Naujausios
Pigios žiemos tikėtis neverta
Artėja šildymo sezonas. Šiaulių miesto taryba kitą savaitę tvirtins naujas bazinės šilumos kainos dedamąsias. Apie 7 procentus mažėjanti šilumos kaina nežada pigios žiemos. Šildymą gali branginti neprognozuojamai augančios biokuro kainos.
Jūratė RAUDUVIENĖ
jurate@skrastas.lt
Biokuro dar neužsipirko
Tarybos sprendime projektuojama, kad šilumos kaina mažės 0,31 cento – nuo 4,27 iki 3,96 cento už kilovatvalandę. Tačiau Taryba tvirtina tik bazinę kainą, galutinis šilumos įkainis yra perskaičiuojamas kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į kuro kainą.
AB „Šiaulių energija“ generalinis direktorius Česlovas Kasputis Finansų ir ekonomikos komitete aiškino, kad prieš metus tokiu laiku jau turėjo sudarę ilgalaikes sutartis dėl biokuro tiekimo visam žiemos sezonui.
Pernai gruodį už biokuro toną naftos ekvivalento mokėjo kiek daugiau nei 160 eurų. Šįmet įmonė biržoje siūlė 230 eurų už toną naftos ekvivalento kainą, tačiau pasiūlymų nesulaukė.
Anot Č. Kaspučio, tokia pati situacija yra ir kituose didžiuosiuose miestuose, nė vienas jų nėra užsitikrinęs ilgalaikių kuro tiekimo sutarčių. Generalinis direktorius spėja, kad 4–5 privatūs stambieji biokuro gamintojai neparduoda savo produkto, nes tikisi dar aukštesnių kainų. Jie žaliavą perka iš šalies girininkijų, iš privačių tiekėjų, importuoja iš kitų šalių.
Č. Kasputis pasakojo, kad šiuo metu su biokuro tiekimo klausimais „yra dirbama“. Šilumos tiekėjų asociacijos atstovai posėdžiauja su Lietuvos Seimo Energetikos komitetu, Vyriausybe, ieškoma būdų, kaip įpareigoti valstybines urėdijas ruošti privalomą dalį žaliavos biokurui, kuris būtų parduodamas šilumos įmonėms. Tai lemtų biokuro kainą.
Privačios įmonės, kurios perka žaliavą ir gamina biokurą, teigia, kad urėdijos neparduoda medienos kurui arba kelia kainą. Anot įmonės vadovo, urėdijos nesuinteresuotos parduoti žaliavą biokurui, nes jai keliami papildomi reikalavimai (drėgnumas, kaloringumas ir panašiai). Paprasčiau parduoti kaip medieną, malkas.
Poreikis biokurui auga, dalis jo išvežama iš Lietuvos. Atsiranda naujos galingos gamyklos, kurios gamins medžio plaušo plokštes. Keliamas klausimas, kaip apriboti biokuro išvežimą iš Lietuvos.
Šiluma brangs šildymo sezono viduryje
„Šiaulių kraštui“ generalinis direktorius patvirtino, kad šiuo metu, kai šilumos suvartojama nedaug, biokurą perka trumpalaikiais (savaitės) sandoriais ir kaina nesiekia 200 eurų už toną naftos ekvivalento, tačiau šildymo sezono metu būtina užsitikrinti didelius biokuro kiekius. Vadovas tikisi, kad jo kaina neviršys 250 eurų.
„Nenumaldomai ateis metas, kai šilumos kainą teks didinti“, – tvirtina Č. Kasputis ir žada siekti, kad ji išliktų mažiausia tarp šalies didžiųjų miestų. Kadangi formulėje, pagal kurią skaičiuojama galutinė kaina, vertinama prieš du mėnesius fiksuota kuro kaina, tai Č. Kasputis prognozuoja, kad šiluma gali pradėti brangti sausio–vasario mėnesiais.
Grįš prie dujinių katilų
„Šiaulių energijos“ vadovas pasidalijo įžvalgomis, kad biokurui pasiekus 300 eurų už toną naftos ekvivalento, įmonės, turinčios naujus dujinius katilus šilumai gaminti, atsiduria ant ribos, kai biokuro naudojimas didelio efekto nebeduoda. Eksploatuojančioms senus dujinius katilus biokuras vis dar apsimoka.
„Mes neturime naujų dujinių katilų, kitais metais bandysime investuoti į naujus tų katilų degiklius, kad jie pirmiausia atitiktų taršos išmetimo rodiklius“, – atskleidė Č. Kasputis.
Generalinis direktorius priminė, kad valstybė planuoja padidinti miškų kirtimą 6 procentais, tačiau šilumininkams tai džiaugsmo teikia mažai, nes supranta, kad daugiausiai tai palies tuos, kas išveža iš Lietuvos gerą kokybišką medieną. „Mums pasiūla nepadidės ir kainos nesumažins“, – tikina įmonės vadovas.
Biokuro galima pagaminti dukart daugiau
Ekonomistai sako, tokia situacija susiklostė dėl to, kad valstybės energetikos strategija yra visiškai nesuderinta, nes plėtojama ir dujų, ir biokuro infrastruktūra. Didelės lėšos skirtos suskystintų gamtinių dujų terminalui, tačiau tuo pačiu metu investicijos nukreiptos į biokurą. Jau kalbama ir apie tai, kad biokuro gali paprasčiausiai pritrūkti, ir tai lems jo kainą.
Su tuo nenori sutikti buvęs Šiaulių urėdas Stasys Pališkis. Jis įsitikinęs, kad po valstybinės urėdijų reformos šioje srityje vis dar tvyro chaosas ir nėra kam biokuro žaliavos ruošti.
„Kad biokuro trūksta – absurdas. Jo galima pagaminti du kartus tiek“, – sakė S. Pališkis.
Jis aiškino, kad urėdijos iškerta 60 procentų to, kas miškuose priauga. Per metus iškertamas vienas procentas viso miškų ploto. Buvęs vadovas apskaičiuoja, kad 100 metų reikėtų viską iškirsti. Jis pažymi, kad yra saugomos teritorijos, kuriose nustatyti kiti apribojimai, bet yra eksploataciniai miškai, kuriuose atėjus laikui reikia medžius kirsti.
Pašnekovas piktinosi, kad valstybė, prisidengdama šilumos vartotojų poreikiais, didina miškų kirtimą, o kertami kokybiški pušynai, iš kurių biokuras negaminamas.
„Niekas nesuinteresuotas gaminti. Nėra kam organizuoti darbų. Nėra dalies urėdijų vadovų, neveikia sistema“, – tvirtino ilgametis miškininkas.
Ar gali būti karteliniai susitarimai tarp biokuro gamintojų? „Galimas variantas“, – sako S. Pališkis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
„Šiaulių energijos“ generalinis direktorius Česlovas Kasputis sakė, jog nereikėtų tikėtis, kad šiluma šį sezoną nebrangs.
Buvęs Šiaulių urėdas Stasys Pališkis mano, kad biokuro šalyje dar ilgai netruks, jei tik bus kam juo pasirūpinti.
