensionato darbuotojos stebisi, kodėl viduryje suversti molio kalnai, kam reikalingi betoniniai luitai, armatūros?
Visa tai nesunku rasti daugybę kartų „Šiaulių krašte“ aprašytose istorijose: čia pradėtas statyti Saulės mūšio vietos įamžinimo memorialinis kompleksas, kurio pagrindinė figūra – 30 metrų aukščio saulės laikrodžio smailė, metanti šešėlį ant skaičių, simbolizuojančių Saulės mūšio datą.
Taip pat komplekso sudedamoji dalis – tvenkinys su akmenų taku – kūlgrinda.
Tvenkinį vietiniai žmonės vadina „varlinyku“, nes čia ateina maudytis kaimo vaikai. Gyventojus neramina tik tai, kad po vandeniu yra kūlgrinda, į kurią į vandenį šokinėjantys vaikai gali susižeisti.
O aplink tvenkinį turėjo ošti parkas, kur vieni medžiai turėjo simbolizuoti priešus, kiti – žemaičių ir žiemgalių kariuomenę. Ošiantys kariai – ąžuolai ilgainiui turėjo suaugti į galingą ąžuolų girią.
„Kareiviai“ pasiduoda be karo
Į tvenkinį nuleistas lieptelis kol kas tvirtas, tik veda į niekur, baigiasi keli metrai nuo kranto. Kur yra kūlgrinda, neaišku, žolėmis želia tvenkinys.
Apie netvarkingai sudrėbto molio kalną žolė šiemet jau šienauta. Aplink kalną apsodinta įvairių rūšių medeliais, daugelis jų suvargę. Savaime pasisėję beržiukai ir kitų rūšių medelių ant molio kalno atrodo sveikesni ir vešlesni, nei pasodinti dekoratyviniai ir brangūs medeliai. Didžiuliai tarpai medelių eilėse liudija, kad mūšio lauke jau krito didžioji dalis „kareivių“.
Suvargę, apsamanoję „kareiviai“ driekiasi ir palei trinkelėmis išklotus takus. Tiesa, trinkelės jau ne visur matosi, dalis – po storoku žemių ir velėnos sluoksniu. Dalis takų neseniai nupurkšti piktžolės naikinančiu skysčiu. Palei takus matosi elektros stulpeliai apraizgyti trifaziais elektros kabeliais. Tik vėliau išgirsime iš vietinių gyventojų, kad dalis elektros kabelių apie stulpelius – tik butaforija, nes po žeme kabelių nebėra – pavogti.
Taškas?
Kukliausiai, ir tvarkingiausiai atrodo maždaug prieš 20 metų Saulės mūšio vietai pažymėti pastatytas akmuo, informacinė lenta ir ąžuolas. Aikštelė prie jų – mažiausiai apleista.
Šioje aikštelėje prie akmens, kaip ir 18 metų iki šiol bus švenčiama Baltų vienybės diena.
Atvažiuos kažkuris ansamblis pašokti, galbūt bus atvežti mokiniai, nes ankstesniais metais tai vykdavo, o valdininkams ir politikams tikriausiai kaip ir kasmet bus pastatytas mikrofonas, į kurį jie galės sakyti kalbas apie Saulės mūšio svarbą, baltų tautų draugystę ir vienybę. Tik ar užsimins, kad ją simbolizuoja betoninės griuvenos, armatūros strypai ir molyje augančios piktžolės.
Kada bus padėtas taškas? Į akis krenta kažkokio automobilio padangomis trinkelėse išpieštas riebus, didelis, juodas „taškas“. Jis dar vadinamas „saulute“.
INTERVIU
„Šiauliai švenčia, o galvą skauda Joniškiui“
Apie Saulės mūšio įamžinimo vietą, jos praeitį ir ateitį kalbėjomės su Joniškio rajono savivaldybės meru Gediminu ČEPULIU.
– Ar Joniškio rajono gyventojai ir jūs asmeniškai prieš 20 metų ir dabar matote kokią nors Saulės mūšio įamžinimo prasmę Joniškio rajone, Jauniūnų kaimo laukuose?
– Kai projektas pradėtas, o pinigų neduoda užbaigti.
– Ar jus įtikina legenda apie Saulės mūšį būtent Jauniūnų laukuose?
– Istorikai tegul ginčijasi dėl tos vietos, aš nesikišu. Yra pradėtas objektas – mūsų pareiga jį užbaigti. Tai valstybinės reikšmės objektas, valstybė ir turėtų pasirūpinti. Kiek girdėjau 2020 metais Kultūros ministerija yra suplanavusi skirti lėšų šiam objektui užbaigti.
– Ar tikrai reikalingos tos rodyklės, kurios turistus nuveda į šabakštynus?
– Jeigu būtų užbaigta, gal nebūtų taip blogai... Tai ne joniškiečių kaltė. Aš savivaldybės svečių tikrai nevežu rodyti tų statybų...
Suprantat, ta pergalė yra „pririšta“ prie Šiaulių miesto, o tvarkyti – Joniškiui. Ne kartą juokiausi, kad Šiauliai švenčia, linksminasi, o Joniškiui galvą skauda!
