Prisikėlimo aikštėje atkastas detektyvas

Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je at­kas­tas de­tek­ty­vas

Re­konst­ruo­ja­mo­je Šiau­lių Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je ap­tik­ta nau­jų ra­di­nių: į šių die­nų dra­bu­žius įvy­nio­ti pa­lai­kai, at­kas­tas XIX am­žiaus tur­gaus grin­di­nys, o smul­kes­ni ra­di­niai skai­čiuo­ja­mi tūks­tan­čiais. Sta­ty­bi­nin­kų kel­nė­se ras­tus kau­lus iš­si­ve­žė po­li­ci­ja: spė­ja­ma, kad pir­mą kar­tą jie bu­vo at­kas­ti prieš ke­lio­li­ka me­tų ir vėl už­kas­ti.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Pa­lai­kų pa­slap­tis

Praė­ju­sios sa­vai­tės sta­ty­bi­nin­kų ra­di­nys įsu­ko de­tek­ty­vą. Ket­vir­ta­die­nio ry­tą po­li­ci­jai bu­vo pra­neš­ta, kad Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je, dar­bi­nin­kui at­lie­kant ka­si­mo dar­bus, ras­ti žmo­gaus kau­lų frag­men­tai, su­vy­nio­ti į au­di­nį. At­vy­kę pa­rei­gū­nai nu­sta­tė, kad tai tik­riau­siai žmo­gaus kau­lai ir kau­ko­lės frag­men­tai, paė­mė to­li­mes­niam ty­ri­mui.

Va­kar aikš­tė­je su­si­ti­ko­me šio įvy­kio liu­di­nin­ką: „Ka­si­nė­jom, ka­si­nė­jom ir at­si­ka­sė­me to­kią ske­pe­ti­kę, pra­džio­je, sa­ko­me, gal puo­dy­nė. Žiū­rim, gal­va įvy­nio­ta. Iš­tem­pė­me kel­nes: į jas kau­lai su­rink­ti, su­dė­ti, ga­lai už­riš­ti.“

Spė­ja­ma, kad kai 2006 me­tais į ša­lia aikš­tės sto­vin­tį ban­ką bu­vo ve­da­mos du­jos, tuo­met dir­bę dar­bi­nin­kai šiuos kau­lus iš­ka­sė, su­rin­ko į kel­nes, pa­dė­jo ant du­jų vamz­džio, vėl už­ka­sė. Tik ne­pra­ne­šė nei ar­cheo­lo­gams, nei po­li­ci­jai.

Pa­sak Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Šiau­lių sky­riaus ve­dė­jo Ry­čio Bud­rio, ne­pra­neš­ti apie ra­di­nį yra pa­žei­di­mas, bet ne­bė­ra įmo­nės, ku­ri tuo­met dir­bo, ne­bė­ra ir ko pa­klaus­ti.

„Da­bar apie ra­di­nį ne­be­ga­li­ma nie­ko pa­sa­ky­ti, nes neaiš­ku, kur pir­mą kar­tą bu­vo ras­tas – ne­ži­no­mos jo­kios ap­lin­ky­bės. Po­li­ci­ja tik ga­lės nu­sta­ty­ti maž­daug ko­kio am­žiaus, lai­ko­tar­pio, ly­ties pa­lai­kai. Is­to­ri­kų dar­bas – ieš­ko­ti šal­ti­nių“, – sa­ko R. Bud­rys.

R. Bud­rio tei­gi­mu, sta­ty­bi­nin­kai apie ra­di­nius ne­pra­ne­ša bai­min­da­mie­si, kad bus su­stab­dy­ti dar­bai, pa­tirs nuo­sto­lių. Bū­na, kad po kaž­kiek lai­ko pa­si­girs­ta kal­bos – kas nors neiš­ken­tęs pra­si­ta­ria.

„Pa­lai­kai bu­vo iš­ju­din­ti iš sa­vo vie­tos, apie juos nie­ko ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, nes mums, ar­cheo­lo­gams, svar­bi vie­ta. Be ap­lin­kos mes nie­ko ne­ga­li­me pa­sa­ky­ti“, – sa­ko Šiau­lių „Auš­ros mu­zie­jaus ar­cheo­lo­gė Vir­gi­ni­ja Os­ta­šen­ko­vie­nė.

Ar­cheo­lo­gė daž­nai dir­ba su dar­bi­nin­kais, jie pa­pa­sa­ko­ja is­to­ri­jų, kai ne­siel­gia pa­gal tai­syk­les, ne­pra­ne­ša po­li­ci­jai, o pa­si­ren­ka ke­lią „kad ne­bū­tų pro­ble­mų, už­ka­sam, ir vis­kas“.

Ver­si­jos, kie­no ras­ti pa­lai­kai – įvai­rios. Vie­na iš hi­po­te­zių – ka­ro au­ka.

