
Naujausios
Atleistas vadas pasirašytų tą pačią sutartį
„Netgi pripažinus, jog įsakymas yra neteisėtas, mano, kaip karininko, gyvenimas sugriautas“, – sako buvęs Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas Audronis Navickas. Praėjusią savaitę teismas patvirtino, kad 2016 metais, kilus skandalui dėl neva Rusijoje remontuojamų sraigtasparnių, pulkininkas nuo pareigų buvo nušalintas neteisėtai. Sraigtasparniai jau suremontuoti – pagal tą pačią sutartį. Per du dešimtmečius Karinėse oro pajėgose tarnavęs, du kartus Aviacijos bazei vadovavęs A. Navickas šiandien – įmonės Šiauliuose, gaminančios langus ir duris, vadovas.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Nušalintas, grąžintas, perkeltas, atleistas
2016 metais dviejų Mi-8T sraigtasparnių remonto procesas buvo laikinai sustabdytas dėl konkursą laimėjusios įmonės „Helisota“ ketinimo dalį darbų perleisti subrangovui Rusijoje.
A. Navickas nuo pareigų buvo nušalintas 2016 metų lapkričio 22 dieną. Krašto apsaugos ministerija teigė, kad vadas nevykdė Gynybos resursų tarybos (GRT) sprendimo neremontuoti karinių sraigtasparnių Rusijoje.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos požiūriu, sraigtasparnių remontas Rusijoje būtų kirtęsis su Europos Sąjungos sprendimais dėl sankcijų Maskvai ir Lietuvos užsienio politika.
Sraigtasparnių Mi-8T kapitalinio remonto paslaugų pirkimo sutartis su „Helisota“ buvo praėjusi krašto apsaugos sistemos pareigūnų filtrus.
2017 metų vasario 10 dienos krašto apsaugos ministro Juozo Olekos įsakymu A. Navickas buvo grąžintas į KOP vado pareigas, jam išmokėtas priklausantis tarnybinis atlyginimas.
Tos pačios dienos ministro įsakymu A. Navickas buvo perkeltas į kariuomenės personalo rezervą. 2017 metų balandžio 10 dienos įsakymu A. Navicko profesinės karo tarnybos sutartis buvo nutraukta atsižvelgus į karinės žvalgybos vertinimą, kad pulkininkas menkino krašto apsaugos ministrą, kariuomenės vadą, siekė diskredituoti krašto apsaugos sistemą.
Praėjusią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kad A. Navicko nušalinimas buvo neteisėtas, nes nušalinimo metu karininkas nebuvo įtariamas drausmės pažeidimo padarymu, jo atžvilgiu nevyko joks tarnybinis patikrinimas.
Teismas buvusį vadą atsisakė grąžinti į pareigas, nurodęs, kad tam nėra pagrindo, nes A. Navickas į jas jau buvo trumpam sugrąžintas. Nors ir patvirtino, kad grąžinimo į pareigas įsakymas taip pat neatitiko Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo reikalavimų.
Baimė dėl vinies į karstą
– Balandžio 11-ąją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko žemesnės instancijos teismo sprendimą: nuo pareigų 2016 metais buvote nušalintas neteisėtai, bet į pareigas grąžintas nebūsite. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Kaip vertinate šį sprendimą?
– Teigiamai. Gaila, kad sugaišta tiek laiko, reikėjo 12 teisėjų, kad išnagrinėtų vieną penkių eilučių įsakymą. Mano gyvenimo niekas neatsuks ir nesugrąžins. Faktas, kad netgi pripažinus, kad įsakymas yra neteisėtas, mano, kaip karininko, gyvenimas sugriautas. Sugriauta reputacija.
– Kokias sumas valstybė išleido šiam teismų maratonui?
– Sunku pasakyti, reikia įvertinti dvylikos teisėjų, jų padėjėjų, pašto tarnybų darbą, mano personalinį laiką, advokato išlaidas, Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų laiko sąnaudas – ir ministerijos teisininkų, ir kariuomenės, kurie prirašė aibę puslapių, ruošdami atsakymus. Manau, daug dešimčių tūkstančių eurų.