Šiemet Gataučių seniūnija pagal galimybes nušienavo, o aš ne kartą ir Seime sakiau, kuo ilgiau tempsime, tuo daugiau lėšų pabaigti tą objektą reikės.
– Ar tiesa, ką kalba gyventojai, kad elektros kabeliai prie stulpelių – tik butaforija, požeminiai laidai pavogti?
– Sakė ir man specialistai, kad gali būti išvogta.
– Kodėl parko medeliai prasčiau atrodo net už savaime pasisėjusius?
– Mūšos upelio vandens per liūtis nesureguliuosi, kai upė iš krantų išeina... Dalis medelių buvo apsemti. Ten labai daug problemų.
– Kokią matote šio objekto baigtį?
– Jeigu lėšų skirs – užbaigsime. Kad užbaigtume reikia dar apie 800 000 eurų. Joniškio savivaldybė vykdo tik statybų užsakovo funkcijas, bet jau esame ir savo biudžeto lėšų įdėję. O kai bus tas objektas užbaigtas – kas jį išlaikys, prižiūrės? Vėl Joniškio savivaldybei – ant sprando?
Aš iš savo kišenės tikrai nebūčiau pradėjęs!... O ateitis parodys, atsiras ten kažkokia žmonių trauka, ar neatsiras. Tiesą sakant, atsibodo kovoti. Duos lėšų – užbaigsim, neduos – tegul stovi! Tegul vyksta tas „mūšis“ toliau.
Utopija, kurią reikia sutvarkyti
Arūno GUMULIAUSKO, Seimo Istorinės atminties komisijos pirmininko, istoriko klausėme, koks Saulės mūšio įamžinimo vietos likimas?
– Kokia jūsų nuomonė apie dabartinę tos vietos situaciją? Ar ten dar bus kažkas daroma ir ar iš viso verta daryti?
– Aš negaliu atsakyti, kas bus daroma, bet būtina pasistengti, kad bent būtų sutvarkyta ta vieta. Tai, kas ten dabar yra – atrodo klaikiai.
Toje vietoje iš tiesų buvo grandioziniai planai. Man jie buvo panašūs į sovietinių laikų lygio monumentus. Ir visa tai kainuoja labai daug, be to, o kas ten visa tai prižiūrės, tvarkys?... Viskas vyko kažkaip labai paviršutiniškai.
Kiek žinau, į Istorinės atminties komisiją bus kreipiamasi ir Saulės mūšio vietos sutvarkymą svarstysime. Šiaulių krašto bičiulių parlamentinė grupė pritaria (tikriausiai spalio mėnesį turėtume šį klausimą svarstyti), kad ta vieta būtų civilizuotai sutvarkyta ir pagaliau įamžintas Saulės mūšis liktų ateities kartoms ne kaip mūsų gėda, o kaip istorinės atminties ženklas.
Turime padaryti kukliai, bet tvarkingai. Ten švenčiama Baltų vienybės diena, ši tradicija labai svarbi.
– Skaičiuojama, kad pabaigti reikia apie 0,8 milijono eurų.
– Tai yra utopija. Tiesą sakant, nebereikėjo nieko judinti po to, kai ten jau stovėjo atminimo akmuo. Jis atrodė kukliai, bet gana tvarkingai. Kai prasidėjo grandiozinės statybos, į šalį atėjo finansinė krizė, o po to statyba iš viso tapo nebeaktuali – niekam ji neberūpėjo.
Puikiai suprantu, kad ten yra hipotetinė vieta, bet visos kitos kažkieno paminėtos Saulės mūšio vietos taip pat yra hipotetinės. Todėl manau, kad būtų galima visas hipotetines vietas pažymėti tame ansamblyje.
– Esate užsiminęs, kad Saulės mūšio įamžinimo vieta skirta ne tik Saulės, bet visiems mūšiams atminti. Gal taip pamažu keičiama nerealizuota Saulės mūšio vietos koncepcija, kad nors kažkaip pasiteisintų tos kelių dešimtmečių pastangos?
– Ne aš užsiminiau, o tai yra užfiksuota Lietuvos kultūros fondo posėdžių dokumentuose, kad toje vietoje bus pagerbti visi mūšiai, kuriuose pasiektos pergalės prieš kryžiuočius ir kalavijuočius.
ĮAMŽINIMO CHRONOLOGIJA
1989 metais Saulės mūšio įamžinimu užsiėmė Lietuvos Kultūros fondas (LKF), kurio vadovu ir iniciatyvų autoriumi netrukus tapo kultūros veikėjas Hubertas Smilgys, ilgą laiką dirbęs ir Šiaulių miesto savivaldybės kultūros skyriaus vedėju.
1995 metais LKF Šiaulių miesto skyriaus taryba, kurios pirmininku nuo 1991 metų veikė H. Smilgys, kartu su Joniškio rajono ir Šiaulių miesto savivaldybėmis paskelbė Saulės mūšio įamžinimo idėjos konkursą.