Kraš­to­ty­ri­nin­kas, di­zai­ne­ris Vi­lius Pu­ro­nas pa­si­da­li­jo 1938 me­tų šiau­lie­tiš­ko laik­raš­čio „Įdo­mus mū­sų mo­men­tas“ straips­niu „Šiur­pi bu­vus. Šiau­lių tur­ga­vie­tės praei­tis. Žmo­nių griau­čiai po tur­ga­vie­tės grin­di­niu.“

Straips­ny­je ra­šo­ma, jog „buv. tur­ga­vie­tė­je, ne­to­li iš­vie­tės, iši­mant iš že­mės di­de­lį ak­me­nį, ras­ta dvie­jų žmo­nių griau­čiai.“ Svars­to­ma, kad griau­čiai yra XIX am­žiaus vi­du­rio, „kai val­džia ru­sų bu­vo iš­lei­du­si įsta­ty­mą, kad kiek­vie­nas ūki­nin­kas, va­žiuo­da­mas tur­gun, tu­ri at­vež­ti ve­ži­mą ak­me­nų tur­ga­vie­tės iš­grin­di­mui“. Neat­ve­žu­sių ak­me­nų į tur­ga­vie­tę neį­si­leis­da­vo. Ga­liau­siai ūki­nin­kai į tur­gų įsi­ver­žė jė­ga, ki­lo riau­šės su po­li­ci­ja, bu­vo už­muš­tų.

„Ma­no­ma, kad tie griau­čiai yra tų muš­ty­nių pa­da­ri­niai“, – kel­ta ver­si­ja praė­ju­sio am­žiaus ket­vir­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je.

Se­na­sis grin­di­nys

Va­kar ar­cheo­lo­gai dar­ba­vo­si ar­čiau Var­po gat­vės, kur at­ka­si­nė­jo ak­me­nų san­kau­pą. Ar tai sto­vė­ju­sio pa­sta­to pa­ma­tai, dar neaiš­ku.

V. Os­ta­šen­ko­vie­nė džiau­gia­si, kad ra­do tur­gaus grin­di­nį, juo šiau­lie­čiai ga­lė­jo pa­si­gro­žė­ti sa­vait­ga­lį. Anks­čiau to­je vie­to­je bu­vo au­to­mo­bi­lių aikš­te­lė, ar­cheo­lo­gi­niai žval­go­mie­ji ty­ri­mai ne­bu­vo vyk­do­mi.

Iš­ka­sus per­ka­są, kam­pu­ty­je ar­cheo­lo­gai fik­sa­vo ak­me­nų grin­di­nio kraš­tą. Nu­ka­sus pa­vir­ši­nį grun­tą, at­si­vė­rė 13x8,6 met­ro frag­men­tas. Grin­di­nį ker­ta įvai­rios anks­čiau įreng­tos ko­mu­ni­ka­ci­jos.

Pa­sak V. Os­ta­šen­ko­vie­nės, tai yra XIX am­žiaus pabaigos–XX am­žiaus pra­džios tur­gaus aikš­tės grin­di­nys. Jis baig­tas nau­do­ti 1938 me­tais, kai tur­gaus aikš­tė iš­kel­ta į nau­ją­ją vie­tą, o bu­vu­sio­je vie­to­je su­for­muo­tas skve­ras, įreng­ti ta­ke­liai, gė­ly­nai.

Ly­gi­nant aikš­tę bu­vo nu­rink­ti tur­gaus aikš­tės ak­me­nys, su­stum­dy­tas grun­tas, ant jo pa­klo­ta nau­ja gat­vė – 1938 me­tų Rin­kos ar­ba Paš­to gat­vės pa­vir­šius.

„Grin­di­niai la­bai ski­ria­si: vir­šu­ti­nis gat­vės pa­vir­šius bu­vo su­dė­tas iš ne­di­de­lių, ga­na dai­lių ak­me­nų, ga­na ly­gus (ant jo ta­ry­bi­niais lai­kais tie­siai už­klo­tas as­fal­tas), o tur­gaus aikš­tės grin­di­nys su­dė­tas iš di­de­lių, ne­vie­no­do dy­džio ak­me­nų, da­lis jų praar­dy­ti, iš­krai­py­ti, ne­be­gu­lė­jo sa­vo vie­to­je. Šiau­rės kryp­ti­mi bu­vo ak­me­nys įgi­lin­ti, pa­da­ry­tas la­ta­kas lie­taus van­de­niui nu­bėg­ti – bu­vo žiū­ri­ma tvar­kos“, – sa­ko V. Os­ta­šen­ko­vie­nė.

