Atleistas vadas pasirašytų tą pačią sutartį

At­leis­tas va­das pa­si­ra­šy­tų tą pa­čią su­tar­tį

„Net­gi pri­pa­ži­nus, jog įsa­ky­mas yra ne­tei­sė­tas, ma­no, kaip ka­ri­nin­ko, gy­ve­ni­mas su­griau­tas“, – sa­ko bu­vęs Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Ka­ri­nių oro pa­jė­gų va­das Aud­ro­nis Na­vic­kas. Praė­ju­sią sa­vai­tę teis­mas pa­tvir­ti­no, kad 2016 me­tais, ki­lus skan­da­lui dėl ne­va Ru­si­jo­je re­mon­tuo­ja­mų sraig­tas­par­nių, pul­ki­nin­kas nuo pa­rei­gų bu­vo nu­ša­lin­tas ne­tei­sė­tai. Sraig­tas­par­niai jau su­re­mon­tuo­ti – pa­gal tą pa­čią su­tar­tį. Per du de­šimt­me­čius Ka­ri­nė­se oro pa­jė­go­se tar­na­vęs, du kar­tus Avia­ci­jos ba­zei va­do­va­vęs A. Na­vic­kas šian­dien – įmo­nės Šiau­liuo­se, ga­mi­nan­čios lan­gus ir du­ris, va­do­vas.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Nu­ša­lin­tas, grą­žin­tas, per­kel­tas, at­leis­tas

2016 me­tais dvie­jų Mi-8T sraig­tas­par­nių re­mon­to pro­ce­sas bu­vo lai­ki­nai su­stab­dy­tas dėl kon­kur­są lai­mė­ju­sios įmo­nės „He­li­so­ta“ ke­ti­ni­mo da­lį dar­bų per­leis­ti su­bran­go­vui Ru­si­jo­je.

A. Na­vic­kas nuo pa­rei­gų bu­vo nu­ša­lin­tas 2016 me­tų lapk­ri­čio 22 die­ną. Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja tei­gė, kad va­das ne­vyk­dė Gy­ny­bos re­sur­sų ta­ry­bos (GRT) spren­di­mo ne­re­mon­tuo­ti ka­ri­nių sraig­tas­par­nių Ru­si­jo­je.

Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos po­žiū­riu, sraig­tas­par­nių re­mon­tas Ru­si­jo­je bū­tų kir­tę­sis su Eu­ro­pos Są­jun­gos spren­di­mais dėl san­kci­jų Mask­vai ir Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­ka.

Sraig­tas­par­nių Mi-8T ka­pi­ta­li­nio re­mon­to pa­slau­gų pir­ki­mo su­tar­tis su „He­li­so­ta“ bu­vo praė­ju­si kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos pa­rei­gū­nų filt­rus.

2017 me­tų va­sa­rio 10 die­nos kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ro Juo­zo Ole­kos įsa­ky­mu A. Na­vic­kas bu­vo grą­žin­tas į KOP va­do pa­rei­gas, jam iš­mo­kė­tas pri­klau­san­tis tar­ny­bi­nis at­ly­gi­ni­mas.

Tos pa­čios die­nos mi­nist­ro įsa­ky­mu A. Na­vic­kas bu­vo per­kel­tas į ka­riuo­me­nės per­so­na­lo re­zer­vą. 2017 me­tų ba­lan­džio 10 die­nos įsa­ky­mu A. Na­vic­ko pro­fe­si­nės ka­ro tar­ny­bos su­tar­tis bu­vo nu­trauk­ta at­si­žvel­gus į ka­ri­nės žval­gy­bos ver­ti­ni­mą, kad pul­ki­nin­kas men­ki­no kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rą, ka­riuo­me­nės va­dą, sie­kė disk­re­di­tuo­ti kraš­to ap­sau­gos sis­te­mą.

Praė­ju­sią sa­vai­tę Lie­tu­vos vy­riau­sia­sis ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas pa­li­ko ga­lio­ti Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo spren­di­mą, kad A. Na­vic­ko nu­ša­li­ni­mas bu­vo ne­tei­sė­tas, nes nu­ša­li­ni­mo me­tu ka­ri­nin­kas ne­bu­vo įta­ria­mas draus­mės pa­žei­di­mo pa­da­ry­mu, jo at­žvil­giu ne­vy­ko joks tar­ny­bi­nis pa­tik­ri­ni­mas.

