
Naujausios
Centrinis parkas: aistros dėl medžių ir estrados
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos salėje Centrinio parko rekonstrukcijos projekto rengėjai trečiadienį antrą kartą visuomenei pristatė projektinius pasiūlymus. Daugiausiai diskusijų kilo dėl vasaros estrados ir kertamų 750 medžių.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Šeimos ir laisvalaikio parkas
Centrinio parko ir jo prieigų kompleksinio rekonstravimo techninį projektą rengia UAB „Infes“ iš Vilniaus. Pirmas viešas svarstymas vyko praėjusių metų birželį. Pristatymo dalyviai tąkart projektuotojams turėjo nemažai pastabų ir klausimų.
Trečiadienį vykusiame svarstyme projekto vadovas Arūnas Latakas sakė, jog užsakovas, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, atsižvelgė į Kultūros centro, piliečių pageidavimus: buvo pakoreguota projektavimo užduotis, kad išliktų vasaros estrada. Šių metų pradžioje vėl buvo pakoreguota projektavimo užduotis – kad būtų išlaikyta esamų takų struktūra.
Sprendiniai projekte išskiriami į etapus pagal finansavimą. Pirmu etapu bus sutvarkomi takai, įrengiamos aikštelės. Antras etapas – vasaros estrada.
Centrinio parko rekonstrukcijos projektą pristatė architektas Vytenis Navickas. Pagrindinis parko akcentas – šeimos ir laisvalaikio parkas.
Pietinė parko dalis skiriama šeimoms, vyresnio amžiaus žmonėms, formuojama ramaus laisvalaikio zona su šachmatų staleliais, treniruokliais.
Arčiau parko centro formuojamos vaikų žaidimo aikštelės, fontanėlis, kuris trykštų iš dangos.
Einant šiauriau į parką, virš estrados, suprojektuota aktyvaus laisvalaikio zona, ten numatomas riedučių parkas, krepšinio, tinklinio, teniso aikštelės, sporto zona su treniruokliais, jaunimo, paauglių žaidimo aikštelė.
„Aikšteles stengėmės įmontuoti plastiškai į griežtą takų sistemą. Parke atsiranda daug takų pasivaikščioti, bėgioti, važinėti dviračiais“, – sakė architektas.
Šiaurinėje parko dalyje numatyta radijo bangomis valdomų automobiliukų trasa, šunų vedžiojimo aikštelė. Suplanuota vieta diskgolfo aikštynui.
Praplatintuose takuose numatyti dviračių takai, danga – asfaltas.
Numatoma erdvė lauko kavinei įrengti.
Vasaros estrados architektūrinis sprendinys pasirinktas atsižvelgiant į supančio pylimo formą. Suprojektuota scena, estradai aptarnauti skirtos patalpos, viešieji tualetai, numatytos patalpos persirengti sportuojantiems bei patalpos parko aptarnaujančiam personalui ir technikai. Estrada turėtų talpinti 5 000 žmonių.
Kurs peizažinį parką
Architektas Virginijus Skardžiukas kuruoja kraštovaizdinę, dendrologinę projekto dalį. Jo teigimu, 2012 metais UAB „Želdynai“ padarė inventorizacijos planą, jame suskaičiuoti 2 510 medžių. Daugiausia auga beržų, liepų, pietinėje dalyje susodintas didelis kiekis ąžuolų. Spygliuočių parke yra tik keli vienetai.
„Bendras vaizdas – kas metrą, du augantys kamienai, kurie neturi susiformavę savo lajų, būdingų tai rūšiai. Kamieno vaizdas tarsi nuskabyta pudelio uodega.“
UAB „Želdynai“, ištyrę bendrą fizinę medžių būklę, nustatė, kad apie 600 medžių reikia šalinti ir dėl fizinės, ir dėl estetinės būklės.
Pagal 2018 metų projektą medžiai šalinami dėl funkcinių reikmių: numatyta kirsti 150 medžių. Medžiai kertami dėl per didelio tankio ir projektinių elementų, kuriuos būtina parke sumontuoti.
Įgyvendinus abu projektus, būtų pašalinta 750 medžių – apie 25 procentus.
Atsodinti planuojama beveik 600 augalų, bet „parko struktūra pasikeistų, nebūtų tanki giria, o peizažinis parkas, kuriame būtų numatyti spalvoti žydintys ir pagal metų laikus spalvas suteikiantys augalai“.
