
Naujausios
Vokiečiai keliauja vežimais už taiką ir laisvę
„Europa – tai mes, arkliai neša taiką“, – su šiuo devizu vokiečių grupė „Titanen on tour 2018“ arklių traukiamais vežimais-karietomis įveiks 2 300 kilometrų nuo Briuko Vokietijoje iki Naugardo Rusijoje. Žygeivius lydi skambantis taikos varpas, o pakeliui bus išdalyta 70 mažų šio varpo kopijų. Sekmadienį vilkstinė pasiekė Kražius, šiuo metu keliautojai ilsisi Kurtuvėnuose.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
78 dienos kelyje
Kurtuvėnuose susitinkame su grupės nariais Hans Jurgen Siebold ir Friedbert Enders.
„Laba diena!“ – lietuviškai moka pasisveikinti Friedbert Enders. Juokiasi, kad tai – visos lietuvių kalbos žinios, bet pradžia jau yra.
Ponas Friedbert neblogai kalba rusiškai – dar iš tų laikų, kai buvo kariškis. Jo kolega Hans Jurgen Siebold bendrauja vokiškai, pasitelkdamas internetinę vertimo programėlę.
Į kelionę vokiečiai iš Briuko miesto, esančio netoli Berlyno, pajudėjo liepos 17 dieną 10 valandą. Numatyta kelionės pabaiga – spalio 4-oji. Iš viso kelionė turėtų trukti 78 dienas.
Kelionė Vokietijoje prasidėjo kepinant 30–32 laipsnių karščiui. Keliautojai sako, kad buvo labai sunku: ne tiek žmonėms, kiek arkliams. Dabar oras tinkamas keliauti.
Į kelionę išsiruošė įvairūs žmonės, dauguma pensininkai. „Seni diedai, kaip aš“, – juokiasi Friedbert Enders. Pradžioje buvo šešios moterys, dabar liko keturios. Keliautojai keičiasi, pirmadienį į Kurtuvėnus atvyko naujų žmonių iš Vokietijos. Nuo kelionės pradžios iki galo turėtų keliauti 10–12 žmonių.
Abu kalbinti vokiečiai tikisi, kad jiems pavyks įveikti visus 2 300 kilometrų.
Kelionės tikslas – skleisti taiką, bendradarbiavimą, tarpusavio supratimą, taikios, laisvos Europos idėją – be pykčio, nesupratimo.
Hans Jurgen Siebold tiki, kad visi žmonės nori taikos: svarbu kalbėtis, suprasti vieniems kitus, kad nebūtų karo. „Paprasti žmonės mąsto kitaip nei politikai. Mes manome, kad esame paprasti žmonės.“
Vokiečiai vardija ir kitas kelionės priežastis: šiemet sukanka 100 metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, Baltijos šalys švenčia atkūrimo šimtmetį.
„Norime sumažinti Antrojo pasaulinio karo kaltę. Mes gimėme po karo, bet norime priminti, kad niekas nepamiršta. Vokietijoje yra žmonių, kurie galvoja, kad 1933–1945 metų laikas buvo geras. Taip negalima! Mes manome visai kitaip“, – sako Friedbert Enders.
Lydi nuostaba ir džiaugsmas
Friedbert Enders rodo kelionės skrajutes, išleistas lietuvių kalba. Jose pateikiama pagrindinė informacija ir prašymas priimti nakvynei važnyčiotojus. Skrajutes keliautojai parengė tų šalių kalbomis, pro kurias juda jų vilkstinė: vokiečių, lenkų, rusų, lietuvių, latvių, estų.
Keliaudamas skrajutės žemėlapiu, Friedbert Enders išvardija Vokietijos, Lenkijos ir Karaliaučiaus srities miestus, kuriuos jau aplankė.
Lietuvoje yra numatyti 9 sustojimai. Sekmadienį keliautojai buvo įsikūrę Kražiuose. Pirmadienį atvyko į Kurtuvėnus. Džiaugiasi sulaukiantys pagalbos, ypač dėkingi Kurtuvėnų regioninio parko direktoriui.
Vokiečiai stengiasi griežtai laikytis plano, kad atvykus į kelionės vietą nereikėtų klausytis „jūs jau čia?!“ ar „mes jūsų jau vakar laukėme!“.