– 2016 metų lapkričio 21 dieną buvote paskatintas KAM viceministro padėka už gerą darbą, o kitą dieną, Kariuomenės dienos išvakarėse, jau nušalintas nuo pareigų. Kodėl?
– Manau, dėl personalinės ministro baimės po „auksinių šaukštų“ istorijos.
Yra dokumentų, įrodančių, kad 2016-11-21 Gynybos resursų tarybos (GRT) protokolo Nr. 5KV-36 4-ą punktą, kuriame teigiama „Tyrimo vykdymo laikotarpiu plk. Audronį Navicką nušalinti nuo vykdomų pareigų“, suklastojo kažkurie KAM pareigūnai ir ministras, kaip posėdžio pirmininkas, jį pasirašė.
Aš dalyvavau šiame posėdyje ir nušalinimo klausimas GRT metu nebuvo svarstomas, tai net nėra GRT kompetencija. Dokumento derinimo metu kariuomenės vadas raštiškai prieštaravo įrašui, atsiradusiam jau po posėdžio, bet į jo nuomonę nebuvo atsižvelgta.
Dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumento klastojimo vakar pateikiau skundą Vilniaus apskrities prokuratūrai.
Paradoksas, bet aš praradau savo ilgus metus kurtą gyvenimą ir mylimą darbą, o ministras išsaugojo Seimo nario kėdę. Sukurtas precedentas parodo, kad krašto apsaugos ministras gali panašiai pasielgti su bet kuriuo karininku ir už tai nesusilaukti jokios atsakomybės.
Kodėl politikas įgyja išskirtinę teisę spręsti likimus žmonių, kurie visą savo gyvenimą atidavė Lietuvai ir gali jai paaukoti gyvybę? Kodėl politinės baimės ir asmeninis įvaizdis yra svarbesnis už valstybės interesą? Aš – ne vienintelis, kurį paaukojo.
– Nušalinimo priežastimi buvo nurodytas politinių nuostatų nesilaikymas: „karinių sraigtasparnių remontas Rusijoje būtų kirtęsis su Europos Sąjungos sprendimais dėl sankcijų Maskvai ir Lietuvos užsienio politika“?
– Niekada neneigiau, kad J. Olekas išsakė politinę nuostatą, kad sraigtasparnių remontas nebūtų atliekamas Rusijoje. Bet „auksinių šaukštų“ skandalas, netinkami sprendimų formuotojai ir ministro asmeninės politinės baimės peržengė sveikos logikos ir padorumo ribas.
Kalbant apie ES direktyvas, galiu pateikti pirminį ir rašytinį Lietuvos kariuomenės teisininkų išaiškinimą, kur aiškiai parašyta, kad bendrajame karinės įrangos sąraše esantys sraigtasparnių Mi-8 varikliai, apie kuriuos kalbama, yra standartiniai ir jie tikrai naudojami civilinėje aviacijoje ES šalyse“, juos remontuoti Rusijoje nedraudžiama.
Antras dalykas – KAM variklių ir reduktorių išvežimui jau buvo oficialiai pritarusi. Tik po to „atsibudo“, kai KAM politikos direktorius savo susirašinėjimuose (juos turiu) parašė, kad kažkas neduos leidimo, pasirodys gerutis ir visas šitas reikalas bus dar viena vinis į KAM karstą.
– Kodėl apskritai sutartyje atsirado Rusija?
– Konkursą organizavo KAM, ne aš įrašiau subtiekėjus. Be vieno subtiekėjo, kuris buvo Rusijoje, buvo ir antras, Azerbaidžane.
Kai „Helisota“, įmonė, atliekanti kapitalinį remontą, pateikė užklausimą Ūkio ministerijai dėl leidimo į Rusiją išvežti variklius ir reduktorius (tai yra sraigtasparnių sudedamosios dalys), prasidėjo kipišas.