Teis­mas bu­vu­sį va­dą at­si­sa­kė grą­žin­ti į pa­rei­gas, nu­ro­dęs, kad tam nė­ra pa­grin­do, nes A. Na­vic­kas į jas jau bu­vo trum­pam su­grą­žin­tas. Nors ir pa­tvir­ti­no, kad grą­ži­ni­mo į pa­rei­gas įsa­ky­mas taip pat nea­ti­ti­ko Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mų.

Bai­mė dėl vi­nies į kars­tą

– Ba­lan­džio 11-ąją Lie­tu­vos vy­riau­sia­sis ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas pa­li­ko že­mes­nės ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą: nuo pa­rei­gų 2016 me­tais bu­vo­te nu­ša­lin­tas ne­tei­sė­tai, bet į pa­rei­gas grą­žin­tas ne­bū­si­te. Nu­tar­tis yra ga­lu­ti­nė ir ne­skun­džia­ma. Kaip ver­ti­na­te šį spren­di­mą?

– Tei­gia­mai. Gai­la, kad su­gaiš­ta tiek lai­ko, rei­kė­jo 12 tei­sė­jų, kad iš­nag­ri­nė­tų vie­ną pen­kių ei­lu­čių įsa­ky­mą. Ma­no gy­ve­ni­mo nie­kas neat­suks ir ne­sug­rą­žins. Fak­tas, kad ne­tgi pri­pa­ži­nus, kad įsa­ky­mas yra ne­tei­sė­tas, ma­no, kaip ka­ri­nin­ko, gy­ve­ni­mas su­griau­tas. Sug­riau­ta re­pu­ta­ci­ja.

– Ko­kias su­mas vals­ty­bė iš­lei­do šiam teis­mų ma­ra­to­nui?

– Sun­ku pa­sa­ky­ti, rei­kia įver­tin­ti dvy­li­kos tei­sė­jų, jų pa­dė­jė­jų, pa­što tar­ny­bų dar­bą, ma­no per­so­na­li­nį lai­ką, ad­vo­ka­to iš­lai­das, Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos dar­buo­to­jų lai­ko są­nau­das – ir mi­nis­te­ri­jos tei­si­nin­kų, ir ka­riuo­me­nės, ku­rie pri­ra­šė ai­bę pus­la­pių, ruoš­da­mi at­sa­ky­mus. Ma­nau, daug de­šim­čių tūks­tan­čių eu­rų.

– 2016 me­tų lapk­ri­čio 21 die­ną bu­vo­te pa­ska­tin­tas KAM vi­ce­mi­nist­ro pa­dė­ka už ge­rą dar­bą, o ki­tą die­ną, Ka­riuo­me­nės die­nos iš­va­ka­rė­se, jau nu­ša­lin­tas nuo pa­rei­gų. Ko­dėl?

– Ma­nau, dėl per­so­na­li­nės mi­nist­ro bai­mės po „auk­si­nių šaukš­tų“ is­to­ri­jos.

Yra do­ku­men­tų, įro­dan­čių, kad 2016-11-21 Gy­ny­bos re­sur­sų ta­ry­bos (GRT) pro­to­ko­lo Nr. 5KV-36 4-ą punk­tą, ku­ria­me tei­gia­ma „Ty­ri­mo vyk­dy­mo lai­ko­tar­piu plk. Aud­ro­nį Na­vic­ką nu­ša­lin­ti nuo vyk­do­mų pa­rei­gų“, su­klas­to­jo kaž­ku­rie KAM pa­rei­gū­nai ir mi­nist­ras, kaip po­sė­džio pir­mi­nin­kas, jį pa­si­ra­šė.

Aš da­ly­va­vau šia­me po­sė­dy­je ir nu­ša­li­ni­mo klau­si­mas GRT me­tu ne­bu­vo svars­to­mas, tai net nė­ra GRT kom­pe­ten­ci­ja. Do­ku­men­to de­ri­ni­mo me­tu ka­riuo­me­nės va­das raš­tiš­kai prieš­ta­ra­vo įra­šui, at­si­ra­du­siam jau po po­sė­džio, bet į jo nuo­mo­nę ne­bu­vo at­si­žvelg­ta.

