Naujausios
Mokosi penketukais, o norima šimtukų
Šiaulių rajono gimnazijų vadovai, aiškindamiesi valdžiai dėl prastų abiturientų egzaminų rezultatų, išdrįso atverti švietimo sistemos piktžaizdę: gimnazijos privalo siekti aukštų rezultatų, mokydamos ir nemokytinus, ir nenorinčius mokytis.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Dėl prastų rezultatų „žaibuoja“
Prieš prasidedant naujam mokslo metų sezonui Šiaulių rajono vadovai ir švietimo darbuotojai trečiadienį susitiko pasitarti išplėstiniame Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje.
Labiausiai nedžiugina matematikos egzamino rezultatai – neišlaikiusiųjų skaičius viršija 20 procentų, o šalies vidurkis – apie 13. Skaudžiausia situacija – Kuršėnų L. Ivinskio gimnazijoje, kurioje matematikos egzamino neišlaikė 21 iš 111 abiturientų arba apie 20 procentų, o, pavyzdžiui, Gruzdžių gimnazijoje matematikos egzamino neišlaikė 8 iš 27 laikiusiųjų.
Rajono meras Antanas Bezaras komiteto posėdyje „žaibavo": kodėl tokie prasti rezultatai?
„Nuo 2016 metų matematikos egzamino pažymiai vis blogėjo! Ką dėl to darė Švietimo ir sporto skyrius, gimnazijų direktoriai? Kaip mokyklose pasirenkami mokytojai? Ar pasirenkate rajone dirbti tik tuos mokytojus, kurie sugeba paruošti tik trejetukininkus?! Juk matematikos užduotys visos Lietuvos abiturientams buvo vienodos!“ – piktinosi meras A. Bezaras.
Prastai mokosi, prastai laiko ir egzaminus
Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Paulauskienė, skaičiavusi ir analizavusi rezultatus, sakė, jog situacija dėl matematikos egzamino yra tokia todėl, kad nuo 2016 metų stojantiesiems į aukštąją mokyklą reikia būti išlaikius matematikos egzaminą, todėl norintys studijuoti aukštojoje mokykloje jį ir laiko.
„Vaikai drąsiai rizikuoja – nesvarbu, kad jų matematikos žinios buvo vertinamos tik ketvertu, bet mokinys vis tiek turi teisę į valstybinį egzaminą“, – sakė R. Paulauskienė.
Meras A. Bezaras toliau „žaibuoja“ – ko tikėtis iš šių metų abiturientų per egzaminus?
R. Paulauskienė skaičiuoja, kad nemažos dalies būsimų abiturientų pažymiai iš kai kurių dalykų – vos ketvertai ir penketai. Panaši situacija buvo ir su tais, kurie neišlaikė šiemet egzaminų arba išlaikė prastais pažymiais – žemesnėse klasėse jų pažymiai buvo prasti.
„Mokosi penketukais, o per egzaminus norime šimtukų...“ – replikavo Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Judita Šertvytienė.
Tada drauge su meru ima „žaibuoti“ ir Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Martynas Rusteika: ko trūksta, kad rezultatai būtų geresni – mokytojų kvalifikacijos, korepetitorių, finansavimo, motyvacijos, Savivaldybės pagalbos?
Meras piktinosi, kad rajono gimnazijose „net nesidomima“, kiek mokinių ir kodėl samdo korepetitorius, gal tą darbą galėtų atlikti mokyklų mokytojai?
Į gimnaziją patenka tie, kurie neturėtų patekti
Prestižine rajone laikytos Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos direktorius Albinas Jokubauskas, sulaukęs gausybės „strėlių“ į mokyklos mundurą, klojo savo argumentus.
A. Jokubauskas skaičiavo: to paties gimnazijos matematikos mokytojo du mokiniai už matematikos egzaminą gavo šimtukus, dar 20 procentų jo mokinių šiemet išlaikė matematikos egzaminą aukščiausiu lygiu, bet daugiausia jo mokinių ir tarp neišlaikiusiųjų matematikos egzamino.
„Kodėl?! Ar tai mokytojo problema? Manau, kad didelis klausimas dėl tėvų požiūrio. Jeigu skiriamos 24 konsultacinės valandos rengiantis egzaminams, pranešame apie tai jam pačiam, tėvams, o mokinys sugeba ateiti tik į vieną ar dvi konsultacijas. Tai kur jo noras išmokti, išlaikyti egzaminą?!“ – karščiavosi ilgametis L. Ivinskio gimnazijos direktorius.
A. Jokubauskas skaičiavo, kiek „19-os metų savo kūdikius“ mamos atveža automobiliu į pamokas, konsultacijas, atveda iki klasės durų, bet mokinys vis tiek sugeba neateiti į pamoką ar konsultaciją.