Ar­cheo­lo­gai šio­je vie­to­je ap­ti­ko ir XIX am­žiaus pabaigai–XX am­žiaus pra­džiai bū­din­gų ra­di­nių: bu­te­lių stik­lo, ke­ra­mi­kos šu­kių, įvai­rių lai­ko­tar­pių mo­ne­tų – nuo XVII am­žiaus Jo­no Ka­zi­mie­ro ši­lin­gų, ca­ro Ni­ko­la­jaus I mo­ne­tų iki 1997 me­tų 10 cen­tų.

Anot V. Os­ta­šen­ko­vie­nės, ka­si­nė­ji­mai api­brė­žė, kad tur­gaus aikš­tės ri­bos nuo XVI am­žiaus kei­tė­si ne vie­ną kar­tą. XVI am­žiaus pa­bai­go­je – XVII am­žiu­je tai, ką da­bar lai­ko­me aikš­tės cent­ru, bu­vo už­sta­ty­ta, tur­gaus aikš­tė bu­vo kur kas ma­žes­nė, nei da­bar ma­no­me. Po A. Ty­zen­hau­zo re­for­mų XVIII a. ant­ro­je pu­sė­je, kai mies­tas bu­vo su­skirs­ty­tas į tai­syk­lin­gus kla­si­cis­ti­nius kvar­ta­lus, aikš­tė bu­vo iš­di­din­ta: tuo lai­ko­tar­piu už­sta­ty­mų ne­bė­ra.

Ras­tas tur­gaus grin­di­nys smė­liu bu­vo už­pil­tas pir­ma­die­nį po­piet, virš jo bus nau­ja aikš­te­lė.

Ste­bės dar­bus

Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je ar­cheo­lo­gai dir­ba nuo ba­lan­džio pa­bai­gos. „De­ta­lie­ji ty­ri­mai jau yra kaip ir baig­ti, pla­nuo­tos per­ka­sos iš­tir­tos, to­liau vyk­do­mi žval­go­mie­ji ar­cheo­lo­gi­niai ty­ri­mai – ste­bė­si­me že­mės ka­si­mo dar­bus, ku­riuos vyk­dys sta­ty­bi­nin­kai“, – sa­ko V. Os­ta­šen­ko­vie­nė.

Ty­ri­mų pra­džio­je be­veik aikš­tės vi­du­ry­je bu­vo at­kas­ti XVII am­žiu­je sto­vė­ju­sio na­mo ak­me­ni­niai pa­ma­tai. Ras­ta mo­lio, iš ku­rio bu­vo drėb­ta kros­nis, taip pat mo­li­nių kok­lių, puo­de­lių, lėkš­čių, puo­dy­nių, stik­lo šu­kių.

Dar anks­čiau, ka­sant pa­ma­tą at­ra­mi­nei sie­nu­tei pa­lei Auš­ros alė­ją, taip pat bu­vo ap­tik­ti pa­sta­to pa­ma­tai.

Iš­tir­tos ke­tu­rios per­ka­sos. „Tur­tin­giau­sios“ bu­vo cent­ri­nė­je aikš­tės da­ly­je, kur ras­ti pa­ma­tai, daug ir įvai­rių kok­lių.

Ra­di­nių kie­kius ar­cheo­lo­gai skai­čiuo­ja tūks­tan­čiais.

Atei­ty­je nu­ma­ty­ta vie­ną iš mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­jos da­lių skir­ti Šiau­lių mies­tui.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

Šių die­nų dra­bu­žiuo­se ap­tik­tus pa­lai­kus iš­si­ve­žė po­li­ci­ja.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Va­kar ras­ta kok­liaus šu­kė.

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus ar­cheo­lo­gė Vir­gi­ni­ja Os­ta­šen­ko­vie­nė sa­ko, jog aikš­tės ra­di­niai įro­do, kad XVI am­žiu­je Šiau­liai bu­vo ne pro­vin­ci­jos mies­te­lis, o rim­tas mies­tas.

Va­kar ar­cheo­lo­gai at­ka­si­nė­jo ak­me­nų san­kau­pą.

Vir­gi­ni­jos OS­TA­ŠEN­KO­VIE­NĖS nuo­tr.

Se­na­sis tur­gaus grin­di­nys at­si­vė­rė po bu­vu­sia au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­le.

Grin­di­nio frag­men­tas uži­ma 13x8,6 met­ro, jis nė­ra vien­ti­sas, ker­ta įvai­rios anks­čiau įreng­tos ko­mu­ni­ka­ci­jos.

Vi­liaus PU­RO­NO ar­chy­vo nuo­tr.

1938 me­tais laik­raš­tis „Įdo­mus mū­sų mo­men­tas“ ra­šė apie žmo­nių griau­čius po tur­ga­vie­tės grin­di­niu. (išim­ti teks­tą apie kaš­to­nų alė­ją)