Dėl at­si­sa­ky­mo pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl do­ku­men­to klas­to­ji­mo va­kar pa­tei­kiau skun­dą Vil­niaus ap­skri­ties pro­ku­ra­tū­rai.

Pa­ra­dok­sas, bet aš pra­ra­dau sa­vo il­gus me­tus kur­tą gy­ve­ni­mą ir my­li­mą dar­bą, o mi­nist­ras iš­sau­go­jo Sei­mo na­rio kė­dę. Su­kur­tas pre­ce­den­tas pa­ro­do, kad kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras ga­li pa­na­šiai pa­sielg­ti su bet ku­riuo ka­ri­nin­ku ir už tai ne­su­si­lauk­ti jo­kios at­sa­ko­my­bės.

Ko­dėl po­li­ti­kas įgy­ja iš­skir­ti­nę tei­sę spręs­ti li­ki­mus žmo­nių, ku­rie vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą ati­da­vė Lie­tu­vai ir ga­li jai paau­ko­ti gy­vy­bę? Ko­dėl po­li­ti­nės bai­mės ir as­me­ni­nis įvaiz­dis yra svar­bes­nis už vals­ty­bės in­te­re­są? Aš – ne vie­nin­te­lis, ku­rį paau­ko­jo.

– Nu­ša­li­ni­mo prie­žas­ti­mi bu­vo nu­ro­dy­tas po­li­ti­nių nuo­sta­tų ne­si­lai­ky­mas: „ka­ri­nių sraig­tas­par­nių re­mon­tas Ru­si­jo­je bū­tų kir­tę­sis su Eu­ro­pos Są­jun­gos spren­di­mais dėl san­kci­jų Mask­vai ir Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­ka“?

– Nie­ka­da ne­nei­giau, kad J. Ole­kas iš­sa­kė po­li­ti­nę nuo­sta­tą, kad sraig­tas­par­nių re­mon­tas ne­bū­tų at­lie­ka­mas Ru­si­jo­je. Bet „auk­si­nių šaukš­tų“ skan­da­las, ne­tin­ka­mi spren­di­mų for­muo­to­jai ir mi­nist­ro as­me­ni­nės po­li­ti­nės bai­mės per­žen­gė svei­kos lo­gi­kos ir pa­do­ru­mo ri­bas.

Kal­bant apie ES di­rek­ty­vas, ga­liu pa­teik­ti pir­mi­nį ir ra­šy­ti­nį Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės tei­si­nin­kų išaiš­ki­ni­mą, kur aiš­kiai pa­ra­šy­ta, kad bend­ra­ja­me ka­ri­nės įran­gos są­ra­še esan­tys sraig­tas­par­nių Mi-8 va­rik­liai, apie ku­riuos kal­ba­ma, yra stan­dar­ti­niai ir jie tik­rai nau­do­ja­mi ci­vi­li­nė­je avia­ci­jo­je ES ša­ly­se“, juos re­mon­tuo­ti Ru­si­jo­je ne­drau­džia­ma.

Ant­ras da­ly­kas – KAM va­rik­lių ir re­duk­to­rių iš­ve­ži­mui jau bu­vo ofi­cia­liai pri­ta­ru­si. Tik po to „at­si­bu­do“, kai KAM po­li­ti­kos di­rek­to­rius sa­vo su­si­ra­ši­nė­ji­muo­se (juos tu­riu) pa­ra­šė, kad kaž­kas ne­duos lei­di­mo, pa­si­ro­dys ge­ru­tis ir vi­sas ši­tas rei­ka­las bus dar vie­na vi­nis į KAM kars­tą.

– Ko­dėl ap­skri­tai su­tar­ty­je at­si­ra­do Ru­si­ja?

– Kon­kur­są or­ga­ni­za­vo KAM, ne aš įra­šiau su­btie­kė­jus. Be vie­no su­btie­kė­jo, ku­ris bu­vo Ru­si­jo­je, bu­vo ir ant­ras, Azer­bai­dža­ne.

Kai „He­li­so­ta“, įmo­nė, at­lie­kan­ti ka­pi­ta­li­nį re­mon­tą, pa­tei­kė už­klau­si­mą Ūkio mi­nis­te­ri­jai dėl lei­di­mo į Ru­si­ją iš­vež­ti va­rik­lius ir re­duk­to­rius (tai yra sraig­tas­par­nių su­de­da­mo­sios da­lys), pra­si­dė­jo ki­pi­šas.