Prioritetas – ąžuolai, „praktiškai nekertam nė vieno“.
Pirmajame finansiniame etape pirmenybė skiriama žydintiems krūmams, būtų sodinamos lanksvos, raugerškiai, azalijos, rodododendrai, sidabrakrūmiai. Žemoje, drėgnoje parko vietoje siūloma įrengti rodendrariumą.
Antrajame etape numatyta sodinti spygliuočių, kad parkas būtų atraktyvus ir žiemą: baltųjų eglių, kėnių, pocūgių, juodųjų pušų, eglių. Pagal parko tvoras būtų sodinami kukmedžiai.
Gėlynuose dominuotų daugiametės gėlės: viendienių, vilkdalgių, astilbių kolekcijos.
Ginčas dėl estrados
Po pristatymo pakilo rankų miškas paklausti. Susitikimą moderavo Administracijos direktoriaus pavaduotojas Marijus Velička.
Pasak projektuotojų, parko prieigose esančioms skulptūroms planuojama sukurti naują erdvę, „jos tikrai nebus sunaikintos“. Prie vandens telkinio esančius tautinių mažumų suolelius planuojama perkelti į formuojamą Vienybės alėją.
„Apžvalgos ratas papuola į atskirą sklypą, ten yra savininkas, tai yra už mūsų sprendinių ribos. Bet, mūsų žiniomis, yra parengti projektiniai pasiūlymai, kaip tą teritoriją sutvarkyti, ir rato neliks“, – sakė A. Latakas.
Teirautasi, kokių pajėgų reikėtų rekonstruotam parkui priežiūrėti. Projektuotojai pateikė Vilniaus Bernardinų sodo pavyzdį: jį prižiūri apie 10 žmonių, mėnesiui išleidžiama apie 20 tūkstančių eurų. Šiaulių centrinis parkas yra triskart didesnis.
Ginčas kilo dėl vasaros estrados. Reikalinga scena ar ne? Ar vieta tinkama šokėjams, choristams, simfoniniam orkestrui?
A. Latakas pabrėžė, kad užduotis suformavo Šiaulių kultūros centras: jie nurodė, kiek žmonių turi būti susodinta, kokių reikia patalpų.
Scenos spindulys – apie 11 metrų, ji yra pusapvalė. Scena nuo žemės pakelta apie 90 centimetrų.
Šiaulių miesto garbės pilietis Zenonas Sabalys kelis kartus akcentavo, kad į parką turi grįžti Dainų šventės: „Jeigu nebus Dainų švenčių, kitos dainuojančios revoliucijos nebus.“
Priminė proginius medžius
Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ pirmininkas Darius Ramančionis kėlė klausimą dėl istorinių parko želdinių ir jų įamžinimo.
„Tai nėra kultūros paveldo registrinis objektas, želdiniai nėra užregistruoti kaip istoriniai. Yra proginių želdinių, bet čia reikia rinkti ikonografinę medžiagą, nes įvairiomis progomis šiauliečiai tuos želdinius sodino be tvarkos“, – sakė V. Skardžiukas.
Z. Sabalys informavo, kad vardinių medžių aprašas ir planas yra perduotas "Aušros“ muziejui. Daugiausiai sodinta ąžuoliukų.
Dizaineris Darius Linkevičius klausė, kodėl architektai, siūlydami konkrečios paskirties funkcines zonas parke, pateikia jas izoliuotas, nors kalbama apie multifunkciškumą. Dizaineris pasigedo zonų ryšio su egzistuojančiais medžiais: „Dabar jos yra universalios ir gali būti patalpintos bet kurioje aplinkoje.“
„Zonos atskiriamos sąlyginai, atskiriami mažiausi vaikai, ramioji zona. Dėl parko integracijos į gamtą – tai nėra plyni trinkelių plotai, įterpti tarp takų. Tarp projektuojamų dangų integruoti esami medžiai, dangos integruotos į gamtą. Parkas projektuotas atsižvelgiant į esamą reljefą, nuolydžius, takus“, – sakė V. Navickas.
Šiauliečiams rūpėjo, kas bus daroma su griuvėsiais šalia parko, vadinama Gilo statyba. „Daugiausia, ką mes galime padaryti, paraginti savininką susitvarkyti savo turtą“, – sakė M. Velička.