Paskambinau „Helisotos“ vadovui Anatolijui Legenzovui dėl pažado Rusijoje neremontuoti sraigtasparnių. Jo atsakymas buvo labai paprastas: aš nieko niekur nevežu ir nieko blogo nepadariau, sraigtasparniai yra Kaune, cechuose, išardyti ir paruošti remontui, aš tik užklausiau Ūkio ministerijos, ar leistų išvežti variklius remontui į gamyklą gamintoją – jei pasakys kad ne, tai nevešiu, yra antras subrangovas, vešime į Azerbaidžaną. A. Legenzovas tą oficialiai patvirtino raštu.
Sutartį KAM skaitė aibė žmonių. Aš gavau įgaliojimą ją pasirašyti. Taip, aš ją skaičiau, bet kas iš to: jei būčiau atmetęs ir nepasirašęs, būtų dar metams viskas nusitęsę. Vieną sraigtasparnį beturėjome, kuris vykdė paieškos ir gelbėjimo darbus.
Ministras buvo aklas ir kurčias, kai aiškinau, kad Lietuvai reikia sraigtasparnių, nes nauji nupirkti (Lietuvos kariuomenė yra įsigijusi tris sraigtasparnius „Eurocopter“ AS365N3+ „Dauphin“ – red.past.) nedengia dviejų postų. Be to, jie yra su pakankamai dideliais apribojimais: viskas gerai, kol nėra apledėjimo sąlygų, kuriomis jis negali skristi, ar ant lyties nesėdi kokie trys nelaimės ištikti žmonės ir nepaaiškėja, kad naujasis sraigtasparnis gali paimti tik du arba vieną.
Viskas prasidėjo dar 2015 metais, kai ministrui sakiau, jog artėja momentas, kai nebeturėsime sraigtasparnių. Aiškinau, jei neturėsime pajėgumų, negalėsime žmonių gelbėti, gaisrų gesinti, pastatysime į pavojų tarptautinius skrydžius virš Lietuvos.
Vienintelis dalykas, į ką sureagavo, buvo mano žodžiai: 2016-ųjų spalį Seimo rinkimai, rugsėjį pas jus ateis žurnalistai ir paklaus, ką padarėte, kad nesužlugdytumėte paieškos ir gelbėjimo darbų, kurie vykdomi sraigtasparniais iš dviejų postų Lietuvoje?
Jau vėliau, kai buvau nušalintas, per kariuomenės vadą ir ministrą buvau parašęs laišką Prezidentei. Tikiuosi, jie jį perdavė, nes po to veiksmas prasidėjo: sraigtasparnių remonto konkursas buvo tęsiamas be jokių pakeitimų, su mano parašais ant sutarčių.
Remontuota Azerbaidžane. Įsivaizduojate, kad azerbaidžaniečiai remontuoja variklius? Nuvažiuokite ir patikrinkite, kiek ten iš jų yra azerbaidžaniečių.
Tikisi asmeninės atsakomybės
– Ką ši istorija rodo apie krašto apsaugos sistemą?
– Sistema labai reikalinga valstybei, bet yra ligota. Vienas iš gydytojų J. Olekas ją gydė. Mano akimis, absoliučiai netinkamai.
Karinės oro pajėgos apskritai yra podukra. Nors be šios podukros visi pėstininkai yra tik taikiniai ant žemės.
Kiek leido mano gebėjimai ir išsilavinimas, kovojau už Karines oro pajėgas. Labai gaila, kad kariuomenės vadas nesugebėjo pastovėti už mane, kaip už tiesioginį pavaldinį.
2016 metų lapkričio 22 dieną jis, man paskambinęs, davė karininko garbės žodį, jog po savaitės šita nesąmonė baigsis, jei neisu į žiniasklaidą ir nekomentuosiu situacijos. Dvylika savaičių laukiau duoto žodžio išpildymo. Galų gale mane vienai dienai grąžino ir vėl nuėmė. Išleido į atsargą dėl menkinimo ir kritikos ministro ir kariuomenės vado atžvilgiu. O ar turėjau liaupsinti, kai tris mėnesius gyvenau neteisėtai nušalintas ir be jokio atlyginimo? Ar aš žiniasklaidai menkinau? Ne.