Pas­kam­bi­nau „He­li­so­tos“ va­do­vui Ana­to­li­jui Le­gen­zo­vui dėl pa­ža­do Ru­si­jo­je ne­re­mon­tuo­ti sraig­tas­par­nių. Jo at­sa­ky­mas bu­vo la­bai pa­pras­tas: aš nie­ko nie­kur ne­ve­žu ir nie­ko blo­go ne­pa­da­riau, sraig­tas­par­niai yra Kau­ne, ce­chuo­se, išar­dy­ti ir pa­ruoš­ti re­mon­tui, aš tik už­klau­siau Ūkio mi­nis­te­ri­jos, ar leis­tų iš­vež­ti va­rik­lius re­mon­tui į ga­myk­lą ga­min­to­ją – jei pa­sa­kys kad ne, tai ne­ve­šiu, yra ant­ras su­bran­go­vas, ve­ši­me į Azer­bai­dža­ną. A. Le­gen­zo­vas tą ofi­cia­liai pa­tvir­ti­no raš­tu.

Su­tar­tį KAM skai­tė ai­bė žmo­nių. Aš ga­vau įga­lio­ji­mą ją pa­si­ra­šy­ti. Taip, aš ją skai­čiau, bet kas iš to: jei bū­čiau at­me­tęs ir ne­pa­si­ra­šęs, bū­tų dar me­tams vis­kas nu­si­tę­sę. Vie­ną sraig­tas­par­nį be­tu­rė­jo­me, ku­ris vyk­dė paieš­kos ir gel­bė­ji­mo dar­bus.

Mi­nist­ras bu­vo ak­las ir kur­čias, kai aiš­ki­nau, kad Lie­tu­vai rei­kia sraig­tas­par­nių, nes nau­ji nu­pirk­ti (Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė yra įsi­gi­ju­si tris sraig­tas­par­nius „Eu­ro­cop­ter“ AS365N3+ „Daup­hin“ – red.pa­st.) ne­den­gia dvie­jų po­stų. Be to, jie yra su pa­kan­ka­mai di­de­liais ap­ri­bo­ji­mais: vis­kas ge­rai, kol nė­ra ap­le­dė­ji­mo są­ly­gų, ku­rio­mis jis ne­ga­li skris­ti, ar ant ly­ties ne­sė­di ko­kie trys ne­lai­mės iš­tik­ti žmo­nės ir ne­paaiš­kė­ja, kad nau­ja­sis sraig­tas­par­nis ga­li paim­ti tik du ar­ba vie­ną.

Vis­kas pra­si­dė­jo dar 2015 me­tais, kai mi­nist­rui sa­kiau, jog ar­tė­ja mo­men­tas, kai ne­be­tu­rė­si­me sraig­tas­par­nių. Aiš­ki­nau, jei ne­tu­rė­si­me pa­jė­gu­mų, ne­ga­lė­si­me žmo­nių gel­bė­ti, gais­rų ge­sin­ti, pa­sta­ty­si­me į pa­vo­jų tarp­tau­ti­nius skry­džius virš Lie­tu­vos.

Vie­nin­te­lis da­ly­kas, į ką su­rea­ga­vo, bu­vo ma­no žo­džiai: 2016-ųjų spa­lį Sei­mo rin­ki­mai, rug­sė­jį pas jus ateis žur­na­lis­tai ir pa­klaus, ką pa­da­rė­te, kad ne­suž­lug­dy­tu­mė­te paieš­kos ir gel­bė­ji­mo dar­bų, ku­rie vyk­do­mi sraig­tas­par­niais iš dvie­jų po­stų Lie­tu­vo­je?

Jau vė­liau, kai bu­vau nu­ša­lin­tas, per ka­riuo­me­nės va­dą ir mi­nist­rą bu­vau pa­ra­šęs laiš­ką Pre­zi­den­tei. Ti­kiuo­si, jie jį per­da­vė, nes po to veiks­mas pra­si­dė­jo: sraig­tas­par­nių re­mon­to kon­kur­sas bu­vo tę­sia­mas be jo­kių pa­kei­ti­mų, su ma­no pa­ra­šais ant su­tar­čių.