Per dieną taikos skleidėjai nurieda 30–35 kilometrus. Svarbiausia – surasti aikštelę arkliams. Keliautojų nakvynei tinka ir mokyklų sporto salės, kempingai. Galima miegoti ir vežime ar po vežimu: priklauso nuo oro sąlygų.
Pakeliui keliauninkai sulaukia daugybės nuostabos žvilgsnių ir šūksnių: „Kur jūs keliaujate?!“ Visi žino, jog toli ir Berlynas, ir Naugardas.
Žmonės reaguoja labai pozityviai. Mojuoja, sveikina, dovanoja dovanų, dažniausiai maisto: obuolių, pomidorų, gavo ir alaus.
Dažnas sutiktasis filmuoja, fotografuoja išmaniaisiais telefonais. Vaizdas žmonėms būna labai netikėtas.
Dovanoja varpus
Keliautojus į tikslą veža septyniolika Reino-vokiečių šaltakraujų arklių. Veislė išvesta iš vietinių darbinių, Belgijos sunkiųjų arklių. Jie – tvirti, ištvermingi, tinkami ilgai kelionei. Sveria apie 750 kilogramų. Labai mieli, draugiški, ramūs. Kelyje arklius prižiūri veterinarai. Arkliai turi savo pasus, juose kas 10 dienų atnaujinama informacija apie būklę.
Reino-vokiečių šaltakraujų arklių veislė buvo tapusi reta Vokietijoje. Prieš 20–25 metus juos veisti pradėjo broliai Haseloff, jie yra įkūrę veislyną ir sporto klubą „Brück“, yra šio projekto iniciatoriai. Thomas Haseloff Lietuvoje prisijungs prie kelionės.
Sunkiausia ir svarbiausia kelyje, sako vokiečiai, kasdien pasiekti naują tikslą. O nuotykių tenka patirti kasdien. Nukrito vežimo ratas. Vienas žmogus susirgo ir išvyko namo. O kur dar ant kojų užmynę arkliai! „Nestipriai: jei pilna jėga užliptų, tai būtų ooo!“ – sako Friedbert Enders.
Vilkstinę sudaro vadeliotojų vežimai, vežimas-duonos kepykla, vežimas, kuriame keliauja taikos varpas. Ant jo išlietas kryžius, balandis su alyvmedžio šakele ir žodis „taika“ – visų šalių, per kurias rieda keliautojai, kalbomis. Šis varpas bus paliktas Naugardo vienuolyne. Pakeliui keliautojai dovanoja mažas taikos varpo kopijas – jų į kelią pasiėmė 70.
Hans Jurgen Siebold pasiūlo įlipti į jo ir bičiulio vadeliojamą vežimą. Ant vežimo šonų pritvirtintos lentelės su vardais. Kad būtų minkšta ir šilta, ant medinių suolų patiesti kailiai.
Vežime sukrauta viskas, ko reikia ilgoje kelionėje.
„Mano namai – mano tvirtovė“, – šypsosi vokietis.
Dabartinė kelionė – 2009 metais vykusios kelionės iš Belgijos miesto Briugės į Vokietijos miestą Briuką tęsinys.
Kelionė vyksta senuoju – istorinio prekybos maršruto „Hellweg“ – keliu. Ši jungtis tarp rytų ir vakarų tapo itin svarbi Hanzos sąjungos laikais. Keliu buvo vežamos ne tik prekės, bet ir sklido kultūra, palikdama pėdsakus iki šių dienų.
O kur bus kita vokiečių kelionė?
„Juokaujame, gal į Afriką. O paskutinė kelionė – į Mėnulį“, – juokiasi Friedbert Enders.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Vokiečiai Jans Jurgen Siebold (kairėje) ir Friedbert Enders tikisi įveikti visą maršrutą – 2 300 kilometrų.
Vežimai-karietos atkurti pagal šimtus metų skaičiuojantį autentišką pavyzdį.
Reino-vokiečių šaltakraujai arkliai – tvirti, ištvermingi, o kartu ir mieli, draugiški.
Su keliautojais važiuoja ir duonos kepykla.
Arkliai kelionėje akylai prižiūrimi.
Žodis „taika“ ant varpo atlietas ir lietuvių kalba.
Friedbert ENDERS nuotr.
Riedanti vokiečių grupės „Titanen on tour 2018“ vilkstinė neša žinią apie taiką ir bendrystę.