
Naujausios
„Juonė pastuogė“ – į aukcioną
Rugsėjo 6 dieną vyksiančiame Šiaulių miesto tarybos posėdyje politikams teikiamas koreguoti sąrašas, kuriame – viešame aukcione parduodamas valstybės ir savivaldybės nekilnojamasis turtas. Keli objektai bus išbraukti, keli – įtraukti. Tarp parduodamų – kaimiško klubo „Juonė pastuogė“ patalpos, kurias klubui nuomoja Kultūros centras. Vienas iš klubo steigėjų Pranciškus Trijonis sako, kad tai – politinis sprendimas.
Jūratė RAUDUVIENĖ
jurate@skrastas.lt
Ekonomika ar politika?
Be trijų garažų bei dalies gyvenamojo namo, viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą papildys Šiaulių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriui nuomojamos patalpos Sukilėlių g. 41 ir kaimiškos muzikos klubas Aušros alėja 31 A su visais 170 kvadratinių metrų ir žemės sklypu po pastatu.
Pastatą iš Savivaldybei priklausančio Kultūros centro nuo 1994 metų nuomoja kaimiškos muzikos klubas „Juonė pastuogė“. Vienas iš klubo steigėjų Pranciškus Trijonis apie tai, kad klubo nuomojamos patalpos bus pardavinėjamos, sužinojo iš žurnalistų. Kaip ir atostogaujantį merą pavaduojantis vicemeras Justinas Sartauskas.
P. Trijonis neabejoja, kad šis sprendimas yra ne ekonominis, bet politinis. Tarybos narys pasakojo, kad nuo pat šios kadencijos pradžios jautė mero Artūro Visocko ir jo bendražygių spaudimą pereiti į jų frakciją ir palaikyti merą. Politikas liko frakcijoje „Už Šiaulius“, kurią sudaro miestiečių išrinkti V. Simulik vadovaujamo visuomeninio judėjimo atstovai.
2016 metais pastato nuoma klubui buvo pratęsta iki 2021 metų, o vieno kvadratinio metro nuoma įkainota 0,58 euro. Už tokį sprendimą vienbalsiai balsavo 17 Tarybos narių, tarp jų ir miesto meras su savo bendražygiais. Tačiau frakcijai „Už Šiaulius“ pasiskelbus opozicine, prasidėjo vieši priekaištai, kad „Juonė pastuogė“ patalpas nuomojasi per pigiai.
P. Trijonis pastaruoju metu aktyviai prieštaravo administracijos teikiamai viešųjų kultūrinių renginių organizavimo bei šventinių mugių prekiautojų apmokestinimo tvarkai. Šie sprendimai pastaruosius du Tarybos posėdžius nebuvo priimti ir dėl to buvo kaltinama opozicija. Trečią posėdį atsirado sprendimas parduoti klubo patalpas.
Nuomojosi pigiai – organizavo festivalius
P. Trijonis priminė, kad prieš daugiau nei 20 metų išsinuomojo apleistą namuką, į kurį investavo privačias lėšas ir pritaikė klubo veiklai. Kaimiškos muzikos klubas per tuos metus miestui surengė daugiau nei 13 didelių renginių, tokių kaip kapelijų festivalis „Ant rubežiaus“, baltų kantri muzikos festivalis „Baltas kelias“, festivalis „Mes – saulės vaikai“, provincijos kantri muzikos festivalis „Šerifo atostogos“ ir kiti.
„Savivaldybė festivalį „Ant rubežiaus“ kasmet paremdavo 1 000–1 900 eurų (neskaitant šių metų, kai jis buvo įtrauktas į reprezentacinių renginių sąrašą), o už mugės prekiautojus sumokėdavome į miesto biudžetą dvigubai tiek. Savivaldybei šis renginys ne tik nieko nekainuodavo, bet dar ir uždirbdavo. Bet jei ne ta mugė, tai festivalio ir nebūtų buvę“, – sako P. Trijonis.
Mokėtų dukart
Savivaldybės atstovai aiškino, kad pastato pardavimas gali trukti nuo metų iki dvejų. Vien žemės sklypui suformuoti gali prireikti metų.
Nuomos sutartyje yra punktas, kad nuomininkui, atlikusiam turto pagerinimą, už tai neatlyginama. Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento direktorė Valda Kalasevičienė patvirtino, kad parduodant objektą samdomi nekilnojamojo turto vertintojai, kurie įvertina turtą ir pagal tai nustatoma jo kaina. Direktorė sutiko, kad „Juonė pastuogė“, norėdama įsigyti ilgai nuomotą turtą, į kurį investavo ne vieną dešimtį tūkstančių eurų ir sukūrė šio turto vertę, turės sumokėti už jį praktiškai antrą kartą.
Ar dalyvautų aukcione, P. Trijonis sakė dar anksti kalbėti. Šalia turi įsigiję du privačius sklypus ir dar spręs kas geriau – pirkti šiuo metu nuomojamą pastatą su keliais arais žemės ar savo sklypuose statyti naują pastatą.
„Net neišdrįsčiau pagalvoti“
Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis tikino, kad objektai privatizuojami, nes to pageidauja politikai.
„Mes turime privatizuotinus daiktus ir privalome juos privatizuoti. Politikai mus skatina pardavinėti objektus, kurie nereikalingi viešam poreikiui. Konkurencingos nuomos procedūros skausmingai skinasi kelią. Atidavei privatizavimui ir baigta“, – sako A. Bartulis.
Jis patvirtino, kad kaimiškos muzikos klubo patalpų nuoma labai pigi. Jo manymu, komercinių patalpų rinkos kaina – apie 5 eurai už kvadratą. Maža kaina neatperka administravimo. Vadovo teigimu, politikai ragina ir „Žiburio knygyną“ parduoti, ir Pabalių turgų.
Ar sprendimas privatizuoti klubo patalpas nėra politinis?
„Pirmą kartą girdžiu tokį argumentą. Pranas Trijonis – visiškai dalykiškas opozicijos atstovas. Net neišdrįsčiau pagalvoti apie tokį sąmokslą“, – tvirtina A. Bartulis. Jis priminė, kad valdžioje esantys politikai Taryboje neturi daugumos, todėl opozicija gali ir išbraukti tokį klausimą iš darbotvarkės arba priimti kitokį.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių miesto tarybos narys ir muzikantas Pranciškus Trijonis įžvelgia politinių motyvų Savivaldybės siekyje parduoti „Juonė pastuogė“ nuomojamas patapas.
Klubo archyvo nuotr.
Tokį namuką 1994 metais iš Kultūros centro išsinuomojo kaimiškos muzikos klubas „Juonė pastuogė“...
...o tokiu jį klubas padarė, investavęs savo lėšas.