Re­mon­tuo­ta Azer­bai­dža­ne. Įsi­vaiz­duo­ja­te, kad azer­bai­dža­nie­čiai re­mon­tuo­ja va­rik­lius? Nu­va­žiuo­ki­te ir pa­tik­rin­ki­te, kiek ten iš jų yra azer­bai­dža­nie­čių.

Ti­ki­si as­me­ni­nės at­sa­ko­my­bės

– Ką ši is­to­ri­ja ro­do apie kraš­to ap­sau­gos sis­te­mą?

– Sis­te­ma la­bai rei­ka­lin­ga vals­ty­bei, bet yra li­go­ta. Vie­nas iš gy­dy­to­jų J. Ole­kas ją gy­dė. Ma­no aki­mis, ab­so­liu­čiai ne­tin­ka­mai.

Ka­ri­nės oro pa­jė­gos ap­skri­tai yra po­duk­ra. Nors be šios po­duk­ros vi­si pės­ti­nin­kai yra tik tai­ki­niai ant že­mės.

Kiek lei­do ma­no ge­bė­ji­mai ir iš­si­la­vi­ni­mas, ko­vo­jau už Ka­ri­nes oro pa­jė­gas. La­bai gai­la, kad ka­riuo­me­nės va­das ne­su­ge­bė­jo pa­sto­vė­ti už ma­ne, kaip už tie­sio­gi­nį pa­val­di­nį.

2016 me­tų lapk­ri­čio 22 die­ną jis, man pa­skam­bi­nęs, da­vė ka­ri­nin­ko gar­bės žo­dį, jog po sa­vai­tės ši­ta ne­są­mo­nė baig­sis, jei nei­su į ži­niask­lai­dą ir ne­ko­men­tuo­siu si­tua­ci­jos. Dvy­li­ka sa­vai­čių lau­kiau duo­to žo­džio iš­pil­dy­mo. Ga­lų ga­le ma­ne vie­nai die­nai grą­ži­no ir vėl nuė­mė. Iš­lei­do į at­sar­gą dėl men­ki­ni­mo ir kri­ti­kos mi­nist­ro ir ka­riuo­me­nės va­do at­žvil­giu. O ar tu­rė­jau liaup­sin­ti, kai tris mė­ne­sius gy­ve­nau ne­tei­sė­tai nu­ša­lin­tas ir be jo­kio at­ly­gi­ni­mo? Ar aš ži­niask­lai­dai men­ki­nau? Ne.

Ka­riuo­me­nės va­das bu­vo ma­ne pa­si­kvie­tęs tą die­ną, kai at­lei­do iš tar­ny­bos, bet net ne­su­ge­bė­jo pa­sa­ky­ti, kad bū­siu at­lei­džia­mas! Po po­kal­bio va­žiuo­ju ma­ši­na, skam­bi­na žmo­na, sa­ko, ar ži­nai, kad ta­ve at­lei­do. Sa­kau, kaip at­lei­do, aš prieš 20 mi­nu­čių išė­jau iš ka­riuo­me­nės va­do!

– Jei is­to­ri­ja kar­to­tų­si, vėl pa­si­ra­šy­tu­mė­te tą pa­čią su­tar­tį?

– Bū­ti­nai. Aš pa­si­ra­šiau SAR sraig­tas­par­nių re­mon­to su­tar­tis ir, ži­no­da­mas šian­die­nos si­tua­ci­ją, pa­si­ra­šy­čiau vėl, nes tam bu­vo ir yra ai­bė vals­ty­biš­kai la­bai svar­bių prie­žas­čių.

Sraig­tas­par­niai skrai­do: pa­skai­ty­ki­te pa­sku­ti­nius pil­nus džiaugs­mo KAM pra­ne­ši­mus, su­kur­ta lai­da „Ka­ri­nės pa­slap­tys“. Tai ką aš pa­da­riau blo­go ši­to­je is­to­ri­jo­je? Ar mi­nist­ras bū­tų ma­ne grą­ži­nęs į pa­rei­gas, mo­kė­jęs kom­pen­sa­ci­jas, jei bū­čiau pra­si­kal­tęs?

– Kaž­kas prii­ma spren­di­mus, ku­rie le­mia žmo­gaus li­ki­mą, o at­sa­ko­my­bė?