1996 metais LKF Šiaulių krašto tarybos Saulės mūšio įamžinimo komisija pirmąją konkurso vietą skyrė architektės V. Taujanskienės projektui. Jau tada projekte buvo numatytas parkas, kuriame turėjo „kautis“ medžiai – simbolizuoti saviškių ir svetimą kariuomenę.
1998 metais paskelbti Saulės mūšio pergalės įamžinimo paminklo idėjos konkurso rezultatai. Pagal skulptoriaus V. Martišiaus projektą, kuris laimėjo pirmąją vietą, paminklą turėjo sudaryti trys senovės baltų simboliai: saulė, žemė ir karaliaus valdžia, įkūnijanti pastovumą.
2005 metais idėja pasiekė vyriausybinį lygmenį – jau Vyriausybė nutarė įamžinti Saulės mūšio vietą, pastatant memorialinį kompleksą.
2006 metų rugsėjį, pasitinkant 770 metų Saulės mūšio pergalės jubiliejų Lietuvos Vyriausybė nusprendė kautynių vietą įamžinti Joniškio savivaldybėje Jauniūnų kaime (Gataučių seniūnija), tarp Šiaulių ir Joniškio, Mūšos ir Tautinio upelių santakos.
2008 metais paskelbtą konkursą Saulės mūšio memorialiniam kompleksui parengti, laimėjo Algimanto Černiausko vadovaujama architektų grupė ir skulptoriaus Gintauto Lukošaičio projektas, pagal kurį memorialinio komplekso centre turėjo iškilti 30 metrų aukščio saulės laikrodžio smailė, atsirasti tvenkinys su akmenų taku – kūlgrinda ir bus pasodinta medžių. Šis projektas pradėtas vykdyti ir vyko tol, kol užteko pinigų.
Nors Seimas 2016 metus paskelbė Saulės mūšio metais, daugiau investicijų į Saulės mūšio vietą nebebuvo.
ĮAMŽINIMO INVESTICIJOS
* Didžiosios investicijos į Saulės mūšio įamžinimo vietą prasidėjo 2008 metais, kai buvo nutarta, kad kuklaus akmens ir ąžuolo Saulės mūšio įamžinimo vietai nepakanka. Memorialo komplekso, kurį turėjo sudaryti tvenkinys, monumentas, piliakalnis, parkas, projektas turėjo išsitekti teritorijoje, kuri užima keturis hektarus. Tada apskaičiuota, kad Saulės mūšio vietos sutvarkymo projekto vertė bus daugiau kaip 2,5 milijono litų.
* Iki šiol, skaičiuojant eurais, į Saulės mūšio įamžinimo vietą jau investuota apie 600 000 eurų
* 2008 metais iš Privatizavimo fondo mūšiui įamžinti buvo skirti pirmieji 460 000 litų, už kuriuos išpirkta žemė, parengtas techninis projektas. Tačiau 2009-aisiais darbai sustojo.
* 2010 metais Vyriausybė skyrė 1 milijoną litų, kad darbai būtų tęsiami.
* 2011 metais atseikėta 650 tūkstančių litų. Už juos toliau tvarkytas tvenkinys: įrengti šlaitai, pastatyta kūlgrinda, sutvarkyta vieta, kur stovėjo senasis paminklinis akmuo, pasodintas parkas.
* 2016 metais Joniškio rajono savivaldybė iš Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną 2014–2020 metų programos (ES lėšos) tikėjosi gauti Saulės mūšio memorialo statybai užbaigti apie 900 tūkstančių eurų, bet lėšų net ir su latvių partneriais – negavo.
Parengta pagal „Šiaulių krašto“ publikacijas
Giedriaus RABANAUSKO nuotr.
Saulės mūšio „įamžinimas“ – betono konstrukcijose.
Joniškio rajono meras Gediminas Čepulis sako, kad Joniškiui uždėtas „galvos skausmas“ dėl Saulės mūšio vietos.
Seimo Istorinės atminties komisijos pirmininkas šiaulietis Arūnas Gumuliauskas mano, kad reikia sutvarkyti Saulės mūšio įamžinimo vietą minimaliomis sąnaudomis, nes 0,8 milijono eurų – utopija.
Rodyklė prie Šiaulių – Rygos plento turistus kreipia ieškoti lankytinos vietos, o iš tiesų – griuvėsių.
Savaiminis parkas tarp betono konstrukcijų – vešlesnis, nei sodinti brangiai kainuojantys medžiai, kurie ir džiuvo ir mirko.
Želiantys trinkelėmis grįsti takai.
Gali būti, kad elektros laidai po žeme jau pavogti.
Čia galėjo būti fontanas ar vieta laikrodžio smaigui?
Akmuo, kurio „maksimalistams už visuomenės pinigus“ neužteko Saulės mūšio vietai įamžinti.
Saulės mūšio įamžinimas armatūroje.
Tvenkinys su kūlgrinda ir liepteliu – į niekur.
Tvenkinio panorama.
Vienas iš Saulės mūšio įamžinimo vietos projektų.
Architekto A. Čeniausko vizualizacija