Kariuomenės vadas buvo mane pasikvietęs tą dieną, kai atleido iš tarnybos, bet net nesugebėjo pasakyti, kad būsiu atleidžiamas! Po pokalbio važiuoju mašina, skambina žmona, sako, ar žinai, kad tave atleido. Sakau, kaip atleido, aš prieš 20 minučių išėjau iš kariuomenės vado!
– Jei istorija kartotųsi, vėl pasirašytumėte tą pačią sutartį?
– Būtinai. Aš pasirašiau SAR sraigtasparnių remonto sutartis ir, žinodamas šiandienos situaciją, pasirašyčiau vėl, nes tam buvo ir yra aibė valstybiškai labai svarbių priežasčių.
Sraigtasparniai skraido: paskaitykite paskutinius pilnus džiaugsmo KAM pranešimus, sukurta laida „Karinės paslaptys“. Tai ką aš padariau blogo šitoje istorijoje? Ar ministras būtų mane grąžinęs į pareigas, mokėjęs kompensacijas, jei būčiau prasikaltęs?
– Kažkas priima sprendimus, kurie lemia žmogaus likimą, o atsakomybė?
– Atsakomybė išsiplauna, nes dažniausiai sprendimai yra kolegialūs. Po paskutinio Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris buvo priimtas šių metų kovo 8 dieną, žala, kuri atsiranda dėl konkretaus pareigūno veiklos, turi būti iš jo išieškoma. Kai visas susumuotas žalas, teismo išlaidas (yra paduotas skundas į Vilniaus apskrities administracinį teismą dėl turtinės-neturtinės žalos atlyginimo) KAM man išmokės, praėjus tam tikram laikui, būtinai paklausiu, ar KAM pinigus išsiieškojo iš J. Olekos.
– Po jūsų buvo nušalintas Aviacijos bazės Šiauliuose vadas, Oro gynybos bataliono Radviliškyje vadas. Tai susiję su jūsų istorija?
– Pratęsiu – dar KOP štabo viršininkas, Skrydžių saugos departamento direktorius, mano padėjėjas. Dabar jie visi yra Karo akademijoje, tik Skrydžių saugos departamento direktorius išsiųstas karo atašė Jungtinėje Karalystėje. Jie visi vienareikšmiškai susiję su mano istorija. Tai – profesionalūs, gabūs, išsimokslinę ir protingi žmonės. Bet užstalės lojalumas nugalėjo profesionalumą.
Jeigu nori paskirti į KOP vadus kandidatą, kuris neatitinka reikalavimų, turi pašalinti tuos, kurie atitinka.
Dabartinis vadas buvusio ministro J. Oleko sprendimu ir parašu buvo patvirtintas eiti tik Aviacijos bazės štabo viršininko pareigas.
– Ar šiandien jaučiatės laimėjęs?
– Ne, ne visai. Todėl, kad neteisė vis tiek virto teise. Teisingumas, mano akimis, būtų tik tuo atveju, jeigu pripažinus vieną įsakymą neteisėtu, tas, kuris gimė iš jo, būtų atšauktas, ir būčiau grąžintas į pareigas dėl to, kad įsakymas buvo neteisėtas, o ne dėl to, kad nepadariau jokio drausmės pažeidimo. Nes drausmės pažeidimas nebuvo tiriamas, joks tarnybinis tyrimas mano atžvilgiu nevyko.
– Grįžtumėte į ankstesnes pareigas?
– Su tais pačiais žmonėmis, kurie dalyvavo organizuojant visą šitą istoriją, – ne. Su naujais žmonėmis – taip.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
„Skaudu ir graudu, kad sistemoje atsitiktinai atsiradę žmonės gali spręsti kitų likimus. Spręsti ir už tai neatsakyti“, – sako Audronis Navickas.
Audronis Navickas mano, kad iš Karinių oro pajėgų vado pareigų buvo pašalintas dėl politinės ramybės.