Naujausios
Kryžių kambario idėją subrandino netvarka
Šiaulietis dizaineris unikalaus Centų kambario Šiauliuose autorius Vilius Puronas brandina idėją įrengti Kryžių kambarį, kuriame vietą galėtų rasti nykstantys ir naikinami įdomesni, unikalesni Kryžių kalno kryžiai ir kryželiai. Ant garsiausio Lietuvos kalno auga trūnijančių kryžių kalvos, trūnijančiais kryžiais kryželiais jau grindžiami net takeliai.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Kryžiais grįstas takas
Su V. Puronu nuvykome į Kryžių kalną. Dizaineris čia – ne atsitiktinis žmogus, nemažai įdomių istorijų ir faktų surašyta jo knygoje „Kryžių kalno mįslės. Istorija, legendos, paslaptys“, jis pažįsta visus Kryžių kalno takelius.
Kad įrodytų, jog Kryžių kalne nesusitvarkoma su tokia gausybe kryžių, veda prie žolėmis apaugusiųjų. Mažesniuosius žolė visai paslėpusi, aukštesni – kyšo tarp piktžolių. Dešiniau už Marijos skulptūros, rodo, kad kryžių kalne jau yra ir grįstų kryželiais takų. Nejauku lipti ant žmonių godomis Dievui paaukotų kryželių, bet kito kelio nėra.
Vilius veda ir prie į aukštoką krūvą bet kaip sumestų kryžių – japonų turistų būrelis fotografuoja į krūvą sumestus kryžius. Tokie vaizdai sklinda po pasaulį.
Dizaineris siūlo kryželius nedeginti, nemėtyti po pašalius ir jais negrįsti takų, o įrengti Kryželių kambarį, panašiai, kaip pavyko įrengti Centų kambarį, kuris garsina Šiaulius ir pretenduoja būti įtrauktas į pasaulio Gineso rekordų knygą.
„Šiauliuose turime vienintelį pasaulyje Centų kambarį, kurį sukūrė mūsų patriotizmas, kai litas buvo keičiamas euru, ir galime juo pasigirti prieš kitas valstybes. Atėjo analogiška mintis – jeigu turime metodiką, patriotizmą ir turime Kryžių kalną, kuriuo didžiuojamės visi, galime turėti ir puikų Kryžiukų kambarį“, – sakė V. Puronas.
V. Puronas teigė, kad vaikščiodamas po Kryžių kalną jis atpažįsta ir XIX amžiaus Vilniaus amatininkų atlietų kryželių, įdomesnių tautodailės kūrinių.
„Man svarbu, kad sudūlėjimui skirti kryžiukai toliau atlikinėtų savo sakralinę funkciją. Ne turistinę, ne architektūrinę, bet – sakralinę! Jeigu bus sprendinys – su malonumu padėsiu“, – sakė Kryžių kambario idėjos autorius.
Idėja – vyskupu ir vienuoliams
Dizaineriui skaudu žiūrėti, kaip sutrūnijusius kryželius sudegina, kaip jie virsta sąvartynu.
„Kryželiams galima pratęsti gyvenimą. Juk jie yra atnešti žmonių ir kiekvienas iš jų Dievui šneka už jį pastačiusį žmogų. Tai žmogaus ir Dievo pokalbio forma, į kurią negalima žiūrėti vien tik ūkiškai. Kryžių kambarys turėtų būti katalikų bažnyčios sudėtis“, – įsitikinęs idėjos autorius.
Gal Kryžių kambarį būtų galima įrengti viename iš pranciškonų vienuolyno kambarių. Vienuolynas – šalia kalno. Vilius sako, kad kambario sienos būtų nusagstytos kryželiais.
Dizaineris pasakojo, kad dar su keliais bendraminčiais jau buvo pas Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį ir jam pristatė savo Kryžių kambario idėją.
„Kryžių kalnas nuo 1993 metų, kai jame apsilankė popiežius Jonas Paulius II, yra oficialus katalikų bažnyčios ir mūsų tikėjimo darinys, nes iki to laiko Kryžių kalnas buvo religinės tautodailės atmaina“, – teigė V. Puronas. Vėliau pridūręs, kad „vyskupas dabar galvoja, nes tai tik bažnyčios sprendimo galioje“.
Su V. Puronu užsukome ir į vienuolyną. V. Puroną pasitikęs vienuolis išklausė dizainerio mintis ir pridūrė, kad Kryžių kalną tvarko ne vienuolynas, nes vienuolynas užsiima tik sielovadine veikla, piligrimais. Teigė, kad kai kuriuos vertingesnius kryžius nuo sunykimo vienuoliai patys išgelbėjantys, bet ne masiškai.
Akivaizdu, kad Kryžių kabario idėja vienuolyno pranciškonai dar nesusižavėjo. Taip pat aikšku, kad toks kambarys gali atsirasti ir kitur.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Vilius Puronas dalijasi idėja, kad dalį kryželių būtų galima išgelbėti ir pratęsti jų sakralinę misiją, įrengiant Kryžių kambarį.
Kryžių kalnas – lankomiausia Lietuvos vieta.