Patirtis – pirmasis parkas
Vaikiškų knygų rašytoja Lina Žutautė klausė, ar projektuojant parką, buvo remiamasi parkų geriausiais pavyzdžiais, domėjosi, kokia architektų patirtis projektuojant parkus.
V. Navickas kaip pavyzdį nurodė Birštono parką. Šiaulių centrinis parkas – pirmasis jo projektuojamas parkas. V. Skardžiukas turi 40 metų projektavimo patirtį.
Architektas Vytenis Rudokas pasigedo erdvinės struktūros, erdvių kaitos scenarijaus: „Ar jūs pratylėjote, ar čia yra tik esamos situacijos pašviesinimas?“
„Projektu bandome sukurti peizažinį parką, kuris būtų šviesesnis už tai, ką mes dabar turime. Atsirastų kaita tiek naujai įrengiamais gėlynais, tiek naujai sodinamomis skirtingomis rūšimis medžių. Naujai prašviesintos erdvės sukurtų erdvių kaitą“, – sakė V. Navickas.
„Atsiprašau, turbūt tikrai jaučiasi, kad pirmas jūsų darbas, – replikavo V. Rudokas. – Parkų kūrimo tradicijose besąlygiškai naudojama erdvių kaita, tai nesietina su gėlyčių spalva. Erdvė privalo turėti akcentą. Kodėl nekurti erdvių ir neeksponuoti tokių želdinių, kurie šiandien buvo paminėti, ar perkeltų skulptūrų? Pasigendu erdvių aiškumo.“
„Pagaliau atsirado žmonės, kurie pripažįsta, kad parke turi atsirasti atvirų erdvių“, – į V. Rudoko žodžius reagavo V. Skardžiukas.
Kokia mero nuomonė?
Aistros kilo dėl medžių. Šiauliečiai sakė nenorį, kad parkas gražėtų medžių sąskaita, išsakė nuomonę, kad vietoje parko siūlomas botanikos sodas, priminė, kad valdžia kerta šaką, ant kurios pati sėdi.
„Parke didžiausias grožis – dideli vešlūs medžiai, o mes vardan šachmatų staliuko norime išpjauti krūvą medžių“, – sakė L. Žutautė.
„Saugokime Šiaulių medžius“ judėjimo dalyvis Alfredas Daulius teiravosi, kodėl Centriniame parke kertami kaštonai. Paaiškinta, kad didžioji dalis kaštonų auga su ąžuolais, jų vainikai susipynę: „Turime nusistatyti prioritetą, kas svarbiau.“ Pasak V. Skardžiuko, šių metų projektu kaštonai beveik neliečiami: tai numatyta 2012 metais dendrologų.
„Ar turime raistą, ar parką – visuomenė turi nuspręsti ir pasirinkti“, – sakė V. Skardžiukas.
1962 metais Šiauliuose pradėjęs dirbti Z. Sabalys prisiminė, jog sodinant medžius tuomet Šapiro pievose, architektai kalbėjo: tegul užauga, o po to paplanuosime, jei reiks iškirsime. „Matyt, dabar atėjo tas laikas“, – svarstė šiaulietis.
Susitikimą apibendrinęs M. Velička žadėjo, kad išsakytos pastabos bus išanalizuotos: „Į visas, kiek galima, maksimaliai atsižvelgsime, jei neatsižvelgsime, turėsime motyvuotą atsakymą, kodėl.“
„O mero nuomonę kada nors išgirsime? Mes rinkome ne vicemerą, o merą,“ – replikavo vienas iš susitikimo dalyvių.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Centriniame parke planuojama iškirsti 750 medžių. Atsodinti žadama mažiau ir „smulkesnio mastelio“, kad parkas taptų peizažinis.
Projekto rengėjams (iš kairės) Virginijui Skardžiukui, projekto vadovui Arūnui Latakui, Vyteniui Navickui teko atsakyti į daug klausimų.
Taip turėtų atrodyti rekonstruota vasaros estrada.
Rekonstruota vasaros estrada turėtų talpinti 5 000 žiūrovų.
Šiauliečiai aktyviai domėjosi Centrinio parko ateitimi.
Aktyviai dėl Kaštonų alėjos kovojantis Alfredas Daulius teiravosi, kodėl ir Centriniame parke numatyta kirsti kaštonus.