„Reikia pagaliau suvokti, kad gimnazija yra sąmoningų žmonių vieta, o ne tų, kurie net negali paaiškinti, kodėl nelanko mokyklos!“ – sakė A. Jokubauskas.
Direktorius skaičiavo, kad tie, kurie neišlaikė matematikos egzamino, jo net ir negalėjo išlaikyti, nes nenorinčių mokytis mokinių gimnazijoje iš viso neturėtų būti.
„Kartais žmogus, pasirinkdamas mokytis gimnazijoje, net neturi suvokimo, ko jis eina į gimnaziją“, – neslėpė nuomonės ilgametis gimnazijos direktorius.
Kad nesitrainiotų gatvėje – į gimnaziją
A. Jokubauskas atrėmė priekaištus, kad gimnazijos rezultatai prasti. Gimnazijos mokinių, kurie egzaminus išlaiko aukštais balais, vis daugėja ir pagal kai kuriuos pagrindinius parametrus Kuršėnų gimnazija visų šalies gimnazijų reitingų lentelėje patenka į 60-uką.
„Noriu priminti, kad mes esame provincijos, o ne didmiesčio gimnazija. Mes negalime rinktis mokinių. Kontingentą, kuris ateina pas mus, turime visą priimti, nors tie žmonės ir iki gimnazijos aštuonerius metus buvo mokomi pagal adaptuotą programą, o į devintą klasę jau gimnazijoje ateina... nes turi tokią teisę“, – sakė A. Jokubauskas.
Kuršėnų L. Ivinskio gimnazijos direktorius pateikė konkrečias pažymių lenteles, kaip mokiniai, kurie neišlaikė matematikos egzamino, mokėsi matematikos aštuonerius metus dar iki gimnazijos.
„Su tais ketvertais jie apskritai į gimnaziją neturėjo patekti. Kai klausiu, kodėl tie vaikai siekia mokytis gimnazijoje, tėvai sako – ar geriau, kad jie trainiosis, valkataus gatvėje? Geriau tegul eina į gimnaziją! Tai tėvų žodžiai! O mes skiriame jiems geriausius mokytojus, kad bent dvejeto neturėtų! Kad į gyvenimą išeitų su brandos atestatu rankose! Tai ne mokyklos, o šalies problema, kad į gimnaziją privaloma priimti ir nemokytinus vaikus ir įteikti jiems brandos atestatus, nors jokios brandos jie nepasiekė“, – su apmaudu sakė L. Ivinskio gimnazijos direktorius A. Jokubauskas.
„Kokius mokinius gauname, su tokiais gimnazijoje ir dirbame“, – antrino A. Jokubauskui Gruzdžių gimnazijos pavaduotoja ugdymui Asta Šlikienė.
Kužių gimnazijos direktorė Roma Meinoriutė pasakojo, kad vienas jų abiturientas, kuris pasišovė laikyti valstybinius egzaminus, vietoj užsiėmimų prieš egzaminus suko ratus automobiliu apie mokyklą.
Trukdo „negatyvūs straipsniai“
Meškuičių gimnazijos direktorė Sigita Užkuraitienė teigė, kad dalies žemų rezultatų buvo galima tikėtis analizuojant metinių pasiekimų įvertinimus. Užsiminta, kad nekokie gimnazijos rezultatai yra pasekmė ir joje įsiplieskusių nesutarimų, teisinių ginčų.
Į mero A. Bezaro klausimą dėl įsivyravusios konfliktinės situacijos Meškuičių gimnazijoje, gimnazijos direktorė S. Užkuraitienė sakė, kad gimnazijoje reikėtų ir teisininko etato, esą kalbėta dėl ilgalaikių psichologinių seminarų darbuotojams. „Tai iš tikrųjų būtų reikalinga, nes jausdami nuolatinę įtampą dirba galbūt pasiekdami prastesnių rezultatų, negu galėtų būti“, – teigė S. Užkuraitienė.
Į mero klausimą, ar gimnazijoje vaikų mažėja, S. Užkuraitienė patvirtino: „Vaikų iš tikrųjų mažėja. Žinoma, jų mažėja ir dėl to, kad apskritai vaikų mažėja – išvyksta. Bet tėvai, atsiimdami (vaikus – red. past.) įvardija, kad tie negatyvūs straipsniai... nors jie tiesiogiai gal neprisideda prie ugdymo, bet kuria nekokį mokyklos įvaizdį“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Kuršėnų L. Ivinskio gimnazijos direktorius Albinas Jokubauskas įrodinėjo, jog norinčių ir galinčių mokytis abiturientų rezultatai kasmet gerėja, o gimnaziją į apačią tempia mokiniai, kurie nenori ir negali mokytis.
Meškuičių gimnazijos direktorė Sigita Užkuraitienė sakė, kad gimnazijoje reikėtų teisininko ir ilgalaikių psichologinių seminarų darbuotojams.