– At­sa­ko­my­bė iš­si­plau­na, nes daž­niau­siai spren­di­mai yra ko­le­gia­lūs. Po pa­sku­ti­nio Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mo, ku­ris bu­vo priim­tas šių me­tų ko­vo 8 die­ną, ža­la, ku­ri at­si­ran­da dėl konk­re­taus pa­rei­gū­no veik­los, tu­ri bū­ti iš jo išieš­ko­ma. Kai vi­sas su­su­muo­tas ža­las, teis­mo iš­lai­das (yra pa­duo­tas skun­das į Vil­niaus ap­skri­ties ad­mi­nist­ra­ci­nį teis­mą dėl tur­ti­nės-ne­tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo) KAM man iš­mo­kės, praė­jus tam tik­ram lai­kui, bū­ti­nai pa­klau­siu, ar KAM pi­ni­gus iš­siieš­ko­jo iš J. Ole­kos.

– Po jū­sų bu­vo nu­ša­lin­tas Avia­ci­jos ba­zės Šiau­liuo­se va­das, Oro gy­ny­bos ba­ta­lio­no Rad­vi­liš­ky­je va­das. Tai su­si­ję su jū­sų is­to­ri­ja?

– Pra­tę­siu – dar KOP šta­bo vir­ši­nin­kas, Skry­džių sau­gos de­par­ta­men­to di­rek­to­rius, ma­no pa­dė­jė­jas. Da­bar jie vi­si yra Ka­ro aka­de­mi­jo­je, tik Skry­džių sau­gos de­par­ta­men­to di­rek­to­rius iš­siųs­tas ka­ro ata­šė Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je. Jie vi­si vie­na­reikš­miš­kai su­si­ję su ma­no is­to­ri­ja. Tai – pro­fe­sio­na­lūs, ga­būs, iš­si­moks­li­nę ir pro­tin­gi žmo­nės. Bet už­sta­lės lo­ja­lu­mas nu­ga­lė­jo pro­fe­sio­na­lu­mą.

Jei­gu no­ri pa­skir­ti į KOP va­dus kan­di­da­tą, ku­ris nea­ti­tin­ka rei­ka­la­vi­mų, tu­ri pa­ša­lin­ti tuos, ku­rie ati­tin­ka.

Da­bar­ti­nis va­das bu­vu­sio mi­nist­ro J. Ole­ko spren­di­mu ir pa­ra­šu bu­vo pa­tvir­tin­tas ei­ti tik Avia­ci­jos ba­zės šta­bo vir­ši­nin­ko pa­rei­gas.

– Ar šian­dien jau­čia­tės lai­mė­jęs?

– Ne, ne vi­sai. To­dėl, kad ne­tei­sė vis tiek vir­to tei­se. Tei­sin­gu­mas, ma­no aki­mis, bū­tų tik tuo at­ve­ju, jei­gu pri­pa­ži­nus vie­ną įsa­ky­mą ne­tei­sė­tu, tas, ku­ris gi­mė iš jo, bū­tų at­šauk­tas, ir bū­čiau grą­žin­tas į pa­rei­gas dėl to, kad įsa­ky­mas bu­vo ne­tei­sė­tas, o ne dėl to, kad ne­pa­da­riau jo­kio draus­mės pa­žei­di­mo. Nes draus­mės pa­žei­di­mas ne­bu­vo ti­ria­mas, joks tar­ny­bi­nis ty­ri­mas ma­no at­žvil­giu ne­vy­ko.

– Grįž­tu­mė­te į anks­tes­nes pa­rei­gas?

– Su tais pa­čiais žmo­nė­mis, ku­rie da­ly­va­vo or­ga­ni­zuo­jant vi­są ši­tą is­to­ri­ją, – ne. Su nau­jais žmo­nė­mis – taip.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

„Skau­du ir grau­du, kad sis­te­mo­je at­si­tik­ti­nai at­si­ra­dę žmo­nės ga­li spręs­ti ki­tų li­ki­mus. Spręs­ti ir už tai neat­sa­ky­ti“, – sa­ko Aud­ro­nis Na­vic­kas.

Aud­ro­nis Na­vic­kas ma­no, kad iš Ka­ri­nių oro pa­jė­gų va­do pa­rei­gų bu­vo pa­ša­lin­tas dėl po­li­ti­nės ra­my­bės.